Ministerijos specialistai biržiečius ragina imtis ryžtingesnės mokyklų tinklų pertvarkos

Sausio 8 dieną Savivaldybės mero pavaduotoja Astra Korsakienė, mero patarėja Janina Bagdonienė, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Eugenijus Januševičius ir vyriausioji specialistė Gintutė Žagarienė lankėsi Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, susitiko su Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyriaus vedėju Alvydu Puodžiuku ir patarėja Stanislava Strolaite. Susitikimo metu buvo aptartas Biržų rajonui itin aktualus klausimas – ketinimai pertvarkyti rajono švietimo įstaigų tinklą, reorganizuoti švietimo įstaigas pagal 2016 metais Biržų rajono savivaldybės patvirtintą švietimo įstaigų tinklo 2016–2020 metų pertvarkos planą.

Susitikimo pradžioje mero pavaduotoja A. Korsakienė padėkojo Ministerijos specialistams už priėmimą, kalbėjo, kad šiandieninio susitikimo svarbiausias tikslas – pasitikrinti Švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo darbo grupės pateiktas išvadas, ketinimus su Ministerijos specialistais, išsiaiškinti, ar tai, ką siūlo minėta darbo grupė, atitinka šalies švietimo politiką.

Patarėja S. Strolaitė padėkojo biržiečiams už rimtą požiūrį į švietimo reikalus, už visapusišką pasirengimą švietimo įstaigų pertvarkai (kruopščiai išanalizuoti visi rajono mokyklų ugdymo rezultatai, finansiniai rodikliai, pedagogų užimtumas ir kt.) ir suvoktą būtinybę tai padaryti.

S. Strolaitė priminė, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra įtvirtinta nuostata nuo 2016 iki 2020 metų bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, skaičių sumažinti 80 procentų. Biržų rajone numatytose reorganizuoti mokyklose mokinių skaičius nesiekia ir šimto, kai kuriose – net penkiasdešimties mokinių.

S. Strolaitė pateikė labai svarbų argumentą, kurį turėtų išgirsti ir politikai, ir tėvai: tik mokykloje, kurioje mokosi ne mažiau kaip 120 mokinių, mokinio krepšelio lėšų užtenka vieno vadovoatlyginimui. Jei mokykloje mokinių skaičius mažesnis, mokyklos direktoriaus atlyginimui papildyti gali būti panaudotos kitoms sritims skirtos krepšelio lėšos (tam gali būti skiriama ne daugiau kaip 10 proc. krepšelio lėšų miesto mokyklose ir ne daugiau kaip 13 proc.kaimo mokyklose). Kaip atlyginimas gali būti mokamas vadovui, jei mokykloje nėra 120 mokinių? Arba skirtumas mokamas iš savivaldybės biudžeto, arba mokykla lėšas „taupo“ mokinių sąskaita. Krepšelio lėšos skiriamos ugdymo planui įgyvendinti, neformaliam švietimui, mokinių ugdymosi poreikiams, mokymo priemonėms įsigyti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir veiklų mokyklos bendruomenei vykdyti. Mokinio poreikiai turi būti kiekvienos mokyklos prioritetas, tai garantuoja Švietimo įstatymas, nors praktika rodo, kad vaikų poreikiai kartais nustūmiami į antrą planą, prioritetiniais tampa mokytojų krūviai, turimų pamokų skaičius. Ir neformali švietimo veikla, ir net ugdymosi poreikiams skirtos lėšos kartais skirstomos taip, kad vienas ar kitas mokytojas turėtų didesnį darbo krūvį. Retoje mokykloje efektyviai išnaudojamos individualiam mokinio konsultavimui skirtos lėšos, neteikiama pagalba mokiniui, kurią jis privalo gauti pagal įstatymą. Šitaip dirbdama mokykla negalvoja apie vaikų ugdymo kokybę, o tik apie galimybę išlikti bet kokia kaina.

S. Strolaitė paminėjo politinių partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo projektą, kuriame yra įrašyta nuostata, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių. Tačiau tai tik diskutuojamas projektas, ar ši nuostata dėl jungtinių klasių bus realizuota, neaišku. Jei taip atsitiktų, numatytose reorganizuoti Biržų rajono mokyklose pagal dabar turimus duomenis negalėtų likti pagrindinio ugdymo, nes visos kaimo mokyklų pirmosios pagrindinio ugdymo pakopos V–VIII klasės yra jungtinės. „XXI amžiuje mokyti keturių klasių vaikus vienoje klasėje – nebeįsivaizduojama“, – teigė S. Strolaitė. Anot specialistės, iš jungtinių klasių atėję vaikai yra daug praradę ir jiems itin sunku, o dažnai ir neįmanoma pasivyti miesto mokykloje besimokančius bendraamžius.

S. Strolaitė dar kartą priminė biržiečiams pagrindinio ugdymo pasiekimų vertinimo rezultatus. Praėjusių mokslo metų rezultatais biržiečiai gerokai atsilieka nuo šalies vidurkio, daug nepatenkinamų įvertinimų. Nerimą kelia ir tai, kad Biržų rajone šie įvertinimai labai skiriasi nuo mokinių turėtų metinių pažymių. Ar tai mokyklos, mokytojų noras pasirodyti geriau, nei yra iš tiesų? Ką apgaudinėja mokykla? Pati save ar mokinius, jų tėvus? Ar mokykloje pervertintas mokinys gerai jausis kitoje mokykloje, kur jo pažymiai bus visai kitokie? Kaip jis laikys valstybinius brandos egzaminus, kurie yra vienodi visų ugdymo įstaigų abiturientams?

Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas A. Puodžiukas kalbėjo, kad Biržų rajono mokyklas reorganizuoti būtina ne tik todėl, kad tai padėtų taupyti lėšas. Pirmiausia – dėl mokinių ugdymo kokybės. Tuščios yra kalbos apie rūpinimąsi mokiniu mažoje mokykloje, jei jam nesiūloma įdomi ir jo poreikius atitinkanti neformali veikla, jei jam neteikiama paskirta psichologo, socialinio darbuotojo pagalba, jei mokymo priemonės pasenusios, jei mokinio rezultatai yra labai nutolę nuo šalies vidurkio. „Gaila mokinių, kuriems užkertame kelius toliau sėkmingai mokytis. Jei rajono politikai ir nepritartų reorganizacijai, kentės tik mokiniai, jų ateitis. Ir niekas neprisiims atsakomybės“, – kalbėjo A. Puodžiukas.

S. Strolaitė pabrėžė: savivaldybė vykdo valstybinę švietimo politiką ir privalo ją vykdyti taip, kaip reikalauja teisės aktai.

Iš anksto susipažinę su Biržų rajono švietimo įstaigų tinklo darbo grupės pateikta medžiaga ir situacija mokyklose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistai siūlė imtis ryžtingesnės tinklo pertvarkos, o biržiečių pasiūlymus, kad keturios mokyklos tampų kažkurios pagrindinės mokyklos skyriais išsaugant jungtines pagrindinio ugdymo klases iki jose mokysis minimalus būtinas mokinių skaičius (8), vadino labai švelniu pertvarkos variantu.

Susitikimo metu buvo aptarta galimybė gauti geltonuosius autobusus mokinių pavėžėjimui. Ministerijos atstovai teigė, kad pretenduoti į geltonąjį autobusiuką gali reorganizuojama mokymo įstaiga, kurioje atsisakoma vienos ar kitos ugdymo pakopos. Jei mokyklą reorganizavus į skyrių joje išlieka visos ugdymo pakopos, autobusėlis nėra skiriamas.

Susitikimo metu buvo aptarti kiti klausimai, Ministerijos specialistai biržiečiams linkėjo vaikų ateities labui ryžtingai spręsti pertvarkos reikalus ir siūlė savo pagalbą.