Ministerija: restoranų pajamos jau didesnės nei prieš pandemiją, viešbučių – auga, o atsisakyti 9 proc. PVM lengvatos siūlo EBPO

Apgyvendinimo bei maitinimo verslui prašant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, Finansų ministerija (FM) skaičiuoja, kad maitinimo sektoriaus pajamos jau didesnės nei 2019 m., kai ji dar nebuvo taikoma, o viešbučių – beveik pasiekė 2016 m. lygį.

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo sektoriui, kaip ir sporto klubams, kino teatrams, renginiams, pritaikytas pernai liepą, reaguojant į paslaugų įmonių dėl pandemijos patiriamus nuostolius. Dabar numatyta, kad visas 21 proc. PVM apmokestinimas bus grąžintas nuo kitų metų. Tuo metu 9 proc. PVM lengvata apgyvendinimo veiklai taikoma 2015–2022 m. laikotarpiu.

Kaip savo komentare Eltai akcentavo ministerija, ši, kitaip nei kitos PVM lengvatos, skirta padėti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam verslui, o dėl jos metu buvusių ribojimų didžiausius nuostolius sektoriai patyrė 2020–2021 m.

Ministerijos duomenimis, 2020 m. maitinimo ir gėrimų tiekimo įmonių apyvarta susitraukė 20,4 proc., tačiau po metų, remiantis įmonių PVM deklaracijomis, jau išaugo daugiau nei ketvirtadaliu bei viršijo priešpandeminį lygį.

„2021 metų rezultatai, žinomi iš (...) PVM deklaracijų, rodo, jog buvo deklaruojamas 28 proc. metinis pajamų augimas, lyginant su 2020 metais. Tad maitinimo sektoriaus apyvarta 2021 metais viršijo 2019 metų lygį“, – teigia FM.

„PVM deklaracijų duomenimis, tarp 2021 ir 2019 metų augimas sudarė 14 proc.“, – pabrėžiama jos atsakyme.

Viešbučių rinka, kaip pateikia ministerija, 2020 m. sugeneravo 172,2 mln. eurų pajamų be PVM. Lyginant su 2019 m., kuomet sektorius apgyvendino svečių už 292,3 mln. eurų, jo pajamos smuko 41,1 proc.

Ministerija taip pat pastebi, kad nuo 2015 m., kada pritaikyta PVM lengvata, iki pandemijos, apgyvendinimo įstaigų pajamos vidutiniškai kasmet augdavo po beveik 13 proc. Pernai sektoriaus padėtis vėl pradėjo gerėti.

„Pandeminiais 2020 metais dėl taikytų ribojimų pajamos susitraukė 41 proc., tačiau jau 2021 metais padidėjo 14 proc. ir beveik pasiekė 2016 metų lygį (206,7 mln. eurų)“, – teigiama atsakyme.

Jame taip pat atkreipiamas dėmesys, kad atsisakyti pandemijos padariniams amortizuoti skirtų lengvatų siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

„Siekį Lietuvoje plėsti mokesčių bazę, kartu atsisakyti į pagalbą pandeminiu laikotarpiu orientuotų lengvatų palankiai vertina ir šiuo metu Lietuvos ekonominę apžvalgą atliekantys EBPO ekspertai. Juolab, kad Lietuvoje bendrojo vidaus produkto perskirstymas nesiekia Europos Sąjungos vidurkio“, – pažymi FM.

Vien restoranai į biudžetą šiemet gali nesumokėti virš 100 mln. eurų

Paklausti, kokia galėtų būti lengvatos pratęsimo našta valstybės biudžetui, ministerijos specialistai paskaičiavo, kad per septynerius 9 proc. PVM tarifo taikymo apgyvendinimo įstaigoms metus netekta 103,5 mln. eurų be PVM, o vien 2021 m. pajamų nesurinkta už maždaug 14 mln. eurų.

Savo ruožtu nuo pernai liepos, per pirmąjį lengvatos maitinimo įstaigoms taikymo pusmetį, valstybė negavo apie 56,4 mln. eurų, tad, anot ministerijos, jei sektorius sugeneruos panašiai pajamų kaip 2021 m., biudžeto netekimai viršys 100 mln. eurų.

„Negauta apie 56,4 mln. eurų. Apyvartoms šiame sektoriuje išlikus 2021 metų antro pusmečio lygyje, per 2022 metus galime netekti apie 113 mln. eurų“, – atsakyme rašo FM.

ELTA primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę teigė, jog siūlymas pratęsti 9 proc. PVM lengvatą apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms yra „svarstytinas“ ir būtų linkusi jį palaikyti.

Anot jos, viešbučiai, restoranai, taip pat turizmo sektoriaus verslai smarkiai nukentėjo tiek nuo pandemijos, tiek nuo karo Ukrainoje, vis dar yra šių krizių „paveikti“.

Kaip Eltai yra sakiusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, „blogoje ir labai blogoje“ situacijoje šiuo metu esantiems viešbučių ir restoranų savininkams lengvatinio tarifo pratęsimas būtų viena efektyviausių priemonių, kaip valstybė galėtų padėti neatsigaunančiam sektoriui.

E. Šiškauskienės teigimu, verslas turi grąžinti per pandemiją susikaupusias skolas, paskolas ir atidėtus mokesčius, taip pat rekordines kainas mokėti už energijos sąnaudas. Sektoriui esą atsiliepė ir minimalaus užmokesčio kėlimas iki 730 eurų.

Pasak jos, dėl šios lengvatos apie 80 proc. restoranų išvengė bankroto bei gali tęsti veiklą ir po pandemijos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas yra teigęs, kad pritartų palikti 9 proc. PVM tarifą ir kitąmet. Jo teigimu, vyraujant ekonominiam neapibrėžtumui ir brangstant energijos ištekliams, būtų galima diskutuoti dėl PVM lengvatos galiojimo pratęsimo dar bent keliems metams.

Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad taikyti mažesnį tarifą tikslinga, nes apgyvendinimo paslaugą užsienio turistams galima laikyti paslaugų eksportu, o BFK, jei Vyriausybė tokį siūlymą teiktų, jį palaikytų.

ELTA