Ministras: taikos sutartimi „Veolia“ iš esmės pripažino savo veiksmų neteisėtumą (dar papildytas)

Lietuvos Vyriausybės ir Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ taikos sutartimi, pagal kurią „Veolia“ sutiko atsisakyti ieškinio Vašingtono arbitraže ir Lietuvai sumokėti 35 mln. eurų žalos atlyginimą, ji iš esmės pripažino savo veiksmų neteisėtumą, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Pats faktas, kad „Veolia“ atsiima ieškinį ir sumoka kompensaciją, jis yra būtent pripažinimas, kad jie pripažįsta savo tam tikrą veiksmų neteisėtumą. (...) Faktai, kad yra mokama kompensacija, tikrai yra pripažinimas, kad „Veolia“ veiksmai nebuvo tinkami“, – Seimo konservatorių frakcijoje ketvirtadienį teigė Ž. Vaičiūnas. 

Tai jis kalbėjo, atsakydamas į buvusio energetikos ministro, Seimo nario Dainiaus Kreivio repliką, kad pasiekus  taiką su „Veolia“ šalies vartotojų atžvilgiu nebuvo įgyvendintas teisingumas.

Vėliau ketvirtadienį Ž. Vaičiūnas įraše socialiniame tinkle „Facebook“ patikslino, kad jo teiginys apie „Veolia“ veiksmų neteisėtumo pripažinimą neatspindi Lietuvos pozicijos taikos sutarties atžvilgiu, taip pat, pasak ministro, nei Lietuva, nei „Veolia“ sutartimi nepripažįsta neteisėtų viena kitos veiksmų.

„Kada yra sudaroma taikos sutartis ir taikos susitarimas tai jau po mūšio kalavijais nemojuojama ir yra nelendama į konkrečius argumentus ir nėra kaltinama nei viena pusė, nei kita pusė nekaltina viena kitos. Ginčo su „Veolia“ tikslas buvo ne įrodyti, kad „Veolia“ elgėsi neteisingai, o įrodyti, kad Lietuva elgėsi teisingai pagal tarptautinės investicijų apsaugos teisės reikalavimus bei atgauti valstybei padarytą žalą“, – įraše „Facebook“ teigė ministras. 

„Esmė buvo įrodyti, kad įmonė („Veolia“ – BNS) elgėsi neteisingai, kad ji apiplėšė vilniečius, ir išeinant iš to, teisme galimas ginčas, kokia ta suma buvo ar nebuvo. Dabar sakome, kad vilniečių skolos kaip buvo, tegu taip lieka, mes pasiimame 20 mln. eurų (atėmus išlaidas advokatams – BNS) (...), gaunasi, kad nusispjauname į vilniečių nuostolius, kuriuos jie patyrė“, – frakcijoje teigė D. Kreivys. 

Apie taikos sutarties „moralinį momentą“ klausė ir frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

„Pats moralinis momentas, pripažinimas tos kovos, kuri vyko ilgus metus ir dabar, ar nesusvyruoja valstybės laikysena į tą patį procesą, į požiūrį? (...) Kai mes žinom, kad buvo išpūstos šilumos kainos, nepakankamai investuota į infrastruktūrą, neskaidrios sutarčių sudarymo schemos, galų gale Vilnius laimi arbitražą ir mes valstybės vardu platiname kaip teiginį, kaip tiesą, kad tie kaltinimai buvo nepagrįsti“, – kalbėjo M. Lingė.

„Įsipareigojimų dėl protekcijų nėra“

Ž. Vaičiūno teigimu, taikos sutartimi Lietuva neprisiėmė jokių konkrečių įsipareigojimų, kuriais Prancūzijos įmonei būtų sudaromos palankios verslo sąlygos. 

„Neturime jokių konkrečių įsipareigojimų dėl kažkokių Lietuvos ir „Veolios“ santykių ir protekcijų, kas, mano žiniomis, buvo siūloma ankstesniuose pateiktuose taikos susitarimuose iš „Veolia“ pusės“, – sakė ministras.  

Anot jo, iniciatyva pradėti taikos derybas su „Veolia“ ministerijoje atsirado kovą, kuriam balandžio pabaigoje pritarė ir Vyriausybė, o liepos 9 dieną ji pritarė pagrindinėms sutarties nuostatoms.  

„Iš „Veolia“ mes neturėjome jokios iniciatyvos sudaryti taiką“, – tvirtino energetikos ministras. 

Pasak Ž. Vaičiūno, derybos su Prancūzijos grupe buvo nelengvos: „Nesusidarykim įspūdžio, kad tai buvo per vieną kartą ir kažkokią sumą suderinome“.

„Esminiai sutarties dalykai paviešinti“ 

Opoziciniams konservatoriams paprašius Energetikos ministerijos leisti susipažinti su taikos sutartimi su „Veolia“, Ž. Vaičiūnas teigė, kad dėl dokumento viešumo spręs Vilniaus apygardos teismas, kuriam sutartis yra pateikta. Be to, anot jo, sutarties konfidencialumas numatytas ir pačiame dokumente.

Ministras sakė, kad pasibaigus procesui su „Veolia“ gali būti tariamasi ir dėl sutarties paviešinimo. 

„Dėl ko ji negali būti viešinama dabar – dėl procedūrinių teisinių dalykų. Kai procesas pasibaigs ir mes turėsime užbaigtą teisminę stadiją, galiu pažadėti, kad galiu padaryti pastangas (...) sutarti, ieškoti sprendimų, kad šita sutartis būtų atskleista viešai. Bet tai yra kito etapo klausimas“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas. 

Konservatoriai Giedrė Balčytytė bei D. Kreivys teigė, kad sutarties šalis yra Lietuvos valstybė, todėl Seimo nariai kaip jos atstovai turi teisę susipažinti su dokumentu.

„Jūs nusivilsite tuo, ką pamatysite, nes viskas, kas yra esminiai dalykai, jie yra pateikti viešai“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Su „Icor“, A. Janukoniu, L. Samuoliu ir A. Zuoku galime bylinėtis, kiek reikės

Ž. Vaičiūnas kartojo neatmetantis galimybės sudaryti taikos susitarimus ir su koncernu „Icor“, jos akcininkais Andriumi Janukoniu ir Linu Samuoliu, taip pat buvusiu Vilniaus meru, Seimo nariu Artūru Zuoku, jeigu jie būtų naudingi Lietuvai. Daugiau nei 50 mln. eurų ministerijos ieškinys jiems vis dar lieka Vilniaus apygardos teisme.

„Šiuo atveju patikslintas ieškinys Vilniaus apygardos teismui kitiems asmenims, mes tikrai neturime laiko spaudimo ir galime teikti savo argumentus ir bylinėtis, kiek reikės. Finansine prasme tai yra mažesni kaštai nei arbitražinio proceso (...). Bet kol kas labai konkrečių planų čia nėra“, – frakcijoje ketvirtadienį sakė ministras.

Pasak Ž. Vaičiūno, šioje bylos dalyje Lietuvai toliau turėtų atstovauti Energetikos ministerija. 

„Naujoms byloms galbūt galėtų būti Teisingumo ministerijos kompetencijoje tie klausimai. Bet kalbant apie šį konkretų atvejį, kaip liaudies išmintis sako, viduryje brastos arkliai nėra keičiami“, – sakė energetikos ministras. 

Valstybei sumokės 35 mln. eurų

Vyriausybė ir „Veolia“ liepos 17 dieną pranešė sudariusios taikos sutartį, iš esmės užbaigiančią didžiąją dalį ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolia“ įmonėmis Lietuvoje. 

Vilniaus apygardos teismas praėjusią ketvirtadienį nutraukė Lietuvos valstybės prieš Prancūzijos kompaniją ir jos grupės įmones Lietuvoje inicijuotą bylą.  

Pagal susitarimą „Veolia“ atsisakė savo ieškinių Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone ir sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiėmė dalį 240,7 mln. eurų vertės ieškinio Lietuvos teisme. 

Taikos sutartis neapima reikalavimų koncernui „Icor“, A. Januko.