Mirė profesorius Vladas Valentinavičius

Eidamas 91-uosius metus, spalio 14 d. po sunkios ligos į amžinybę iškeliavo fizikas, memuaristas, edukologijos mokslų daktaras, profesorius Vladas Valentinavičius.

V. Valentinavičius gimė 1929 m. spalio 5 d. Tauragės apskrities Skaudvilės valsčiaus Stulgių seniūnijos (dabar Kelmės r. Šiaulių apsk.) Vaidatonių kaime, ūkininkų šeimoje.

1949 m. Skaudvilės gimnaziją jis baigė aukso medaliu ir pradėjo mokytojauti netoli savo gimtojo Vaidatonių kaimo – Skaudvilės rajono Varlaukio progimnazijoje.

Suprasdamas, kad tik ką baigusiam gimnaziją mokytojui nepakanka žinių, tais pat metais pradėjo studijas Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (VVPI).

Tačiau dar nesibaigus pirmiesiems jo mokslo metams, mokytojo darbą ir studijas nutraukė tarnyba sovietų armijoje. Atlikęs karinę tarnybą, nuo 1953 m. V. Valentinavičius tęsė studijas Vilniaus universitete.

V. Valentinavičius vėliau grįžo į VVPI ir 1957 m. baigė su pagyrimu ir buvo pakviestas dirbti instituto dėstytoju.

Pradėjęs skaityti fizikos dėstymo metodikos paskaitas, V. Valentinavičius įsitikino, kad ir vėl nepakanka turimų žinių, todėl nuo 1962 m. įstojo į Maskvos pedagoginio instituto aspirantūrą, vadovaujant TSRS Pedagogikos mokslų akademijos nariui korespondentui Aleksandrui Pioriškinui, ilgamečiam fizikos vadovėlių vidurinei mokyklai autoriui, vienam didžiausių fizikos mokymo dalyko autoritetų Sovietų Sąjungoje. Dar nesibaigiant aspirantūros laikui, per savo 35-ąjį gimtadienį V. Valentinavičius sėkmingai apgynė disertaciją „Eksperimentinės užduotys konstruoti paprasčiausius prietaisus ir modelius kaip fizikos mokymo metodas aštuonmetėje mokykloje“. Jam suteikiamas pedagogikos mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. Lietuvos mokslo taryboje jis nostrifikuotas edukologijos mokslų daktaru.

Po aspirantūros studijų vėl dėstė Pedagoginiame institute. Taip pat skaitė paskaitas dėstytojams Respublikiniame mokytojų tobulinimosi, vėliau Lietuvos mokytojų kvalifikacijos institutuose, bei užsiėmė kitokia pedagogine veikla.

V. Valentinavičius išplėtojo fizikos didaktikos mokslą Lietuvoje atlikdamas mokslinius tyrimus, rašydamas straipsnius, dalyvaudamas tarptautinėse konferencijose, skaitydamas paskaitas užsienio šalių Erfurto, Drezdeno, Potsdamo, Berlyno (Vokietija), Vroclavo (Lenkija) aukštųjų mokyklų studentams bei dėstytojams.

Taip pat svarų indėlį jis įnešė rengdamas fizikos didaktikos mokslininkus. Vadovavo įvairių kartų mokslininkų disertacijoms ir daugeliui studentų baigiamųjų darbų.

Pedagoginėje Lietuvos ir kitų respublikų spaudoje kartu su bendraautoriais buvo paskelbti V. Valentinavičiaus straipsniai įvairiais fizikos mokymo metodikos klausimais, atskiri leidiniai, mokymo priemonės.

1967 m. V. Valentinavičiui suteiktas docento, o 1985 m., per jo 55-ąjį gimtadienį – profesoriaus pedagoginis vardas. 1967-1978 m. ir 1983-1990 m. jis buvo renkamas VVPI Fizikos dėstymo metodikos katedros vedėju, 1965-1968 m. dirbo Fizikos ir matematikos fakulteto prodekanu, daugiau nei 20 metų buvo 1963 m. įsteigtos Lietuvos fizikų draugijos pirmininko akad. P. Brazdžiūno pavaduotoju.

Per visą savo kūrybinį gyvenimą V. Valentinavičius išleido du vadovėlius aukštosioms mokykloms, su bendraautoriais – 13 metodinių leidinių mokytojams ir studentams, net 38 leidinius vidurinių mokyklų moksleiviams (fizikos vadovėlius lietuvių, lenkų ir rusų k., testų knygas, pratybų sąsiuvinius ir kt.). Už atliktus darbus Lietuvos švietimo srityje 1995 m. prof. V. Valentinavičius buvo apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

******************

Atsisveikinimas su velionio palaikais spalio 15 d.(antradienį) nuo 16 val.30 min. Vilniuje laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g.10), Šv. Mišios už velionį 19 val. Šv. Jono Bosko bažnyčioje (Erfurto g. 3).

Urna išlydima spalio 16 d. (trečiadienį) 12 val. į Kairėnų kapus.

ELTA