Minint jubiliejinius M. K. Čiurliono metus, premjeras lankėsi Kaune: susipažino su atnaujinta menininko kūrinių ekspozicija

Viešėdamas Kaune premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį apsilankė Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurliono dailės muziejuje, kuriame šiemet įvyks visa aibė jubiliejiniams menininko metams skirtas renginys.

Apsilankymo metu Vyriausybės vadovas buvo susipažino su atnaujinta M. K. Čiurlionio kūrinių ekspozicija bei su muziejaus vadove Daina Kamarauskiene aptarė pasiruošimą kitą mėnesį atidaromai Čiurlioniui ir jo amžininkams dedikuotai tarptautinei parodai „Nuo gintarų iki žvaigždžių“.

„Džiaugiuosi ir kviečiu švenčiant šio genijaus jubiliejų šiais metais jį pamatyti giliau, nei siekia žvilgsnis – visas jo erdves, kuriamus pasaulius, pasinerti į Čiurlionio laiką. Tik pamačius jo originalius paveikslus, bei klausantis gyvai atliekamos jo muzikos iš tikrųjų galime suvokti šio kūrėjo svarbą“, –  Vyriausybės pranešime cituojamas G. Paluckas.  

Tikimasi, jog paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ leis naujai pažvelgti į menininko kūrybą ir jo mėgstamiausių temų – jūros ir kosmoso – sąsajas. Ekspozicijoje bus pristatomi M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų bei šiuolaikinių menininkų, kuriems svarbios šios dvi temos, kūriniai, atskleidžiamos mokslo ir meno sąsajos. 

Siekiant pažymėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025 m. yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga visoje Lietuvoje vyks įvairūs atminimo renginiai bei iniciatyvos, skirtos pažinti menininko kūrybą bei gyvenimą. Taip pat nutarta iki 2029 m. Vilniaus oro uostą laikinai pervadinti Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu.

M. K. Čiurlionis per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, nutapė daugiau negu 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.

Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai. 

Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų.