Ministrė: Lietuvos importas ir eksportas turėtų augti, ekonomika – atsigauti

Anot jos, Komisija numato viso euro zonos ūkio augimą, o tai esą signalizuoja, kad atsigaus ir pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, tokios kaip Vokietija.

„EK naujausios prognozės rodo visgi geresnius eksporto rezultatus Lietuvai, nei patys sau esame prognozavę. Taip pat atnaujintose projekcijose yra geresni rezultatai visai euro zonos ekonomikai, ji gana ženkliai geriau atrodo“, – ketvirtadienį Seime po Vyriausybės ataskaitos pristatymo parlamentarams sakė G. Skaistė.

„Reiškia, kad ir pagrindinės rinkos, su kuriomis dirba Lietuva, naujausiomis tendencijomis, atrodo šiek tiek geriau, nei prognozavo EK paskutinį kartą kai buvo atnaujintos prognozės. Tokiu atveju numatomas tiek eksporto, tiek importo augimas, kur mes patys sau buvome suprognozavę nulius“, – kalbėjo ministrė.

Pirmadienį paskelbtoje EK 2023 m. pavasario ekonominėje prognozėje Lietuvai šiemet numatomas 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Anksčiau tikėtasi 0,3 proc. padidėjimo.

„Pasižiūrėjus dabartinę, EK projekciją dabartinę, pavasarinę, paskelbtą šią savaitę, ji tikrai neatrodo taip prastai, kaip galima galvoti“, – parlamentarams kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Tuo metu pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos BVP, išankstiniais Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.

Pasak premjerės, yra pagrindo manyti, jog ekonomikos augimas gali stabilizuotis – vartotojų nuotaikos išlieka geros, toliau kyla darbo užmokestis, stipriai laikosi ir darbo rinka, turėtų mažėti infliacija.

„Balandį vartotojų lūkesčiai buvo geriausi nuo 2021 m., darbo užmokesčio augimą (...) prognozuojame mažiau 10 proc., kai kurie prognozuotojai – daugiau nei 10 proc., bet kažkur apie tiek. Nedarbo didelio augimo neprognozuoja niekas, nepaisant to, kad atrodytų, jog ekonomika lėtėja. Darbo rinkoje situacija neatrodo, kad prastėtų“, – dėstė I. Šimonytė.

„Infliacija lėtėja. Norėtume, kad lėtėtų greičiau, bet tikrai manau, kad antrą pusmetį kalbėsime apie vienženklius skaičius. Reiškia, kad apsivers realių pajamų situacija“, – pridūrė ji.

G. Skaistės teigimu, antrąjį pusmetį šalies ūkis turėtų atsigauti.

„Kad ekonomika atrodys lėčiau pirmąjį metų ketvirtį ar pirmąją pusę, tą irgi matėme ir prognozavome. Tikėtina, kad antras metų pusmetis atrodys geriau nei pirma metų pusė, todėl bendras rezultatas, tiek EK, tiek Finansų ministerijos, yra prognozuojamas 0,5 proc. BVP augimas. Tą taip pat parodo ir paskutinė EK prognozė. Matysime, ar tas rezultatas išsipildys“, – dėstė ministrė.

I. Šimonytė savo ruožtu tikino, esą norint matyti aiškų ekonomikos vaizdą reiktų sulaukti gegužės 31 d., kuomet VDA turės galutinį pirmojo ketvirčio BVP įvertį.