Vilniuje perspėjimo sirenas girdės 96 proc. gyventojų (papildyta)

Vilniuje artimiausiu metu įrengus naujas perspėjimo sirenas, jas girdės 96 proc. sostinės gyventojų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Jau rudenį sostinėje bus įrengtos naujos 50 sirenų, šiuo metu mieste veikia 41 sirena. Tuo metu visoje Lietuvoje numatyta įrengti 275 naujas sirenas, kurias girdės 75 proc. žmonių.

„Per pastaruosius mėnesius pradėtos įrenginėti naujos sirenos. Artimiausiu metu (Vilniuje – BNS) pradės veikti 50 perspėjimo sirenų. Tai reiškia, kad 96 proc. Vilniaus gyventojų girdės sirenas. Tikimės, rudenį galėsime tai patikrinti, pažiūrėti, kaip tai veikia“, – trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru Valdu Benkunsku sakė A. Bilotaitė.

„Visos Lietuvos mastu numatyta 275 naujas sirenas ir pasiekti, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų girdėtų sirenų garsą“, – teigė ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu Vilniuje perspėjimo sirenas gali girdėti 28 proc. gyventojų.

Į sirenų tinklą ir informavimo sistemą, pasak ministrės, visoje Lietuvoje ketinama investuoti apie 18 mln. eurų.

Ministrė ir meras diskutavo apie priedangų plėtrą, gyventojų perspėjimą ir evakavimą. Pasak V. Benkunsko, politikai sutarė, jog Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir savivaldybė keisis informacija, bendradarbiaus.

„Vilnius yra didžiausia savivaldybė ir sostinė, aišku, daug ką gali padaryti pati, bet esame priklausomi nuo centrinės valdžios institucijų dėl priimamų teisės aktų, įstatymų, galų gale, dėl būsimo Gynybos fondo“, – teigė meras.

Sieks įrengti priedangas visose seniūnijose

A. Bilotaitė Vilnių įvardijo geru pavyzdžiu kitoms savivaldybėms imtis aktyvesnių veiksmų civilinės saugos srityje. A. Bilotaitės teigimu, Vilniuje priedangų parengtis yra bene geriausia Lietuvoje.

Ministrė pabrėžė, kad Vilniuje šiuo metu 652 priedangos, o jose galėtų būti apsaugoti apie 50 proc. žmonių. Daugiau gyventojų priedangose galėtų pasislėpti tik Šiauliuose – 54 procentai.

„Manau, kad ateityje bus pasiūlytos tam tikros priemonės, esamų priedangų išvalymas“, – sakė ministrė.

V. Benkunskas sakė, kad sostinės valdžia šiuo metu vykdo priedangų inventorizaciją, žymi jų vietoves ir koordinates. Pasak jo, siekiama, jog priedangų būtų visose seniūnijose.

„Mūsų ambicija judėti į priekį ir Vilniaus priedangų tinklą plėsti, kad didžioji dauguma Vilniaus gyventojų turėtų, bet kurioje teritorijoje gyvendami, priedangą, kur pasislėpti“, – teigė meras.

„Šnekamės tiek su valstybinio, tiek su privataus turto savininkais ir turbūt pirmieji priedangų tinklo plėtros rezultatai laukiami jau rudeniop“, – pridūrė jis.

A. Bilotaitė taip pat sakė, kad per artimiausius šešerius metus priedangų tinklo plėtrai visoms Lietuvos savivaldybėms bus skirta 77 mln. eurų.

„Per šiuos metus planuojame, kad galėsime parengti konkrečias taisykles, kaip savivaldybės galės aplikuoti priedangų tinklo plėtrai: sutvarkymui esamų ir naujų įrengimui“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, Turto bankas yra nustatęs 126 galimas priedangas visoje Lietuvoje, iš jų Vilniuje – apie 46.

A. Bilotaitė pridūrė, kad su meru aptarta, jog naujos priedangos turėtų būti privalomai projektuojamos naujuose pastatuose.

VRM taip pat planuoja priedangas skirstyti į tris kategorijas pagal skirtingus reikalavimus, jas sertifikuoti: „Tada atsiras daugiau aiškumo.“

Pristatė evakuacijos planus

V. Benkunskas taip pat teigė ministrei pristatęs savivaldybės planus rudenį atnaujinti evakuacijos planus. Meras teigė, kad neviešus planus patvirtinti tikimasi artimiausiais mėnesiais, rudenį.

Anot sostinės vadovo, numatyti šeši evakuacijos keliai šiaurinėje ir vakarinėje Vilniaus dalyje, o didžiausių iššūkių kelia ribotas išvažiavimas į automagistralę link Kauno nuo Gariūnų.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 4368 priedangų, kuriose apsaugą galėtų gauti apie 1,1 mln. – maždaug 38 proc. – gyventojų.

Ministerija yra iškėlusi tikslą, kad šalies rajonų savivaldybėse priedangose apsaugą pavojaus atveju gautų 40 proc. gyventojų, miestuose – 60 proc., o bendras šalies vidurkis siektų – 50 procentų.

Pasak VRM, Vilniaus miesto civilinės saugos projektai bus remiami per Civilinės saugos programą.

Programoje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys bei konkrečios priemonės iki 2030 metų, jų finansavimo poreikiai.

Joje yra septyni prioritetai: priedangų infrastruktūros, perspėjimo sistemų plėtra, krizių valdymo ir civilinės saugos bei sveikatos sistemos atsparumo didinimas, pagalbos komandų formavimas, mokymo pajėgumų stiprinimas, pasirengimas Astravo atominės elektrinės galimai avarijai.