Minimos pasieniečio G. Žagunio 30-osios žūties metinės

Trečiadienį bus minimos pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio 30-osios mirties metinės. Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja renginius, skirtus šiai tragedijai prisiminti.

9 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje už G. Žagunį bus aukojamos šv. Mišios.

10.30 val. ant G. Žagunio kapo sostinės Antakalnio kapinėse bus padėta gėlių. Dalyvaus valstybės institucijų atstovai, Gintaro sesuo Ramunė Grudzinskienė ir jo artimieji, VSAT vadovybė, kiti svečiai, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

13 val. G. Žagunio žūties vietoje, pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime, prie paminklo Gintarui, vyks iškilmingas minėjimas laikantis visų karantino metu nustatytų saugumo reikalavimų. Bus dedamos gėlės, prisimintas pasieniečio žygdarbis. Čia taip pat dalyvaus VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Planuojama, kad renginio dalyvius iš oro pasveikins ir Gintaro žygdarbį prisimins tuo metu pasienyje patruliuosiančio VSAT sraigtasparnio „Eurocopter“ įgula, skrydį skirsianti kolegai Gintarui atminti.

Taip pat minėjimo metu bus pristatytas specialiai G. Žagunio žūties 30-mečiui  VSAT iniciatyva pagamintas proginis atminimo medalis „Gintaras Žagunis 1957–1991“. Šis skulptoriaus Algirdo Boso sukurtas apdovanojimas bus įteiktas keliems kol kas neskelbiamiems asmenims. Minėjimo metu bus apdovanoti ir pasižymėję pasieniečiai.

Renginio metu bus pagerbtas ir šių metų kovą mirusios Gintaro mamos Aldonos Žagunienės atminimas.

Trečiadienį vidudienį visuose VSAT padaliniuose, įskaitant kontrolės punktus ir tarnybos vietas prie Lietuvos fizinės sienos, pasieniečiai Gintaro atminimą pagerbs tylos minute.

Tos pačios dienos rytą Pasieniečių mokykloje, veikiančioje Vilniaus rajono Medininkų kaime, dalyvaujant visiems kursantams ir mokyklos dėstytojams irgi iškilmingai bus prisimintas Gintaro žygdarbis. Pasieniečių mokykloje veikiančiame Pasieniečių muziejuje bus atidaryta G. Žagunio 30-osioms žūties metinėms skirta paroda.

Tarnybą pasienyje laisvės gynėjas G. Žagunis pradėjo 1990 m. lapkričio 11 d. Pusę metų iki žūties budėjo Krakūnų poste. 1991 m. gegužę Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga situacija. Nuspręsta laikinai nebudėti užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Niekur neradę technikos Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Tarnybos draugams Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas 33-ejų Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko budėti.

Lemtingą 1991 m. gegužės 19 d. rytą iš Baltarusijos įvažiavusios ginkluotos grupės agresyvūs veiksmai buvo nukreipti prieš Lietuvos pasieniečius. Tarnybą Krakūnų kaime vykdžiusio ir ten nušauto uniformuoto pasieniečio G. Žagunio žūties priežastis – posto užpuolimas iš pasalų, mėginant įvykdyti teroristinį aktą. Po mėnesio Gintarui būtų sukakę 34-eri.

Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą VSAT savo užkardai Šalčininkų rajono Poškonių kaime suteikė G. Žagunio vardą. Užkardoje taip pat buvo atidengta paminklinė lenta G. Žaguniui.

2004 m. G. Žagunio žūties vietoje Krakūnuose buvo atidengtas granitinis paminklas. Tai ant pjedestalo iškilusi beveik penkių metrų granitinė skulptūra, simbolizuojanti Lietuvos pasienį ir išėjusį žmogų.

2008 m. VSAT išleido buvusio pasieniečio Vytauto Voverio knygą „Pasienietis Gintaras Žagunis – laisvės gynėjo kelias“.

Minint G. Žagunio žūties 20-ąsias metines VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose vienai iš auditorijų suteiktas Gintaro Žagunio vardas.

G. Žagunis po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Kariuomenės savanorių kūrėjų medaliais, VSAT atminimo ženklais „Valstybės sienos apsaugai 85“, „Valstybės sienos apsaugai 90“, „Valstybės sienos apsaugai 95“ ir „Valstybės sienos apsaugai 100“.