Mirė tauragiškė kultūrininkė Anastazija Pečkaitienė

Eidama 66-uosius metus, gruodžio 7 dieną mus paliko Anastazija Pečkaitienė. Tauragės kultūros bendruomenei tai didžiulė netektis, nes visų bendruomenės narių mylima, gerbiama ir vertinama kultūrininkė buvo kupina jėgų. Gal ne tiek materialių, bet dvasinių, kūrybinių jėgų, kurios ją palaikydavo ir leisdavo nesugniužti, nepasiduoti visokioms gyvenimo negandoms.

Visai neseniai, lapkričio 23 dieną, ji visuomenei pristatė savo „Gulbės giesmę“ – Tauragės regiono liaudies kūrybos rinktinę „Oi, aš dainuorius, aš dainuorelis“. Tik dabar mes supratome, kad tai paskutinis Nastios (taip kolegos, draugai, bičiuliai dažnai ją vadindavo) kūrinys. Lyg tvirtas antspaudas, lyg testamentas.

Rinkinyje spausdinama Anastazijos Pečkaitienės nuo 1990 m. iki dabar iš Tauragės krašto pateikėjų ir įvairių fondų, dainynų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rinkta Tauragės krašto liaudies kūryba. Šis leidinys neįsivaizduojamai ilgai leis kolektyvų vadovams, kultūros darbuotojams, mokytojams ir visiems, besidomintiems krašto tradicine liaudies kūryba, suprasti ir prisiminti Tauragės apylinkėse vartotą tarmę. Knygoje „Oi, aš dainuorius, aš dainuorelis“ pateiktos Tauragės krašto dainos, melodijos, šokiai ir vietos tarmės žodžių žodynėlis. Ir pats paskutiniosios Anastazijos knygos pavadinimas staiga virto simboliniu – juk ji plačiai žinoma kaip dainorėlė – poetė, folklorininkė. Ši paskutinioji Nastios sudaryta knyga lyg priesakas per daug nepasiduoti modernizmui, šiuolaikinėms visuotinės niveliacijos tendencijoms, o likti prie savo šaknų, prie savo ištakų.

Gimusi Tauragėje 1955 metais, baigusi Vilniaus kultūros mokyklą, vėliau studijavusi lituanistiką aukštosiose mokyklose, Anastazija Pečkaitienė dirbo mokytoja Vizbarų aštuonmetėje mokykloje, beveik dešimtmetį buvo tuometinio Tauragės politechnikumo bibliotekos vedėja, vėliau savo jėgas skyrė darbui Lietuvos kraštotyros draugijos Tauragės skyriuje. Net 16 metų dirbo Tauragės kultūros centro Eičių skyriaus kultūrinių renginių organizatore, Tauragės kultūros centro etnografe. Visur, kur ji dirbo, pasireiškė kaip gabi organizatorė, atiduodanti visą savo širdį darbui, kurį labai mėgo. Nuolat lavinosi, gilinosi, tobulinosi ir tapo tikra savo krašto praeities žinove, puikia etnografe, lituaniste, poete, folkloro specialiste.

Eiliuoti pradėjusi dar pradinėje mokykloje, eilėraščius spausdino Tauragės, Jurbarko rajonų laikraščiuose, „Dialoge“ . Kūrybą spausdino almanachuose „Krintantis lapas“, „Kaimo rašytojas“, „Angelo plunksna“, „Takas“, „Kūryba – 2005“. 1995 m. „Dobilo“ leidykla išleido pirmąją jos eilėraščių knygelę „Šaltinis be vandens“, 1997 m. – „Dienos ir būsenos“. Nuo 1995 m. ji buvo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė.

Labai aktyvi Anastazija buvo visoje šalyje pagarsėjusio klubo „Vakarutė“ narė, viena iš šio klubo veiklos ramsčių.

Dirbdama Lietuvos kraštotyros draugijos Tauragės skyriaus atsakingąją sekretore, pažino ir pamilo kraštotyrą, išmoko vertinti etninį paveldą. Pradėjusi dirbti Tauragės kultūros centre, sėkmingai tęsė kraštotyrinį darbą. Subūrė folkloro kolektyvą „Palvija“ Eičiuose ir su juo dirbo 27 metus. Vienas ryškiausių jos padarytų darbų – nuoširdus, gilus, prasmingas darbas su „Palvija“. Ji visada ypatingai domėjosi ir rinko liaudies kūrybą ir kitus skatino tai daryti. Taip gimė tokios programos, kaip „Pintuvės“, „Senovinės žemaičių krikštynos“, „Bėda vedus, bėda nevedus“, „Rudens vakarai“ ir t. t. Nuo 1993 metų su „Palvija“ dalyvavo visose pasaulio lietuvių Dainų šventėse, ne kartą dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, filmavosi laidoje „Duokim garo“ ir kt.

Už nuopelnus išsaugant Tauragės krašto etninį paveldą, etninės kultūros reprezentaciją, kraštotyros darbus, vietos tarmės gaivinimą ir populiarinimą sudarant Tauragės krašto dainuojamojo ir choreografinio folkloro rinktinę „Oi, aš dainuorius, aš dainuorelis“, Anastazija Pečkaitienė apdovanota Tauragės rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės rajonui“. Deja, pati šio ženklo ji nebegalės atsiimti. Jis būtų jai įteiktas už keleto dienų.

Anastazija Pečkaitienė visada liks ne tik kultūros darbuotojų, bendradarbių atmintyje, bet ir Eičių bendruomenės „Karšuva“, kurią ji įkūrė ir jai ilgus metus vadovavo, žmonių atmintyje. Ją prisimins ir jos darbais, kraštotyrine medžiaga naudosis Tauragės kraštotyrininkai, ką tik atkurtoji Tauragės kraštotyros draugija, kur ji vėl tapo draugijos nare, Tauragės kultūros darbuotojai, mokytojai, studentai, mokiniai. Jos surinktos ir paskelbtos liaudies dainos skambės salėse, festivaliuose, dainų, meno šventėse visoje Lietuvoje.

Ilsėkis ramybėje, Anastazija. Buvai ir būsi mums pavyzdžiu kaip nenuilstanti savo gimtojo krašto puoselėtoja, tradicijų saugotoja ir meile gimtinei spinduliuojanti asmenybė.

Velionė Anastazija Pečkaitienė bus pašarvota gruodžio 11 d. 18 val. Tauragės laidojimo namuose „Rimtija“ (Prezidento g. 26 A, Tauragė). Atsisveikinimas gruodžio 12 d. 13 val.