Ministrė: paliaubas Ukrainoje užtikrinančios Europos pajėgos įmanomos tik su JAV parama

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Europos pajėgų siuntimas į Ukrainą užtikrinti paliaubų laikymosi įmanomas tik tuo atveju, jei jas remtų Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).

„Galima kalbėti tik apie bendrą sprendimą – JAV parama Europos pajėgoms, labai aiškiai susidėliojant, kaip konkrečiai mes reaguotume, koks būtų mandatas, kokia būtų reakcija, esant ugnies nutraukimo pažeidimui“, – BNS trečiadienį sakė D. Šakalienė.

„Tai turi būti bendras veikimas, JAV paramos formos – užtikrinimas, kad jie imtųsi reaguoti Rusijai pažeidus ugnies nutraukimo susitarimą, kaip tas užtikrinimas konkrečiai atrodytų, kaip matote, vyksta intensyvios diskusijos visuose formatuose“, – teigė ji

Kaip rašė BNS, šią savaitę kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono perspėjo JAV kolegą Donaldą Trumpą, kad taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo, ir paragino JAV paremti bet kokį galimą Europos taikdarių dislokavimą, kuriuo būtų siekiama išsaugoti taikos susitarimą.

E. Macronas nurodė, kad šiuo metu kartu su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu, kuris vėliau šią savaitę taip pat lankysis Baltuosiuose rūmuose, dirba ties taikdarių Ukrainoje klausimu. 

„Yra keli pagrindiniai dalykai, koks būtų mandatas karių, ką jie konkrečiai ten darytų, kaip mes reaguotume – stebėtume, dalyvautume tiesiogiai, kas būtų daroma, kai bus pirmas ugnies nutraukimo pažeidimas. Rusija niekada iki šiol nesilaikė jokių tarptautinių susitarimų ir sutarčių, kažin, ar kas nors tikisi, kad ir dabar laikytųsi“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Jei kalbame apie ugnies nutraukimo situaciją, ką galima būtų padaryti, siekiant padėti išlaikyti ugnies nutraukimą, reikia nustoti kalbėti apie taikdarius, taikos nėra, taikos horizonte šiuo metu nesimato, Rusija juda į priekį ir nelabai kam nors atrodo, kad ji nori taikos“, – teigė ji.

Tuo metu Šiaurės ir Baltijos šalys (NB8) šią savaitę paskelbė, kad padės vystyti ukrainiečių karių brigadą.

„Šiaurės ir Baltijos šalys yra sutarusios parengti, aprūpinti ir apmokyti iki brigados dydžio vienetą, (...) Lietuva iš savo pusės yra parengusi tikslų įvertinimą, pagal kokias kategorijas, nurodytas ukrainiečių, mes galėtume suteikti įrangą, ekipuotę ir tam tikras priemones, kurios yra reikalingos ir kokį kiekį galėtume duoti instruktorių“, – BNS sakė D. Šakalienė.

„Šiuo metu yra dėliojamas visas planas, kaip tai galėtų atrodyti, skaičiai yra tas dalykas, kurio nenorėčiau viešai aptarinėti“, – pridūrė jis.

Ministrės teigimu, šis NB8 sprendimas yra nesusijęs su svarstymais Europoje siųsti taikdarių misiją į Ukrainą.

„Tai yra visiškai skirtingi klausimai. Vienas dalykas, tiesioginis Ukrainos kariuomenės stiprinimas – brigados dydžio vieneto parengimas, aprūpinimas, apmokymas, instruktorių suteikimas, ginkluotės įsigijimai“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Sakisgirytė šią savaitę sakė, kad NB8 vystyti ukrainiečių brigadą turėtų pradėti dar šiemet, tačiau įgyvendinti pačią iniciatyvą užtruks ne vienerius metus.

NB8 šalių grupė yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.