Minint Pasaulinę vandens dieną – dėmesys požeminiam vandeniui

Kovo 22-ąją pasaulis mini Vandens dieną. Šiemet jos tema – „Požeminis vanduo: nematomą padaryk matomą“.

Požeminis vanduo nematomas, bet jo poveikis matomas visur. Po mūsų kojomis paslėptas lobis praturtina mūsų gyvenimą. Gėlas vanduo būtinas gėrimui, maistui gaminti, sanitarijai, ūkininkavimui, pramonei. Požeminis vanduo labai svarbus sveikam ekosistemų funkcionavimui.

Gėlo vandens Žemėje – vos 2,5 proc.

Iš viso mūsų planetos paviršiuje yra apie 1,4 mlrd. kub. kilometrų vandens išteklių visų trijų fizinių būsenų kartu (skysta, dujinė ir kieta). Deja, net 97,5 proc. šių išteklių sudaro sūrus vanduo, kuris kol kas naudojamas labai ribotai.

Plačiausiai naudojamas ir vertingiausias yra gėlas vanduo, kurio mūsų planetoje yra tik 2,5 proc. ir didžiausias jo kiekis sukauptas ledynuose (68,9 proc.). Mes galime naudoti likusį jo kiekį, sukauptą po žeme, upėse, ežeruose. Požemiuose slūgso apie 29,9 proc. gėlo vandens. Dirvožemio drėgmė, pelkių, atmosferos ir organizmų vanduo sudaro 0,9 proc., o upėse ir ežeruose sukaupta vos 0,3 proc. gėlo vandens.

Viešam vandens tiekimui naudojamas artezinis vanduo

Lietuvoje geriamajam vandeniui tiekti naudojamas tik požeminis vanduo, siurbiamas iš įvairaus amžiaus ir litologinės sudėties vandeningųjų sluoksnių. Gėlo požeminio vandens sluoksniai slūgso nuo keleto metrų iki 300–400 metrų gylyje.

Arčiausiai žemės paviršiaus slūgso gruntinis vanduo. Šis vandeningas sluoksnis menkai apsaugotas nuo žmogaus ūkinės veiklos poveikio, todėl jo kokybė dažnai būna prasta. Gruntinis vanduo daugiausia naudojamas kaimo vietovėse, išgaunant jį šachtiniais šuliniais. Atlikus laboratorinius tyrimus paaiškėja, kad beveik kas trečias šulinių vanduo bakteriologiškai užterštas, leistinas normas viršija nitritai ir nitratai.

Giliau nuo žemės paviršiaus, uolienų porose ir plyšiuose, slūgso spūdinis (artezinis) vanduo. Tarpsluoksninis vanduo turi daugiau pranašumų, lyginant su paviršiniu ir gruntiniu vandeniu. Mažai laidūs uolienų sluoksniai natūraliai apsaugo giliai slypintį vandenį nuo taršos. Be to, požeminis vanduo praturtintas mineralinėmis medžiagomis, kurių reikia žmogaus organizmui. Artezinio vandens kokybė dažniausiai yra gera ir jis naudojamas viešajam vandens tiekimui.

Požeminį vandenį papildo krituliai

Požeminis vanduo kaupėsi per šimtmečius ar net tūkstantmečius. Klimato sąlygos, ypač krituliai, lemia, kiek šie ištekliai papildomi. Kartu vandens kaupimasis priklauso ir nuo geologinių sluoksnių talpinių savybių. Po žeme vanduo teka iš vieno vandeningo sluoksnio į kitą.

Daugelyje pasaulio vietų iš vandeningųjų sluoksnių paimama daugiau vandens, nei jie spėja pasipildyti. Maža to, žmogaus veikla teršia požeminį vandenį. Teršalų šaltiniai – intensyvėjantis žemės ūkis, urbanizacija, augantis gyventojų skaičius ir klimato kaitos padariniai.

Požeminio vandens tyrinėjimas, apsauga ir tvarus naudojimas bus labai svarbūs norint išgyventi ir prisitaikyti prie klimato kaitos bei patenkinti augančios populiacijos poreikius.

Gėlas požeminis vanduo – nacionalinis turtas

Lietuvoje turime neišsemiamų požeminio vandens išteklių ir tai drąsiai galima vadinti nacionaliniu turtu. Esame viena iš nedaugelių pasaulio šalių, kur centralizuotai vandentiekiu tiekiamas tik požeminis vanduo.

Hidrogeologai išžvalgė išteklius Lietuvos vandenvietėse ir nustatė, kad šalies turimi požeminio vandens ištekliai sudaro 3,72 mln. kub. metrų per parą, o šiuo metu išsiurbiama tik apie 0,4 mln. kub. metrų. Daugelis šalių, nepaisant pastangų ir investicijų, neturi tinkamos kokybės požeminio vandens.

Šiauliečiams tiekiamas kokybiškas geriamasis vanduo

UAB „Šiaulių vandenys“ kasdien vartojimui patiekia apie 12 tūkst. kub. metrų požeminio geriamojo vandens. Vandeniu aprūpina apie 98,5 tūkst. Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono aplinkinių gyvenviečių – Ginkūnų, Aukštelkės ir Vijolių – gyventojų.

Centralizuotai tiekimas geriamasis vanduo išgaunamas Lepšių ir Birutės vandenvietėse iš 16 giluminių gręžinių, kurių gylis siekia 162–194 m. Išgautas požeminis vanduo pasižymi didesniu geležies ir amonio kiekiu, todėl prieš tiekimą geriamasis vanduo paruošiamas Birutės, Lepšių ir Rėkyvos vandens ruošyklose. Iš Birutės vandenvietės miestui tiekiama apie 60 proc. geriamojo vandens, o iš Lepšių vandenvietės – 40 proc. Vanduo gyventojus pasiekia 642,2 km vandentiekio tinklais. Per parą vienas žmogus vidutiniškai sunaudoja apie 66 litrus vandens.

Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad vandens ruošyklose paruoštas ir vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo 100 proc. atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus pagal visus kokybės rodiklius. Daugiau informacijos apie geriamojo vandens kokybę šiame pranešime.

Šiuo metu UAB „Šiaulių vandenys“ eksploatuojamos vandenvietės pajėgios išgauti ir vartotojams patiekti beveik du kartus daugiau geriamojo vandens – apie 22,5 tūkst. kub. m per parą. Esant poreikiui ir turint didesnius pajėgumus, Šiaulių miesto vandenvietėse per parą maksimaliai būtų galima išgauti apie 90 tūkst. kub. metrų požeminio vandens.

Akivaizdu, kad mūsų krašte sukauptų požeminių gėlo vandens išteklių užteks ir ateityje. Tačiau turime rūpintis veiksmingu šio turto tausojimu ir išsaugojimu ateities kartoms. Galime nematyti požeminio vandens, bet negalime jo užmiršti.

Šaltiniai:

worldwaterday.org

Lietuvos požeminis vanduo: Hidrogeologijos atlasas, 2018 m.

Vandens išteklių naudojimas, 2008 m.

Remiamas turinys