Ministerija siūlo darbo grupę, kuri vertins galimybes Lietuvoje statyti branduolinius reaktorius

Energetikos ministerija planuoja steigti darbo grupę, kuri vertins galimybes Lietuvoje vystyti naujos kartos branduolinę energetiką.

Tokios darbo grupės steigimas pristatytas trečiadienio Vyriausybės pasitarime.

Darbo grupė turėtų rengti Branduolinės energetikos plėtros Lietuvoje galimybių ataskaitą.

Taip Vyriausybė sieks labiau įtraukti Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) šalyje vystant mažųjų modulinių reaktorių projektus.

Taip pat numatyta didinti JAV įsitraukimą tokiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose kaip Trijų jūrų iniciatyva, Transatlantinio energetinio bendradarbiavimo partnerystė (angl. Partnership of Transatlantic Energy Cooperation, P-TEC).

Lietuva jau yra pasirašiusi susitarimą su JAV dėl bendradarbiavimo rengiant ketvirtosios kartos modulinių branduolinių reaktorių (MBR) verslo modelio analizę ir plėtros galimybių Lietuvoje vertinimą.

Ministras: neuždarome galimybės jokioms naujoms technologijoms būti įvertintoms

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Eltai trečiadienį patvirtino metų pradžioje susitikęs su branduolinę technologiją vystančio italų energetikos startuolio „Newcleo“ atstovais.

„Mūsų principas yra labai paprastas ir aiškus – mes neuždarome galimybės jokioms technologijoms būti įvertintoms. Tas naujas technologijas, be abejo, turime pakankamai atsakingai įvertinti, kartu užtikrinti tokias lygias sąlygas“, – Eltai teigė jis.

„Yra pasirašyti susitarimai su JAV, neatmetame galimybės pasirašyti ir kitų susitarimų, kad tokios technologijos galėtų būti įvertintos, (…) su bet kuo, kas turės interesą ir kur mes matysime interesą“, – sakė ministras.

Jau pranešta, kad „Newcleo“ su Slovakijos valstybine bendrove „JAVYS“ šioje šalyje įsteigė bendrą įmonę, statysiančią keturis mažus branduolinius reaktorius, o Italijos vienaragis toliau dairosi galimybių plėstis į Rytų Europą.

Anksčiau skelbta, kad naujos kartos reaktoriuose galėtų būti panaudotos branduolinės atliekos iš uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE).

„Branduolinės energetikos grįžimas į strateginės svarbos klausimų darbotvarkę rodo, kad Lietuva mąsto į priekį – siekia ilgalaikio stabilumo, energetinės nepriklausomybės ir pažangos“, – pranešime teigė IAE vadovas Linas Baužys.

Atominė elektrinė skelbia, jog, pernai jos iniciatyva atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, galimybei Lietuvoje plėtoti naujos kartos branduolinę energetiką pritaria 42 proc. gyventojų.

Darbo grupėje IAE bus pavestos ekspertinės pagalbos funkcijos

Į darbo grupę rengiant ataskaitą Energetikos ministerija numato įtraukti ne tik IAE, bet ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekciją (VATESI), mokslo įstaigas ir šalies energetikos įmones.

Pagal naują Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), iki 2050 metų Lietuva planuoja eksportuoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.

Tam strategijoje numatyta galimybė Lietuvoje vystyti naujos kartos branduolinę energetiką.

Anksčiau skelbta, kad politinis sprendimas dėl MBR įrengimo turės būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.

Ministro teigimu, įvardinta data labiau yra siekiamybė, o ne realiai įgyvendinamas tikslas.

„Ši data turbūt nebuvo patikrinta konkrečiais techniniais parametrais, akivaizdu, kad rinkoje tokios technologijos dar tik pradedamos vystyti. Mūsų tikslas yra priimti atsakingus sprendimus, manau, (…) sprendimai realiai galėtų būti po 2028 m.“ – Eltai sakė Ž. Vaičiūnas.

Lietuvoje galėtų būti įrengti 1,5 GW galios branduoliniai reaktoriai.

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Lietuvos elektros energijos poreikis gali siekti 24 teravatvalandes (TWh), 2040 m. – 48 TWh, 2050 m. – 74 TWh.