Minimos Medininkų tragedijos metinės

Kaip ir kasmet nuo 1991-ųjų liepos 31-osios, šalyje pagerbiamos  Medininkų tragedijos aukos. Minėjimuose prie Medininkų memorialo ir Vilniaus Antakalnio kapinėse dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, parlamento vadovas Viktoras Pranckietis, Seimo, Vyriausybės nariai, žuvusiųjų artimieji. Penktadienio rytą Vilniaus arkikatedros bazilikos Šv. Kazimiero koplyčioje bus aukojamos šv. Mišios, vėliau rengiamas tradicinis 35 kilometrų estafetinis bėgimas Medininkai–Vilnius. Jis prasidės prie Medininkų memorialo ir baigsis prie Antakalnio kapinių. Bėgimo trasą sudaro 7 etapai – tiek, kiek pareigūnų žuvo Medininkuose. Bėgime dalyvauja mišrios septynių dalyvių komandos.  

Mūsų šalies pareigūnai Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo žiauriai nužudyti praėjus vos dviem paroms po ypatingo įvykio  – tarpvalstybinės sutarties su Rusija, kuri buvo rengiama nuo pat 1990-ųjų pavasario, pasirašymo. 1991 m. liepos 29 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė Sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, Susitarimą dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje-kultūrinėje RF Kaliningrado srities raidoje ir Protokolą dėl atstovybių atidarymo.

Sutarties preambulėje buvo pasmerkta 1940 m. Sovietų Sąjungos įvykdyta Lietuvos aneksija, o abi šalys viena kitą pripažino kaip suverenias nepriklausomas valstybes. Tai buvo reikšmingas taikios Lietuvos politikos laimėjimas. Svarbu ir tai, kad pasirašant sutartį, Sovietų Sąjungos Prezidento Michailo Gorbačiovo kvietimu į Maskvą jau buvo atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Džordžas Bušas.  

1991 m. liepos 31-ąją tarp 3 ir 5 val. (laikrodis ant Algirdo Kazlausko rankos sustojo 3 val. 40 min.) ryto Medininkų pasienio kontrolės poste buvo žiauriai nužudyti šeši ir sunkiai sužeisti du (vienas jų – Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų mirė ligoninėje 1991 m. rugpjūčio 2-ąją) pareigūnai, kurie ėjo pareigas saugodami Lietuvos Respublikos sieną. Sovietų Sąjungos specialiosios paskirties milicijos OMON smogikų aukomis tapo Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius ir vėliau nuo žaizdų miręs Ričardas Rubavičius. Išgyveno vienintelis muitinės pareigūnas – sunkiai sužeistas Tomas Šernas. 

1991 m. liepos 31 d. Vyriausybės potvarkiu buvo sudaryta Vyriausybinė komisija žudynių Medininkų pasienio poste aplinkybėms ištirti. Dėl įvairiausių trukdžių, sprendimas Medininkų žudynių byloje buvo priimtas tik po ilgų dešimtmečių. 

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, prasidėjo Lietuvos Respublikos institucijų atkūrimo darbai. Vienas svarbiausių nepriklausomos valstybės požymių – savų sienų kontrolė, todėl jau pirmosiomis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos darbo dienomis buvo priimti nutarimai dėl Lietuvos valstybės sienos nustatymo ir jos apsaugos organizavimo. Nepripažindama Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės, Sovietų Sąjunga ir toliau Lietuvą laikė savo sudedamąja dalimi, ir neketino leisti atkurtos Lietuvos Respublikos sienų kontrolės su Lenkija, Baltarusija, Latvija ir Rusija.  

Pradėjus saugoti Lietuvos sienas, viešus protestus ėmė reikšti Sovietų Sąjungos pareigūnai, svarbiausias protestų motyvas buvo tai, kad niekas neturi teisės kontroliuoti Sovietų Sąjungos valstybės sienos. Sovietų Sąjungos vadovybė Komunistų partijai ir represinėms valstybės struktūroms kėlė užduotį skaldyti Lietuvos visuomenę ir destabilizuoti padėtį Lietuvos Respublikoje. Po 1991 m. sausio 13-ąją įvykdytos agresijos prieš taikius Lietuvos gyventojus, prasidėjo OMON‘o ir Sovietų Sąjungos kariuomenės išpuoliai prieš Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės postus ir muitines Latvijos ir Baltarusijos pasienyje.  

To meto Lietuvos Respublikos pasienio ir muitinės postus atstojo pasienyje prie pagrindinių kelių pastatyti, trispalvėmis vėliavomis papuošti provizoriniai nameliai – statybininkų vagonėliai, kurie ne visada buvo aprūpinti net ryšio priemonėmis, tačiau, šie statiniai simbolizavo nepriklausomą valstybę. Anot Tomo Šerno, šiuose, patogumų neturėjusiuose, postuose budėjo muitinės ir pasienio tarnybos pareigūnai – Sąjūdžio savanoriai, tremtinių vaikai, parlamento gynėjai, Šaulių sąjungos nariai.

Po 1991 m. sausio 13-osios agresijos Sovietų Sąjunga organizavo specialiosios paskirties milicijos būrių (OMON) diversijas ir užpuolimus Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės postuose Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. Nuo 1991 m. pavasario iki 1991 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus ir Rygos omonininkai 18 kartų puolė Lietuvos pasienio postus. Incidentų metu buvo deginami postų pastatai, naikinami dokumentai, plėšoma Lietuvos valstybės vėliava, žalojami beginkliai Lietuvos pareigūnai. Per šiuos išpuolius nukentėjo 35 Krašto apsaugos departamento darbuotojai ir 27 muitininkai. Šiais veiksmais norėta įbauginti Lietuvos visuomenę, sukelti nepasitikėjimą valstybe, provokuoti konfliktus, siekiant parodyti, kad Lietuvos valdžia nekontroliuoja padėties. Todėl buvo svarbu kaskart atkurti sunaikintus sienų kontrolės postus ir nesitraukiant rodyti savo valstybinę valią, bet nesileisti iššaukiamiems į abipusį ginkluotą konfliktą. Kai kada net Aukščiausiosios Tarybos deputatai važiuodavo pas pasieniečius, kad susipažintų su padėtimi pasienyje ir moraliai paremtų Lietuvos pareigūnus, pažymi Žydrūnas Mačiukas ir Vilma Akmenytė-Ruzgienė (Seimo parlamentarizmo istorinės atminties skyrius). 

Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai buvo palaidoti šalia 1991 m. sausio 13-osios Sovietų Sąjungos agresijos aukų.

Pareigūnai po mirties buvo apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.

Medininkų pasienio kontrolės poste žuvusių Lietuvos Respublikos pareigūnų atminimui, šalia senosios Medininkų muitinės vagonėlio, 1993 metais buvo pastatytas juodo granito paminklas su septyniais balto marmuro kryžiais, simbolizuojančiais septynis žuvusius pareigūnus. Paminklo projekto autoriai – architektai Algimantas Šarauskas ir Rimantas Buivydas. 2001 m., minint 20-ąsias tragedijos metines, žuvusių pareigūnų atminimui buvo pastatytas Alytaus teritorinės muitinės pareigūno, medžio drožėjo Vytauto Baublio sukurtas stogastulpis. Valstybės saugomas Sovietų Sąjungos agresijos 1991 m. Medininkuose kompleksas buvo restauruotas 2002 metais (architektas – Giedrius Fokas). 

ELTA