Minime pasaulinę savižudybių prevencijos dieną

Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkiršti tam kelią.

PSO duomenimis, kasmet nusižudo apie milijoną žmonių. Lietuva - viena iš šalių, kurioje savižudybės skaičius itin didelis. Per metus mūsų šalyje nusižudo daugiau nei 1000 žmonių. Dauguma jų – kaimo gyventojai, vyrai. Kas 40 sekundžių nusižudo vienas žmogus Pasaulyje. Kas 3 sekundės kas nors bando nusižudyti. Tyrimai rodo, kad net 75 procentų savižudžių apie ketinimą nusižudyti prasitaria šeimos nariams ar draugams, tad labai svarbu išklausyti artimą žmogų ir laiku padėti jam spręsti problemas.

2017 metų Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos šūkis – „Tau – minutė, kitam – gyvenimas!”

Savižudybė – sukrečiantis ir dažnai sunkiai suprantamas įvykis. Nusižudžius žmogui pirmiausia natūraliai kyla klausimas – „kodėl“? O žinojimas, jog žmogus iš prigimties linkęs išlikti gyvu, neleidžia suprasti, kas nutinka, kad jis nusižudė. Nors klausimas „kodėl“ yra labiausiai kankinantis artimuosius, į jį vieningo atsakymo nėra.

Nors dažnai kalbant apie nusižudžiusįjį priežastimi laikomas paskutinis skausmingas įvykis, tačiau vienos priežasties privedusios prie tokio poelgio dažniausiai nebūna. Savižudybė yra procesas – prie jos einama palaipsniui, vienam po kito sekant skausmingiems išgyvenimams, kai pasiekiama riba, jog žmogus nebegali ištverti to, ką jaučia. Tuomet vienintelis dalykas, apie ką žmogus galvoja – kaip nebejausti, o vienintelis matomas būdas – savižudybė.

Savižudybė – ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių. Tai valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį.

Savižudybė ir psichikos sutrikimai

Tyrimai tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse išaiškino du dalykus. Pirma, dauguma savižudžių turi diagnozuojamą psichikos sutrikimą. Antra, savižudybė ir suicidinis elgesys dažnesni tarp psichiškai nesveikų asmenų.

Štai tie sutrikimai, pradedant didžiausios rizikos grupe:

 visų formų depresijos;

 asmenybės sutrikimai (neprisitaikanti visuomenėje asmenybė, pasižyminti impulsyvumu,

agresyvumu, dažnais nuotaikos pokyčiais);

 alkoholizmas (paauglių atveju gali būti ir (arba) kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas);

 šizofrenija;

 psichikos sutrikimai dėl organinio galvos smegenų pakenkimo;

 kiti psichikos sutrikimai.

Dauguma savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes jų noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti!

Asmeniui nusižudžius, dažniausiai konstatuojama, kad jis sirgo depresija. Beje, retkarčiais dažnas gali jaustis prislėgtas, liūdnas, vienišas ir pažeidžiamas, bet tokia nuotaika ilgainiui praeina. Tačiau kai toks jausmas žmogų užvaldo ir sutrikdo normalų jo gyvenimą, tokia būsena jau nėra tik prislėgta nuotaika, o depresinė liga.

Bendriausi depresijos požymiai:

 liūdesys nepraeina didesnę dienos dalį, kamuoja kasdien;

 nebedomina įprastinė veikla;

 nesilaikant dietos kūno svoris mažėja arba atvirkščiai – didėja;

 miegama per ilgai arba per trumpai, per anksti pabundama;

 nuolat jaučiamas nuovargis arba silpnumas;

 menkavertiškumo, kaltės arba beviltiškumo jausmas;

 nuolat jaučiamas irzlumas, nerimastingumas;

 sunku susikaupti, priimti sprendimus, įsiminti;

 kartkartėmis kyla minčių apie mirtį ir savižudybę.

Depresiją galima pagydyti, savižudybės galima išvengti!

Apie gręsiantį savižudybės pavojų galima įtarti, jei žmogus:

v kalba arba juokauja apie savižudybę;
v perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis;
v rodo atsisveikinimo ženklus (pvz.: grąžina gautas dovanas, skolintus daiktus ir pan.);
v staiga susidomi testamentais ir gyvybės draudimais;
v ima be saiko gerti alkoholį arba vartoti narkotikus;
v staiga pasikeičia, pradeda kitaip elgtis savo aplinkoje, nepagrįstai rizikuoja;
v nebegali susikaupti, pasidaro dirglus ir agresyvus;
v netenka intereso įprastinei veiklai;
v atitolsta nuo draugų ir šeimos;
v atsiranda ryškūs nuotaikos svyravimai, netikėti emocijų protrūkiai, depresiškumas;
v sutrinka miegas, apetitas;
v žmogus neigiamai vertina save.

Jeigu nujaučiate, kad jums artimas asmuo ketina nusižudyti:

v Patikėkite. Pripažinkite, kad jūsų artimajam gali grėsti pavojus.
v Žiūrėkite į tai rimtai. Neatmeskite tos galimybės vien todėl, kad manote, jog jis / ji tikrai to nepadarys.
v Pasitikslinkite. Gali būti naudinga pasikalbėti su kitu žmogumi (pvz.: draugu, šeimos nariais) ir pasitikslinti, ar jam irgi taip atrodo.
v Galite tiesiai paklausti ir paties žmogaus, kurį įtariate galvojant apie savižudybę, ir paaiškinti iš kokių užuominų apie tai sprendžiate.
v Dažnai į savižudybę linkusiems asmenims labai palengvėja, kai atsiranda su kuo pasikalbėti.
v Nebijokite, kad pakišite jam tokią mintį, jei pasikalbėsite.
v Būkite ramūs. Nepanikuokite. Panika tik padidins asmens nerimą, prarasite galimybę veikti.
v Išklausykite. Negailėkite laiko išklausyti asmenį.
v Paskatinkite jį išsakyti savo jausmus ir mintis. Neteiskite jo už tai, ką sako. Neteisingai nežadėkite, kad viskas greitai susitvarkys. Nesileiskite priverčiami pažadėti, kad niekam nesakysite.
v Parodykite rūpestį. Įtikinkite asmenį, kad jį supratote ir tikrai juo rūpinatės. Parodykite, kad esate neabejingi ir tikrai norite padėti.
v Ieškokite pagalbos. Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei asmuo pagalbos atsisako, imkitės padėti patys.
v Pasikonsultuokite su specialistais.
v Jei savižudybės rizika didelė, nepalikite asmens vieno.
v Nusiveskite jį su savimi ten, kur galima sulaukti pagalbos, arba paskambinkite į krizių centrą – ten jums patars, ką daryti.
v Jei savižudybės aktas jau pradėtas, nedelsdami iškvieskite greitąją ir policiją. Jei asmuo ėmėsi savo gyvybei pavojingų veiksmų, vėliau ką nors daryti gali būti vėlu.

Savižudybė sukelia didžiulę emocinę įtampą šeimoje. Nusižudžius vaikui, tėvus dažnai kankina kaltė – jie kaltina save, kad nesugebėjo laiku suvokti problemos. Kiti žmonės taip pat kaltina tėvus dėl jautrumo ir supratimo stokos. Nusižudžius vienam iš tėvų, vaikai kaltina save. Kaltės jausmas juos taip užvaldo, jog jie dažnai patiria emocinių sutrikimų. Vaikui paprastai sunkiau susitaikyti su savižudybės faktu nei suaugusiam. Suaugę geriau sugeba numalšinti savo kaltės jausmą. Yra žinoma, jog savižudybę lydinti širdgėla ir kaltės jausmas yra daug stipresni nei atitinkami jausmai po atsitiktinės šeimos nario mirties. Tyrimai taip pat rodo, kad šie ir kiti šeimos narių simptomai išlieka daugybę mėnesių po savižudybės.

Psichologinė pagalba Šiaulių mieste ir rajone

VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras

Psichiatro, psichologo, psichoterapeuto konsultacijos

Darbo dienomis, darbo laiku, išankstinė registracija nereikalinga, paslaugos gali būti teikiamos ir anonimiškai. Teikiamos paslaugos skubos tvarka.

Aido g. 18, Šiauliai

Tel. (8 41) 416 653

www.dainupspc.lt

Šiaulių miesto pedagoginė psichologinė tarnyba

Individualios psichologų konsultacijos vaikams ir paaugliams, psichologinė pagalba krizių atvejais ugdymo įstaigoms

Pagalba teikiama darbo valandomis 8 – 17 val. Skubos tvarka pagalba teikiama savižudybės atveju. Pagalba teikiama laikantis konfidencialumo principo.

Pakalnės g. 6a, Šiauliai

Tel. (8 41) 52 60 48, 52 57 28

El. p. ppt@siauliai.lt www.siauliuppt.lt

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika

Krizių intervencijos, priėmimo ir konsultacijų centras (suaugusiems)

Nepertraukiamai visą parą budi gydytojas psichiatras teikia būtinąją psichiatrinę pagalbą.

M. K. Čiurlionio g. 12, Šiauliai

Tel. (8 41) 52 41 80

Vaikų ir paauglių psichiatrijos centras

Darbo dienomis, darbo laikas 8 – 16 val.

Architektų g. 77, Šiauliai (Moters ir vaiko klinika)

Tel. (8 41) 52 30 34

Psichosocialinės reabilitacijos skyrius

Andžela Rybakovienė (psichologė psichoterapeutė) konsultuoja antradieniais 14 - 16 val.

Rasa Pilipauskienė (psichologė psichoterapeutė)

konsultuoja trečiadieniais 14 - 16 val.

Viktorija Vaišvilaitė (psichologė psichoterapeutė) konsultuoja ketvirtadieniais 14 - 16 val.

Edita Mikalauskienė (medicinos psichologė)

konsultuoja penktadieniais 14 - 16 val.

M. K. Čiurlionio g. 12, Šiauliai

Tel. (8 41) 52 41 87

VšĮ Šiaulių centro poliklinika

Psichologo konsultacija poliklinikoje

Konsultacija teikiama kasdien telefonu ar atvykus į polikliniką. Darbo laikas 7.30 – 19.30 val.

Trumpalaikis ir ilgalaikis psichologo konsultavimas, pagal išankstinę registraciją, laukimo eilė 2-3 dienos.

Vytauto g. 101, Šiauliai

Tel. (8 41) 52 56 61, 37 40 30

Informacija ir registracija Tel. (8 41) 52 54 19

Gydytojo psichiatro konsultacija (prisirašiusiems pacientams)

Skubos tvarka konsultacija ir medikamentinis gydymas skiriamas kreipimosi dieną. Darbo laikas 7.30 – 19.30 val.

Informacija ir registracija

Tel. (8 41) 52 54 19

Žemo slenksčio paslaugos

Socialinio darbuotojo konsultacija, esant poreikiui nukreipiama gydytojo psichiatro, psichologo konsultacijai.

Vytauto g. 101, Šiauliai Tel. (8 41) 52 45 15

VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras

Paslaugas teikia psichikos sveikatos specialistų komanda

Odeta Bulvinaitė (gydytoja psichiatrė)

konsultuoja I – V 8 – 14 val.

Angelė Vasiliauskienė (gydytoja psichiatrė)

konsultuoja I – V 8 – 12 val.

Elena Balnienė (psichologė)

konsultuoja I, II, IV 15 – 18 val., V 14 – 18 val., VI pagal slenkantį grafiką 8 – 13 val.

J. Basanavičiaus g. 18, Kuršėnai

Tel. (8 41) 58 20 69, faks. 58 57 37

El. p. pspc@kursenai.lt