Mirė legendinis gamtininkas, Šiaulių miesto Garbės pilietis Stasys Gliaudys

Eidamas 94-uosius, Anapilin iškeliavo legendinis Šiaulių gamtininkas, pedagogas, knygų autorius, miesto Garbės pilietis Stasys Gliaudys. Su ilgamečiu Šiaulių universitetinės aukštosios mokyklos dėstytoju, botanikos sodo ir gamtos muziejaus įkūrėju bus galima atsisveikinti nuo balandžio 20 dienos (informacija bus patikslinta).  

Šiaulių miesto savivaldybė nuoširdžią užuojautą siunčia Stasio Gliaudžio šeimos nariams, artimiesiems, akademinei bendruomenei, bendražygiams.

Stasys Gliaudys gimė 1928 m. gruodžio 15 d. Kelmės valsčiuje. Mokėsi Kelmės gimnazijoje, o ją baigęs − Veterinarijos akademijoje. 1954 m. baigė studijas įgydamas zootechniko specialybę. 1960 m. neakivaizdiniu būdu baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą. Dirbo zootechniku, dėstytoju. Nuo 1974 m. dirbo tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute, Pedagogikos fakultete. 2008 m. S. Gliaudžiui suteiktas Šiaulių miesto Garbės piliečio vardas.

S. Gliaudys − ilgametis Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Šiaulių miesto skyriaus tarybos narys ir konsultantas, Kurtuvėnų regioninio parko „Žaliosios mokyklos“ dėstytojas, Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto lektorius.

Vienas pats, kartais ir su studentais, gamino herbarus, gaudė, rinko vabzdžius, kaupė kitas mokymo ir vaizdines priemones. Taip buvo įkurti botanikos ir zoologijos kabinetai. Pastarasis 2000 m. tapo Gamtos muziejumi. Jo ekspozicijoje yra unikalių eksponatų, kurių neturi kiti šalies zoologijos muziejai. Jis − Šiaulių universiteto botanikos sodo įkūrėjas.

Tradicija tapo S. Gliaudžio organizuojamos miško atsodinimo talkos. Jis organizavo talkas tvarkant Varputėnų parką, Bubių piliakalnį, Girininkų kalną, Aukštaitijos nacionalinį parką, Pageluvyje rengiant ekologinį taką.

Gliaudys dėjo daug pastangų, kad būtų išsaugotas vertingas priemiestinis Voveriškių pušynėlis, Aukštelkės aukštapelkė, Talkšos ir Ginkūnų ežerų augalija bei paukščiai, Kurtuvėnų landšaftinis draustinis, rūpinosi Sukilėlių kalnelio sutvarkymu. „Švari gamta − sveika tauta,“ − su šiuo šūkiu S. Gliaudys stovėjo prie Šiaulių žaliųjų judėjimo ištakų, dalyvavo pirmuosiuose šio judėjimo renginiuose.

S. Gliaudys daug metų tyrinėjo Lietuvos augalus. Paskelbė daug straipsnių apie žiedadulkes, su bendraautoriais išleido knygą „Bitininkystė“.

1974 m. jis pradėjo tirti Kurtuvėnų landšaftinio draustinio drugius, kitus vabzdžius. 1978 m. tyrė Vinkšnėnų, dalies Gubernijos miškų naktinius drugius ir nustatė, kad jų esama daugiau nei 300 rūšių. Remiantis šiais tyrimais, Vinkšnėnų miškas buvo paskelbtas entomologiniu draustiniu ir pavadintas Vijolės entomologiniu draustiniu.

S. Gliaudys tyrė Šiaulių miesto bei priemiesčio paukščius ir rado jų 160 rūšių. 1976–1977 m. atliko išsamius Talkšos ir Ginkūnų ežerų, garsėjančių paukščiais, tyrimus, kurie tapo svarbiu šaltiniu stebint tolesnius šių ežerų paukščių įvairovės pokyčius.

Iš viso S. Gliaudys yra paskelbęs apie 300 straipsnių. 2001 m. buvo išleista jo 294 puslapių knyga „Gamtos namuose“.

S. Gliaudžio mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla - puikus ir sektinas pavyzdys, kaip reikia mylėti savo kraštą ir dirbti jo ir jo žmonių labui.

Tai kuklus ir lengvai su kitais randantis bendrą kalbą žmogus: „Ieškokime pirmiausia, kas mus jungia, kas bendra, o ne kas skiria, ir mūsų santykiai iškart prašviesės“.

Parengta pagal Šiaulių miesto savivaldybės inf.