Mindaugas Jonušas: musė per pusę arba reikalaujančio aukų Molocho žaidimas

Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.

Tikrai esame drąsūs keliuose: individualiai, važinėdami keliais, siekiame rekordų, netrūksta entuziastų, dalyvaujančių nelegaliose autolenktynėse. Na, o pajūryje audringu metu, nieko neatbaido aukštos bangos, srovės, duobės. Mada piktnaudžiauti saulės spinduliais tęsiasi ir tęsiasi.

Visi subrendę (bent jau fiziškai) ateiname iš vaikystės, kažko mokyti mokymo įstaigose. Deja, sąvokos - galima, negalima, neverta, būkime kantrūs - daugeliui neįsisąmoninti dalykai. Pirmyn veda šūksnis – noriu. Iš anų laikų atėję įpročiai pasigerinti gyvenimą nelegaliais būdais ir tuo didžiuotis dar gyvybingi. Na, visais laikais pagundos mina žmogui ant kulnų, bet jis suvokia, kad tarnauja blogiui, siekdamas materialinės gerovės ar privilegijų. Tačiau dabar dar atsiliepia tos vertybės, kai autoriteto žmogus siekė per pažintis, kombinuodamas ( kažką nugvelbdamas darbe), o elitui buvo galima, tai, kas buvo draudžiama eiliniui.

Dabar šios pažiūros įgavo absurdišką pavidalą: pyktį kelia rekomendacijos, saugančios nuo sunkios ligos, kurios baigtis gali tapti itin liūdna. Kodėl liūdna? Gal, kai pasibaigė karantinas – užmirškime jį ir paskubėkime mėgautis gyvenimu. Tik ar verta? Techninis įrenginys nesustoja vos tik išjungtas. O čia sudėtingesnis reiškinys. Būtinybė ir galimybė žengė koja kojon karantino metu.

Rodos visai logiškas sprendimas netirti, neturinčių COVID - 19 simptomų – taupu ir išmintinga, bet jis nepasiteisino. Žmonės skiriasi kantrumu, reakcija į nemalonius pojūčius, valia, atsakingumu. Galėjome įsitikinti, kad, kai be didesnio susirūpinimo buvo žvelgiama į pirmuosius susirgimo atvejus, gaudomos varnos, kol dingo ir kaukės, ir dezinfekcijos priemonės iš ten, kur jomis turėjo būti prekiaujama – susirgimai įgavo pagreitį.

Karantinui pasibaigus, ir, kai šalia nebus pareigūnų su baudų kvitais – tikėtis, kad per karantino mėnesius jau susiformavo tokie higienos įpročiai, kad kirviu neiškirsi – naivu. Ar galėjo nebelikti užkrato šaltinių ir židinių? Šiuolaikinis pasaulis globalus ir mažas. O su pandemija kovojama: vienur labiau sėkmingai, kitur ne taip efektyviai.

Šiuolaikinis žmogus gausiai turi reikalų už namų ribų, visų kontaktų neįmanoma išaiškinti, tuo labiau profilaktiniais tikslais izoliuoti visus kontaktavusius. Jei virusas prasiskverbė į labai uždaras bendruomenes, kaip senelių globos namai, tai galima numatyti, kad su higienos palaikymo įpročiais ten gali būti sudėtinga. Todėl teigti, kad COVID – 19 taps visiškai išprašytu nelauktu svečiu, drąsu, bet mes drąsi tauta.

Kažin, ar optimistiškiems sprendimams įtakos neturėjo nepamatuotas atsakingų asmenų psichologinis spaudimas ir drąsa rizikuoti. Tie, kas karantino metu daugiau galėjo paskaityti pasakų vaikams, tikriausiai pastebėjo, jog stebuklinėse pasakose veikėjams dažnai tenka gailėtis dėl nekantrumo. Koks nors vilku ar lokiu paverstas princas dūsauja: „O, sesele, kad dar keletą dienelių būtum palaukusi, kerų kailio nedeginusi” Nors ir esame drąsūs, bet būkime išmintingai drąsūs. Su gamtos gaivalais juokauti nedera.

O jei nauja banga. Pirmoji būtų puiku, kad ji būtų ir paskutinė) banga jau išsikvepia, bet ar galėtume teigti, kad visi, kurie susirgo yra gydytojų priežiūroje, žino kaip elgtis, saugoti artimuosius ir savo aplinkos žmones. Poreikiai išsitirti, gauti optimaliai tinkamą gydymą nežengė koja kojon su galimybėmis. Iš medikų reikalauta pasiaukojimo,o priemonės dalintos „musę per pusę” principu.

Ar bus ištaisyta klaida, jog nebuvo įžvelgtos neišvengiamos galimybės užsikrėsti visų specializacijų gydytojams. Tai būtina, kad pacientas jaustųsi ramus ir saugus,kreipdamasis į gydymo ar slaugos įstaigas.

Galima buvo pastebėti, jog žmonės dirbantys darbus, tiesiogiai kontaktuodami su daug klientų ,lyg sūnūs ir posūniai buvo aprūpinti ne venodos kokybės apsaugos priemonėmis. O vyresnio amžiaus žmonėms buvo pranešta, kad jie bus aukojami, jei kažkokiu momentu pritrūktų kvėpavimą palaikančiųjų įrenginių. Taigi, esame lygūs ir lygesni.

Nuomonė, kad socialinė grupė 6o+ nevertinga, nedarbinga nebuvo pagrįsta. Kažin, jei toji rizikos grupė, realiai pasibaigus karantinui, pakviestų palenktyniauti kompiuterinį, telefoninį jaunimėlį, kas ištvermingesnis - kaip pasibaigtų lenktynės.

Pasitaikė nusiskundimų, jog pacientų srautus tvarkančios tarnybos, pries pacientui atvykstant pasidaryti tyrimo, neįspėja, jog medicinos įstaigoje teks būti ilgokai, nebus skiriamas maitinimas, gal būt reikia pasiimti nuo lėtinės ligos vartojamus vaistus.

Teko girdėti istoriją, apie tai, kad blogai matanti devyniasdešimt metų senate namuose susižeidė ranką ir keliavo kryžiaus kelius, kol rado pagalbą.

COVID – 19 naujas reiškinys. Nelabai aišku, kaip nuo jo saugotis. Bet, prieš teikiant rekomendacijas visuomenei, medikai turėtų būti išdiskutavę, ką ketina rekomenduoti, kad vėliau nereikėtų neigti tai, kas buvo siūlyta. Taip ugdomas skeptiškas požiūris į rekomendacijų turinį.

Apibedrinant galima teigti, kad karntino bangai nuslūgus, karantinas naikinamas. Bet tai dar ne visiška karantino pabaiga. Reikalavimai bus pamažu švelninami,nuo kitų bangų kilimo apsaugoti galime būdami kantrūs ir išmintingi. Nežadinkime rūstaus dievo Molocho dėl tuščių įnorių.