Mišką aukos dėl gyvenamųjų namų statybos

Miestas – ne miškas. Tokio principo, panašu, laikosi Šiaulių miesto savivaldybė, paskelbusi „karą“ medžiams. Savivaldybė nusitaikiusi vystyti sklypo pertvarkymo projektą ir iškirsti brandų, beveik 4 hektarų mišką. Sklype galėtų atsirasti daugiabutis. Prieš nusiteikę gyventojai renka parašus, kad miškas būtų išsaugotas. Tuo tarpu NT rinkos ekspertai sako, kad gyventojai keliasi į priemiesčius.

Plėtoja miestą

Prieš pat Kalėdas įvyksiančiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje bus svarstomas dar vienas kontraversiškas klausimas, kuriuo metu bus sprendžiamas keturių žemės sklypų likimas. Savivaldybės administracija ketina prašyti Vyriausybės perduoti valdyti patikėjimo teise keturis žemės sklypus su tikslu gyvenamiesiems namams statyti. Šie sklypai yra atokiai nuo miesto centro: du pietinėje miesto dalyje, vienas Purienų g., kitas – vadinamojoje Pabalių miško teritorijoje.

Kaip rašoma aiškinamajame rašte, Šiaulių miesto savivaldybei gavus sklypus valdyti patikėjimo teise, būtų galima įgyvendinti detaliojo plano ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinius, užtikrinti Šiaulių miesto strateginio plėtros plano Miesto urbanistinės plėtros programoje numatytą tikslą – įgyvendinti Šiaulių miesto teritorijos plėtrą ir darnų vystymą.

Gavus sklypus, Savivaldybė numato organizuoti nuomos aukcionus, kuriuose galėtų dalyvauti NT vystytojai. Šie išsinuomotų sklypus ir suplanuotų „patogų, patrauklų daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą ir jame įrengtų reikiamą infrastruktūrą (šilumos perdavimo tinklus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tinklus, tvarkymo inžinerinius statinius, vietinės reikšmės kelius D2 kategorijos, kitus transporto statinius)“, rašoma aiškinamajame rašte.

„Vystytojui įgyvendinus projektą miesto gyventojams bus pasiūlyta įsigyti patogių su įrengta infrastruktūra naujos statybos būstų, kurių šiuo metu Šiaulių mieste trūksta“, – nurodoma rašte.

Kelia abejonių

Tokie planai kelia klausimų Tarybos opozicijos nariams. Kaip portalui „Etaplius“ aiškino politikai, nuostabą kelia tai, kad įprastai būdavo parengiamas detalusis planas ir aukcioną įgyvendindavo Nacionalinė žemės taryba (NŽT) – ši sklypus parduodavo, dalis lėšų atitekdavo valstybei, dalis savivaldybei.

„Investuotojai pastatys namus, sklypai bus išnuomoti, kas mokės mokesčius? Vystytojas ar gyventojai? Ir argumentas, kad statomos gamyklos, darbuotojams trūksta būstų, kai gimstamumas mažėja, gyventojų mažėja, atrodo nelogiškas. Administracija prieš kurį laiką aiškino, kad biznio iš NT sklypų nedarys, bet dabar kas vyksta, nesuprantama“, – stebėjosi politikai.

Mato paklausą

Klausimas pirmadienį pristatytas Šiaulių miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje. Kaip posėdyje kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, daugiabučių mieste per trisdešimt metų statyta labai mažai. Šiaulių miesto savivaldybė pirmoji ir kol kas vienintelė iš visų savivaldybių šalyje siekia pasinaudoti 2002 m. priimtu Vyriausybės nutarimu ir sukurtu mechanizmu vykdyti plėtrą.

Į politikų nuogąstavimus, kad mieste gyventojų mažėja ir daugiabučiuose gyventojų galimai nebus, A. Bartulis argumentavo, kad Architektų gatvėje vietoje nugriauto gydymo įstaigos pastato kylančiame kotedžų kvartale paklausa yra, tad tikėtina, kad ir šis projektas pasiteisintų.

„Pradėję procesą, sudarysime sąlygas ateiti NT vystytojams, jie išmano, padarys sprendinius, gyventojų didėjimui galėtų turėti įtakos“, – posėdyje aiškino A. Bartulis.

Pigesnis būdas

Kitiems politikams daugiausia klausimų sukėlė infrastruktūra. Ar savivaldybei neteks sumokėti papildomų lėšų, kai NT vystytojas suformuos ir įrengs naują infrastruktūrą, t. y. privažiavimo kelius, stovėjimo aikšteles ir panašiai.

„Kad po to nebūtų pakeliamų atitvarų ir panašiai, kaip buvo tame kvartale prie malūno“, – pastabas išsakė politikai.

Pasak A. Bartulio, šie klausimai yra atviri diskusijoms, tačiau papildomų lėšų neturėtų būti, bus siekiama, kad vystytojai jungtųsi prie jau esamos infrastruktūros. Panašių problemų su užtvarais, pasak A. Bartulio, taip pat neturėtų kilti. Pasak direktoriaus, šiuo, prieš beveik dvidešimt metų įtvirtintu mechanizmu, šalyje niekas nesinaudojo. Šiauliai nori būti pirmieji.

„Tai pigesnis būdas pritraukti NT vystytojus. Jeigu skelbsime sąlygą, kad vystytojas nusiperka žemę ir stato namus, tai koks bus projekto konkurencingumas rinkoje? Eisime per nuomos mechanizmą, sąlygos turės būti išdiskutuotos“, – teigė A. Bartulis.

„Toks jausmas, kad koks investitorius papasakojo, kaip reikia daryti“, – posėdyje svarstė politikai.

Surašė peticiją

Internete paskelbtoje peticijoje renkami parašai, kad Šiaulių miesto valdžia išsaugotų mišką, esantį viename iš sklypų – teritorijoje tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypų Lizdeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34. Ten yra brandus 3,6935 ha miškas.

Peticijos autoriai nurodo, kad prašė savivaldybės išsaugoti mišką ir čia įrengti modernų miško parką su viešosiomis poilsio zonomis, tačiau pasiūlymas atmestas. Pastebima, kad projektas nederintas su visuomene ir neatsižvelgta į galimas pasekmes gamtai.

„Esame kategoriškai prieš tokio masto miško naikinimą, kai Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra nemažai laisvų sklypų gyvenamosios paskirties namų statybai“, – rašo peticijos autoriai.

Taip pat peticijoje pabrėžiama aplinkosauga – visas pasaulis siekia išsaugoti žaliuosius plotus miestuose, tuo tarpu Šiauliai skuba juos iškirsti.

Iki gruodžio 15 d. peticiją pasirašė 242 asmenys. Tiesa, kyla abejonių, kiek ši peticija yra legitimi ir kiek į ją pagal įstatymą privalo atsižvelgti Savivaldybė. Pasirašyti peticijai užtenka prisijungti per socialinius tinklus ir nurodyti tik savo elektroninį paštą.

Vis dėlto, kaip rodė neseni pavyzdžiai, net ir surinkus panašų kiekį realių žmonių parašų popieriuje, miesto valdančioji dauguma į tai neatsižvelgia ir priima sprendimus.

Miškas nenumatytas

Portalui „Etaplius“ atsiųstame atsakyme Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Valdas Markevičius nurodė savivaldos ir nacionalinius sprendimus, pagal kuriuos suformuoti sklypai ar detalieji planai. Bendrajame plane 2009 m. suformuota mažo užstatymo intensyvumo teritorija, į kurią patenka kvartalas tarp Traidenio g., Lizdeikos g., Treniotos g. ir Žemynos g.

Vyriausybės dar 1997 m. spalį priimtas nutarimas (su vėlesniais pakeitimais) numato valstybinės reikšmės miškų plotą, į kurį minėtas kvartalas nepatenka, nurodė vedėjas. V. Markevičius taip pat paaiškino istorinį sklypo atsiradimo faktą.

„Papildomai informuojame, kad kvartalas tarp Traidenio g., Lizdeikos g., Treniotos g. ir Žemynos g. patenka į dar sovietmečiu panaikinto buvusio medelyno teritoriją, prijungtą iš Šiaulių rajono administracinių ribų. Minėtas kvartalas iš dviejų pusių kaip tik ribojasi su miškingomis teritorijomis, tarp kurių ir – „Natura 2000“ saugoma teritorija“, – nurodė V. Markevičius.

Keliasi į priemiesčius

Portalui „Etaplius“ telefonu kalbintas NT brokeris Justas Niauronis sakė, kad potencialo naujų daugiabučių statybai Šiauliuose yra, tačiau dėl projekto sėkmės konkrečiau kalbėti būtų galima žinant sklypo nuomos sąlygas. Brokeris aiškino, kad daugiabutis kaip tik Šiaulių miesto centre būtų labai paklausus, dėl kitų būstų situacija kiek kitokia.

„Sklypai ne miesto centre ir dar be įvažiavimo nepatrauklūs. Jeigu būtų miesto centre, daugiabučio per du mėnesius neliktų, išparduotų, nes naujos statybos daugiabučių Šiauliuose nėra. Kad savivaldybė siekia įveiklinti nenaudojamus sklypus, šaunu, bet reikia žiūrėti, kokiomis sąlygomis tai bus daroma. Rinkoje situacija tokia, žmonės stato individualius namus, kotedžus, bet tai daro kur nors priemiestyje, pvz., Dainų, Gegužiukų kaimuose, Aukštelkėje“, – teigė ekspertas.