Ministrė: Prisidengę bėgančių nuo mobilizacijos srautu galėtų atvykti Rusijos agentai

Prisidengę bėgančių nuo mobilizacijos srautu į Lietuvą galėtų atvykti Rusijos žvalgybų ar karinių struktūrų pareigūnai, kurie kurtų „miegančių agentų“ tinklą, tad sprendimas užverti sienas buvo savalaikis, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Kartu su bėgančiu nuo mobilizacijos rusų rautu galėjome gauti ir grėsmes, kurios gali atsisukti prieš mus pačius, nes tarp atvykstančių asmenų, apsimetančių bėgančiais nuo mobilizacijos, gali būti žvalgybos ir karinių struktūrų pareigūnai ar jų užverbuoti asmeny, kurie vykdys kenkėjišką diversinę antivalstybinę veiklą Lietuvoje, kurs „miegančių agentų“ tinklą Lietuvoje, iki kol gaus signalą vykdyti atvirą antivalstybinę veiklą“, – ketvirtadienį per Seimo posėdį sakė A. Bilotaitė.

Ji taip pat pažymėjo, kad Lietuvai kartu su Latvija, Estija ir Lenkija jau anksčiau užvėrus sienas rusų turistams bėgantys nuo mobilizacijos renkasi kitas kryptis, nes Lietuva demonstruoja „kietą laikyseną dėl nepriėmimo“.

Pasak jos, Lietuvai su Baltijos šalimis ir Lenkija nuo praėjusios savaitės uždarius sienas Rusijos turistams, bandančiųjų atvykti srautas sumenko apie 45 proc., o per dieną sieną kertantys apie 1400 Rusijos piliečių yra vilkikų vairuotojai ar vykstantieji Kaliningrado tranzitu.

„Besitraukiantieji rusai renkasi kitas kryptis, ne mūsų regiono, nes mes demonstruojame kietą laikyseną dėl nepriėmimo, taigi, matome, koks savalaikis ir teisingas buvo šitas sprendimas, nes kartu su bėgančių nuo mobilizacijos rusų srautu galėjome gauti ir grėsmes“, – Seime atsakydama į opozicijos klausimus teigė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė teigė, jog galimas grėsmes dėl mobilizacija prisidengusių Rusijos tarnybų atstovų demonstruoja Ukrainos pavyzdys, kai į šalį prieš karą fiksuoti išaugę atvykstančių rusų skaičiai.

„Paskelbus karą neatmestina, kad šie asmenys tapo diversinių grupių nariai“, – kalbėjo ministrė.

Seimo opozicija paaiškinimų dėl sieną kirtusių Rusijos piliečių, pareikalavo per antradienio Seimo posėdį, paskelbus duomenis, kad nepaisant draudimo į Lietuvą atvykti rusų turistams, per praėjusią savaitę sieną kirto beveik 10 tūkstančių Rusijos piliečių.

Ketvirtadienį atsakymus patiekusi vidaus reikalų ministrė teigė, kad Lietuvai ir regiono valstybėms uždarius sienas rusams bendras vykstančių Rusijos piliečių srautas sumažėjo 45 procentais.

„Rusų turistai nedrįsta čia atvažiuoti ,dabar per dieną pravažiuoja apie 1400 Rusijos piliečių, bet tai 45 proc. vilkikų vairuotojai ir 48 proc. Kaliningrado tranzito keleiviai. Per dešimt dienų į Lietuvą neįleista 220 asmenų, Latvijoje – 93, Estijoje – 262. Lietuvoje prieglobsčio neieško ir nuo mobilizacijos bėgantys turistai, fiksuoti šeši atvejai, kurie teigia vengiantys mobilizacijos, ir visi jie neįleisti“, – duomenis pateikė A. Bilotaitė.

Prieš tai diskusijoje kalbėję opozicijos atstovai kaltino valdančiuosius laiku neatsakant į visuomenei kylančius klausimus, todėl taip sėjant nerimą.

„Tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai mes tokį ilgą tarpą gyvename specialiu statusu, įvedus nepaprastąją padėtį. Tas statusas sako, kad kitas gali būti tik griežtesnis, karo padėties įvedimas, o kaip mes gyvenam valstybėj – nežinom, nei kas atsakingas už nepaprastąją padėtį, neteikiama jokia informacija, nepristatoma situacija pasienyje“, – kalbėjo „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

„Girdžiu, dabar A. Bilotaitė sako – pasikvieskit ir atsakysiu. Jūs labai vėluojat, į klausimus atsakot, tik kai pasikviečiam, taip neturėtų būti. (...) Atrodo, kad valstybės niekas nevaldo nepaprastosios padėties metu, gana tyčiotis ir atsakinėti anekdotais į mūsų užduodamus rimtus klausimus“, – kalbėjo jis.

Demokratų sąjungos „Vardas Lietuvos“ frakcijos atstovas Vytautas Bakas tuo tarpu ragino įleisti nuo mobilizacijos bėgančius rusus, nes „žmonės turi teisę atsisakyti dalyvauti kariniuose veiksmuose ir gauti teisę į prieglobstį“.

Jis taip pat teigė, kad pernai kilus krizei dėl į Lietuvą per Baltarusijos sieną plūdusių migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, „praktiškai Lietuva atsitraukė iš prieglobsčio teisės“.

„Mes pažeidėm beveik visus įmanomus migracijos tarptautinius teisės aktus, valdydami šitą krizę, tai mūsų vidaus politikos bankrotas“, – sakė V. Bakas ir ragino „grįžti į tarptautinę bendruomenę“.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui praėjusią savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją tūkstančiai rusų vyrų išvyko ir tebevyksta į šalis, kurios juos priima, – Sakartvelą, Kazachstaną, Mongoliją, Turkiją.

 Vidaus reikalų ministerija trečiadienį informavo, jog remiantis vien tuo, kad asmuo nenori vykti į Rusijos pradėtą karą, prieglobsčio Lietuvoje gauti negalima. Kilusiai grėsmei įrodyti nepakaks tik parodyti gautą šaukimą į karo tarnybą.

Prieglobsčio Lietuvoje suteikimo tvarkos apraše nurodoma, kad asmuo gali gauti prieglobstį, jeigu bus nustatyta, jog jis pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus taikai, žmoniškumui ar karo nusikaltimus.

Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Regiono šalys atvykimo ribojimų rusams ėmėsi Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.