Ministerija: A. Bilotaitės skundai teisėsaugai dėl patikrinimų M. Kairio atžvilgiu yra politinis spaudimas tarnyboms (papildyta)

Teisingumo ministerija buvusios vidaus reikalų ministrės, parlamentarės Agnės Bilotaitės kreipimąsi į teisėsaugą dėl patikrinimų prieš Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovą Mindaugą Kairį vadina politiniu spaudimu tarnybos. Ministerija ketina sudaryti komisiją, kuri įvertins parlamentarės veiksmus.

„Teisingumo ministerijos teigimu, Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Agnės Bilotaitės kreipimasis į atitinkamas teisėsaugos institucijas vertintinas kaip politinis spaudimas specialiosioms tarnyboms, yra antikonstitucinis ir peržengia Seimo nario įgaliojimų ribas“, – teigiama Teisingumo ministerijos pranešime spaudai.

Ministerijoje dėl A. Bilotaitės veiksmų ketinama sudaryti komisiją, kuri įvertins, ar politikė nebando kištis į Vyriausybės veiklą.

„Teisingumo ministerija sudarys komisiją, kuri įvertins parlamentarės veiksmus ir pateiks teisines išvadas, ar ši nesikiša į Vyriausybės darbą, siekdama ją destabilizuoti“, – nurodo ministerija.

ELTA primena, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narė A. Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama ištirti, ar teisingumo ministras Rimantas Mockus nedarė politinio spaudimo LKT vadovui M. Kairiui trauktis iš pareigų. 

„Iš tarnybos vadovo pateiktų faktų galima įtarti, kad teisingumo ministras ar jo komandos nariai galimai piktnaudžiavo tarnyba, darė politinį spaudimą, kišosi į tarnybos vadovo kompetencijai priskirtus procesus (galimai darė įtaką vadovo sprendimams dėl darbuotojų priėmimo į darbą, jų veiklos vertinimo)“, – dėstė Seimo narė.

„Panašu, kad siekiama susidoroti su principingu vadovu, kuriam svarbu ne vykdyti politinius užsakymus, o tarnauti valstybei ir įgyvendinti pokyčius, kurių mūsų teisingumo sistemai reikia jau seniai“, – pridūrė parlamentarė.

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad politikai neturėtų kištis ir komentuoti tyrimų, apie kuriuos esą žino tik iš viešosios erdvės, neįsigilinę į faktines aplinkybes ir teisinius faktus. 

„Taip pat (politikai – ELTA) negali daryti spaudimo teisėsaugos institucijoms ir formuoti viešąją nuomonę savanaudiškais tikslais. Šiuo atveju Seimo narė A. Bilotaitė bando daryti neteisėtą, niekuo nepagrįstą ir įrodymais neparemtą įtaką tarnyboms, su kuriomis ji pati susijusi, nes skyrė šių tarnybų aukšto rango vadovus (palaikančius tiesioginius ryšius su Kalėjimų tarnybos vadovybe ir susijusius su buvusia valdančiąją dauguma)“, – nurodo Teisingumo ministerija.

Ministerijos manymu, A. Bilotaitės veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad ji „sąmoningai veikia kaip LKT direktoriaus atstovė, veikia savo asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės, interesais, kišasi į teisingumo ministro įgaliojimų sritį“.

Ministerija: parlamentarė siekia asmeninio keršto R. Pociui

Teisingumo ministerijos išplatintame pranešime taip pat teigiama, kad A. Bilotaitė savo veiksmais esą siekia ne tik asmeninės naudos, bet ir keršto dabartiniam teisingumo viceministrui Ričardui Pociui.

„Parlamentarė Agnė Bilotaitė savo veiksmais galimai siekia ne teisingumo, bet asmeninės naudos ir asmeninio keršto Lietuvai nusipelniusiam generolui Ričardui Pociui, kuris šiuo metu eina teisingumo viceministro pareigas ir kuruoja būtent Lietuvos kalėjimų tarnybos veiklą. 

A. Bilotaitės ir R. Pociaus byla yra nagrinėjama Konstituciniame Teisme ir parlamentarė akivaizdžiai negali susitaikyti su jai nepalankiais teismo sprendimais, iš kurių pačiai politikei kyla teisinė atsakomybė, valstybė dėl to reikalaus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“, – teigiama ministerijos pranešime.

Kaip skelbta anksčiau, Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti Regionų administracinio teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės nutarimas dėl nuobaudos skyrimo buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui R. Pociui, neprieštarauja Konstitucijai. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2023 m. liepą panaikino 2022 m. birželį tuometiniam VST vadovui R. Pociui skirtą papeikimą. Teismas priėjo išvados, kad tiek Vidaus reikalų ministerija (VRM), atlikdama tarnybinį patikrinimą, tiek Vyriausybė, skirdama tarnybinę nuobaudą R. Pociui, padarė procedūrinių pažeidimų.

Šį VAAT sprendimą VRM apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Pastarasis grąžino bylą iš naujo nagrinėti Regionų administraciniam teismui, kuris kreipėsi į KT. 

2022 m. birželį konservatorės A. Bilotaitės tuomet vadovaujama VRM R. Pociui skyrė papeikimą už nepaklusnumą. Tuomet VRM skelbė, kad R. Pocius, pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams. Anot ministerijos, nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę, o tuo metu R. Pocius nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą. Apie kokį planą tada buvo kalbama, tuomet patikslinta nebuvo.

Teisingumo ministerija, komentuodama A. Bilotaitės veiksmus, taip pat kaltina TS-LKD narę, kad ši šių metų balandį per žiniasklaidos priemones paskelbė „teisiniais įrodymais nepagrįstą neigiamą informaciją apie R. Pocių“, paaiškėjus, kad pastarais bus paskirtas teisingumo viceministru. 

„Tuo pat metu Teisingumo ministras Rimantas Mockus irgi patyrė A. Bilotaitės spaudimą neskirti R. Pociaus į šias pareigas“, – pabrėžiama Teisingumo ministerijos pranešime.

Skyrus du papeikimus, ministerija inicijuoja LKT vadovo atleidimą

ELTA primena, kad teisingumo ministras R. Mockus siūlo atleisti iš pareigų LKT direktorių M. Kairį.

Nurodoma, kad tarnybinė nuobauda M. Kairiui, tai yra atleidimas iš pareigų, siūlomas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog LKT vadovas pažeidė Vidaus tarnybos statutą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą, taip pat taisykles, susijusias su įstaigų kontrole, reorganizavimu.

Galutinį sprendimą dėl M. Kairio atleidimo iš pareigų priims Vyriausybė.

Pats M. Kairys Eltai praėjusią savaitę teigė nesutinkantis su jo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis. Jis teigė planuojantis skųstis anksčiau ministrų kabinėto priimtus sprendimus jam skirti papeikimą ir griežtą papeikimą.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą. 

R. Mockus Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.

LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, prieš kelias savaites jau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.

Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala. 

M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo. 

Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu. 

Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.

M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.