Ministerija rengia pasitarimą su mokyklomis dėl atnaujintų programų, stabdyti neketina

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šią savaitę rengia pasitarimą su mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais dėl atnaujintų bendrojo ugdymo programų, tačiau jų stabdyti praneša neketinanti.

„Pastaruoju metu buvo pasirodę siūlymų stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą. Tai reikštų, kad naujas ugdymo turinys, aktualios temos, gyvenime reikalingų kompetencijų ugdymas dešimtis tūkstančių mokinių pasieks metais vėliau, o dalies – iš viso nepasieks, o dar kitiems nuo atnaujintų programų teks grįžti prie senų“, – pirmadienį išplatintame pranešime sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu buvo pasirodę pedagogų išsakytos kritikos, kad nuo naujų mokslo metų pradėti ugdymo procesą pagal atnaujintas programas nėra pasiruošta, trūksta metodinės medžiagos, vadovėlių.

ŠMSM sprendimu, nuo rugsėjo pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas pradės mokytis pirmų, trečių, penktų, septintų, devintų bei 11 (III gimnazijos) klasių moksleiviai, o lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos. 2024–2025 mokslo metais visos klasės dirbs pagal atnaujintas programas.

Šiais mokslo metais pagal atnaujintas programas mokosi priešmokyklinukai ir lenkų gimtosios kalbos besimokantys III klasės gimnazistai, kurie balandžio mėnesį laikė tarpinį patikrinimą – kitų metų brandos egzamino dalį.

Programų elementus išbandė 30 mokyklų

Ministerijos pranešime informuojama, kad praėjusiais mokslo metais trisdešimtyje šalies mokyklų vyko pasirengimo diegti atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas veiklos tyrimas. Anot ministerijos, jame dalyvavusios ir atnaujintų bendrųjų programų projektų elementus išbandžiusios mokyklos dalijasi savo patirtimi su kitomis šalies mokyklomis.

Taip pat Europos Komisija finansavo projektą, kurio metu 29 atrinkti mokyklų vadovai ir švietimo ekspertai buvo mokomi tapti atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimo mentoriais, praėjusiais mokslo metais jie perdavė savo patirtį dar 244 bendrojo ugdymo mokyklų vadovams, stiprindami ir jų kompetencijas padėti pasirengti įgyvendinti atnaujintas bendrąsias programas.

Pasirengimui diegti atnaujintas programas ŠMSM skelbia pasitelkusi mokytojų dalykininkų asociacijas, 2022 metais konkurso būdu finansuodama jų projektus, kurių metu mokytojai aktualioms, naujoms konkretaus dalyko temoms pasirengė mokomąją metodinę medžiagą, organizavo mokymus kitiems to dalyko mokytojams. 

Pasak pranešimo, kiekvienai atnaujintai ugdymo programai parengtos praktinės jų įgyvendinimo rekomendacijos, kuriomis gali naudotis mokytojai dalykininkai. Rekomendacijose pateikiami praktiniai pamokos planavimo, užduočių ir vertinimo pavyzdžiai. Rekomendacijos pritaikytos ir dirbant su skirtingų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, pvz., turinčiais elgesio, emocijų, intelekto sutrikimų.

Vadovėliams įsigyti – 8,5 mln. eurų

Nurodoma, kad Nacionalinė švietimo agentūra rengė informacinius renginius pedagogams, mokyklų vadovams, švietimo pagalbos specialistams, šiuo metu vyksta mokymai atskirų dalykų mokytojams, organizuojamos tikslinės konsultacijos  lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokytojams. 

Interaktyviai pateiktas atnaujintas ugdymo programas, rekomendacijas, metodikas bei skaitmenines mokymo priemones, suskirstytas pagal programas, dalykus ir klases galima rasti švietimo portale www.emokykla.lt.

Ministerija taip pat nurodo, kad šiais metais papildomai skiria 8,5 mln. eurų mokykloms įsigyti vadovėlių.

Leidyklos atnaujins 94 vadovėlius 1–12 klasėms: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, gamtos mokslų, geografijos, istorijos, biologijos, fizikos, ekonomikos ir verslumo, užsienio kalbos, informatikos.

Taip pat bus parengti 52 nauji vadovėliai lietuvių kalbai ir literatūrai, istorijai, matematikai, geografijai, biologijai, gamtos mokslams, visuomeniniam ugdymui, astronomijai, fizikai, ekonomikai ir verslumui mokyti. Vadovėliai mokyklas pasieks palaipsniui.

Ministerija tvirtina, kad ir atnaujinus programas ugdymo turinys nėra visiškai naujas, dalis temų liko tokios pačios, tad joms mokyti tinka ir anksčiau leisti vadovėliai. 

Tarpiniai patikrinimai – 40 proc. egzamino

Pranešime taip pat pažymima, kad dabartiniai dešimtokai kitais mokslo metais mokysis pagal atnaujintą vidurinio programą ir laikys tarpinius patikrinimus. Tarpiniai patikrinimai bus brandos egzamino dalis, sudarys 40 proc. egzamino įvertinimo.

„Patikrinimai leis mokiniams sukaupti dalį baigiamojo vertinimo, išskaidys mokymosi krūvį, mažins įtampą per brandos egzaminų sesiją. Kitaip tariant, kad mokiniai galėtų nuosekliau atskleisti įgytas žinias bei gebėjimus ir patirtų mažiau įtampos dėl vienintelės galimybės žinias ir gebėjimus pademonstruoti per egzaminą“, – sakoma pranešime.

Anot ministerijos, per tarpinį patikrinimą surinktų 35 ir daugiau taškų gali užtekti tam, kad valstybinis egzaminas būtų išlaikytas dar neperžengus IV gimnazijos klasės slenksčio, tereikės ateiti į brandos egzaminą.

Nacionalinė švietimo agentūra parengė ir mokyklose išbandė lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos tarpinių patikrinimų užduočių pavyzdžius. Bendrojo ir išplėstinio kurso užduočių pavyzdžiai, parengti pagal atnaujintų bendrųjų programų reikalavimus, viešai prieinami informacinėje testavimo sistemoje BETA (https://beta.etestavimas.lt). Kitų mokomųjų dalykų tarpinių patikrinimų ir egzamino užduočių pavyzdžiai taip pat yra rengiami ir bus viešinami.  

Balandį Nacionalinė švietimo agentūra vykdė pirmąjį – lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros – vienuoliktokų tarpinį patikrinimą. Pažymima, kad beveik pusė visų tarpiniame patikrinime balandžio 19 dieną dalyvavusių mokinių į pagrindinę valstybinių brandos egzaminų sesiją ateis jau žinodami, kad yra surinkę minimalų taškų skaičių, reikalingą išlaikyti egzaminą.