Ministerijai siūlant gynybą finansuoti nauju draudimo mokesčiu, partneriai dabartinei jo formai nepritaria: trūksta komunikacijos

Iš pavasarį Seimo priimto Gynybos fondo paketo išėmusi įstatymo projektą, numatantį 10 proc. apmokestinimą daliai draudimo sutarčių, Finansų ministerija šią savaitę paskelbė grįžusi prie jo derinimo. Visgi siūlymus teikti pakviestos draudikų ir vartotojų organizacijos dialogą su ministerija vadina „imitacija“ ir jaučiasi neišgirstos. Partneriai pabrėžia nekvestionuojantys gynybos poreikių, tačiau tikina, jog siūlomas mokestis ne didintų biudžeto surinkimą, tačiau mažintų gyventojų ir verslo paskatas draustis.

Finansų ministerija siūlo 10 proc. apmokestinti visas draudimo įmokas, išskyrus gyvybės draudimą. Tai reiškia, kad pokyčiai paliestų būsto, kasko automobilių ir papildomąjį sveikatos draudimą. Įnašas būtų mokamas nuo 2025 m. liepos mėnesio, o surinktos lėšos skiriamos krašto gynybai finansuoti.

Saugumo įnašo projektui pastabas raštu teikti buvo kviečiami draudimo sektoriaus, verslo, vartotojų ir kitų suinteresuotų grupių atstovai, po to organizuoti partnerių ir ministerijos susitikimai.

Visgi Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos (LDBĮA) prezidentas Šarūnas Frolenko tikina, kad susitikimuose partneriai pasigedo kokybiškos diskusijos. Draudikų atstovo vertinimu, suinteresuotų grupių nuomonės buvo išklausytos formaliai, o siūlomo įstatymo aptarimus, pasak jo, ministerija organizavo „varnelei užsidėti“.

„Tie aptarimai buvo tragiškai nekokybiški. Ministerija nepristatė, nepateikė jokio apibendrinimo, kokias pastabas gavo, kokios pastabos kartojasi, kur yra visų tų pastabų koncentracija, ką rinkos dalyviai įžvelgia, kokias grėsmes labiausiai akcentuoja“, – Eltai sakė Š. Frolenko.

„Ministerija pasiklausė, leido visoms asociacijoms, verslo atstovams, vartotojų organizacijoms išsikalbėti ir praėjus kelioms savaitėms iš esmės pateikė tokį patį projektą, koks buvo pateiktas koncepcijoje su, galima sakyti, keletu mažų korekcijų. Tai visų pirma stebina ministerijos nenoras ir negebėjimas vystyti konstruktyvaus dialogo ir kurti kokybišką ir faktais, argumentais, skaičiais paremtą teisėkūrą“, – teigė draudikų atstovas.

Diskusijų pasigenda ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas – jo teigimu, ministerija parinko netinkamą susitikimų formatą diskutuojamo mokesčio dizainui aptarti.

„Ministerija sako – mes norime išklausyti jūsų pasiūlymus. Bet gavosi taip, kad visi maksimum, ką galėjo padaryti, tai atkartoti savo pozicijas, kurias jau rašė raštu. Tai ar čia (reikėtų – ELTA) laikyti, kad vyko diskusija, nes tai buvo pozicijų pakartojimas? Nežinau. Tad ko tikrai labai pasigedom ir ko labai norėtųsi – to grįžtamojo ryšio iš ministerijos, kad pasakytų, kodėl vieni ar kiti pasiūlymai tinkami ar netinkami“, – Eltai aiškino vartotojų interesus ginančios organizacijos atstovas.

Nekvestionuoja poreikio didinti lėšas gynybai, bet ragina ieškoti tvarių alternatyvų

Kaip trečiadienį žurnalistams sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, nors šiuo metu derinamas Saugumo įnašo projektas yra atviras pasiūlymams, diskusijos neturėtų pakenkti pagrindiniam įstatymo tikslui – išlaikyti tvarų, 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį krašto gynybos finansavimą kasmet.

Tiek draudikų, tiek vartotojų atstovai tikina nekvestionuojantys poreikio ir būtinybės užtikrinti pakankamą lėšų gynybai surinkimą, tačiau priduria, kad siūlomas mokesčio dizainas nebūtinai padės didinti valstybės biudžetą.

„Šiuo projektu už gynybą mokės nebūtinai turtingesni, bet sąmoningesni visuomenės nariai. Mokės verslas, kuris priverstas draustis, nes kai kuriais atvejais yra įpareigojimas (tai daryti – ELTA). Kitais atvejais mokės gyventojai, kurie sąmoningi, draudžiasi savo turtą tam, kad jį apsaugotų ir nelaimių atveju nereikėtų (prašyti pagalbos – ELTA) iš valstybės ar savivaldybės“, – aiškino Š. Frolenko.

„Rėmai, kuriuos nustatė ministerija, nėra labai džiuginantys. Ministerija pasakė, kad galime diskutuoti viską, kas nepaneigia bendro principo, kad reikia surinkti gynybos mokestį. Bet ar tai reiškia, kad šitas mokestis draudimo sutartims jau tikrai bus ir tiktai klausimas, koks ir kokio dydžio?“, – pritarė ir R. Jokubauskas, pabrėždamas, kad reikia matyti „didesnį paveikslą“ nei vien tik gynybos mokesčio surinkimas.

Draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidento teigimu, pagrindinė kritika dabartiniam Saugumo įnašo projektui yra neigiamas tokių pokyčių poveikis rinkai, kai brangsiančio draudimo nebenorės įsigyti nei verslas, nei savo turtu besirūpinantys gyventojai.

„Didžiausias nuogąstavimas, kad siūlomi pakeitimai (...) mažins draudimo skverbtį ir galiausiai valstybės, savivaldybių biudžetui tai kainuos daugiau negu bus surenkama iš draudimo mokesčio“, – kalbėjo Š. Frolenko.

„Draudimas veikia tiek fizinius asmenis, tiek juridinius asmenis, tiek konkrečius sektorius. (...) Tie patys ūkininkai – nuolat turime situacijas, kai matome, kad pasėlių ar kokios kitos draudimų rūšys yra per mažai išeksploatuotos, (...) nes jau dabar yra brangu, o kai nutinka stichijos, (tokie verslininkai – ELTA) žiūri į valstybę ir prašo pagalbos“, – pabrėžė draudimo įmonių asociacijos vadovas.

Anot R. Jokubausko, mokesčio taikymas draudimo sutartims mažins vartotojų norą draustis, o neapsidraudusiems ir nuo stichijų bei kitų nelaimių nukentėjusiems gyventojams finansinę pagalbą turės suteikti valstybė.

„Neapsidraudusieji yra gelbėjami visų mokesčių mokėtojų pinigais. Jeigu mes vienoje vietoje surinksime tą gynybos mokestį, bet padidės valstybės išlaidos pagal visokias nelaimes – traukiami žmonės iš tų nelaimių, gelbėjami, nes žmonės tiesiog nebesidraus, jiems tai tiesiog bus per brangu – tai manytume, kad čia yra netoliaregiškas sprendimas“, – dėstė R. Jokubauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad draudimo mokestis didintų naštą pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams – pavyzdžiui, paskolą nekilnojamajam turtui turinčioms šeimoms su mažais vaikais.

„Turint būstą su paskola, automatiškai nė vienas kredito davėjas neleidžia nesidrausti. Tai praktiškai jie visi priversti draustis. Tie asmenys yra praktiškai pagrindiniai (...), kurie per bankus sumoka bankų solidarumo mokestį. Būtent iš jų paimami tie pinigai ir dabar dar jiems ant viršaus bus ir draudimo sutarčių mokestis“, – sakė R. Jokubauskas.

Dėl to, jo teigimu, Vartotojų aljansas būtų linkęs pritarti bankų solidarumo įnašo pratęsimui, tačiau kartu ragina ieškoti ir „solidaresnių“ alternatyvų gynybai finansuoti negu draudimo apmokestinimas.

„Manytume, kad toks mokesčio taikymas yra neadekvatus. Čia tikrai nėra solidarumo ir todėl mes manytume, kad reikėtų pasižiūrėti į kitas gynybos mokesčio surinkimo priemones. Sakytume, kad galima būtų rasti efektyvesnių ir mažiau gyventojams skausmingų gynybos mokesčio surinkimo būdų“, – tikino R. Jokubauskas.

„Suprantame, kad čia yra ne tik logikos ar ekonomikos, bet ir politiniai argumentai, kuriuos jau politikai dėlioja pagal save“, – pridūrė jis.

Finansų ministerijai galutinį Saugumo įnašo įstatymo projektą Vyriausybei, o vėliau Seimui planuojant teikti šį rudenį, tiek draudimo įmonių asociacija, tiek Vartotojų aljansas tikina dalyvausiantys tolimesniuose susitikimuose, jeigu iki artėjančios parlamento sesijos jie bus organizuojami. Tiesa, partneriai akcentuoja „besitikintys kokybės“.

„Tikimės, kad Finansų ministerija gebės argumentuotai, rišliai ir profesionaliai pateikti atsakymus, kodėl tai, ką jie gavo iš interesų grupių kaip argumentus prieš šį siūlymą, kaip juos (...) kontrargumentuoja. Nes tiesiog pasakyti – mes gavome jūsų nuomonę, bet ji mums neatrodo svarbi, nėra tinkamas būdas demokratinei visuomenei“, – sakė Š. Frolenko.

Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.

Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.

Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.

Institucijos svetainėje pateikta informacija, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc. 

Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.

Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.