Įdomūs dalykai internete: milijonai už katinuko „GIF“, kurį gali parsisiųsti bet kas

Milijonai už katinuko GIF, kurį gali parsisiųsti bet kas, arba kaip NFT keičia skaitmeninio meno kolekcionavimo pasaulį. Įdomūs dalykai vyksta internete. O kada ten buvo neįdomu? Štai, pavyzdžiui šiuo metu tam tikrose internetinėse prekyvietiese prekiaujama tiek linksmais judančiais katinuko paveikslėliais, tiek NBA top metimų epizodais, tiek Kings of Leon albumu už absurdiškai dideles pinigų sumas, nors identiškos skaitmeninės kūrinių kopijos toliau sėkmingai plinta internete. O jums realiai priklauso tik skaitmeninis autoriaus pasirašytas NFT (non-fungible token) sertifikatas-žetonas patvirtinantis, kad kūrinys priklauso jums. Nors kaip ir nepriklauso. Komplikuota suprasti, todėl pasiaiškinkime…​

Keletas įspūdingiausių pastorojo meto NFT sandorių

2915835,47 USD sumokėta už Twitter įkūrėjo Jack Dorsey pirmo testinio įrašo jo paties sukurtame socialiniame tinkle NFT. 

389000 USD sumokėta už atlikėjos Grimes 50 sekundžių trukmės video klipo NFT. 

6600000 USD sumokėta už menininko Beebple video meno kūrinio NFT.

Ką visgi turtuoliai (tie, kurie tiesiog neturi, kur dėti pinigų) perka?

Įdomu, kad išleisdami didžiulius pinigus NFT (non-fungible tokens) arba nepakeičiamiesiams žetonams, pirkėjai įsigyja virtualų kūrėjo parašą šiam kūriniui. Ir nieko daugiau. Tik įrodymą, kad šio kūrinio autoriaus parašas ant šio kūrinio priklauso tau. Ir tokį parašą kūrėjas gali uždėti ant bet ko skaitmeninio (piešinio, muzikos, jūsų plaučių nuotraukos skaitmeniniame formate, ar šio straipsnio pastraipos). Tačiau meno pirkėjui neperleidžiamos autorinės kūrinio teisės, ir kūrinys toliau sėkmingai gali būti kopijuojamas, parsisiunčiamas, dauginamas, žiūrimas ir kitaip vartojamas visų pasaulio žmonių. Kaip, kad aš ką tik į savo kompiuterį parsisiunčiau ir išsisaugojau Trevor Andrew animuotą paveikslėlį (GIF) pavadinimu “Gucci Ghost”. Fainas ar ne? Ar galite patikėti, kad kažkas už jo NFT sumokėjo 16300 USD. Ar ne absurdas?

Tai kodėl turtingi žmonės perka NFT, jei jie nieko negauna?

Kelios priežastys. Pirma, pirkdami NFT – remia menininkus. Ir gali tuo girtis, o blokų grandinės technologija (blokchain), patvirtina tą NFT įsigijimo faktą. Tai, kaip įsigyti brangų paveikslą ir viešai jį eksponuoti Šiaulių dailės galerijoje. Visi šiauliečiai galės pamatyti meno kūrinį, o prie jo pavadinimo būsite paminėtas ir jūs kaip savininkas. Pagarba ir respektas jums. Iškart savas.

Antra priežastis – spekuliacija. Kiti žmonės (greičiausiai juos reiktų vadinti spekuliantais) tikisi, kad dėl tam tikrų priežasčių ateityje išaugs jam priklausančio nekeičiamo žetono vertė ir jis uždirbs dar daugiau pinigų.

Aš menininkas. Kaip man parduoti savo skaitmeninio meno NFT?

Tam reikia patalpinti, arba kitaip sakant nukalti (mint it) savo kūrinio žetoną (token) vienoje iš daugelio NFT prekyviečių, tokioje, kaip Nifty Gateway arba Opensea. Jums, tai kainuos nuo 80 USD. Jūsų kurinys gali būti bet kas skaitmeninio – paveikslėlis, GIF, daina, Youtube nuoroda, jūsų Instagram įrašas.

Dar jums virtualios piniginės palaikančios reiks Ethereum kriptovaliutą, nes atsiskaitymai vyksta būtent ja. Kai kas nors nupirks jūsų kūrinio NFT, ir jūs gausite virtualių pinigų (Eteriukų), paskui jau galėsite išsikeisti juos į realius EUR (euriukus) ar USD (doleriukus). 

Ar tai skaitmeninio meno kolekcionavimo ateitis?

Taip. Žmonės galvoja, kad tai gali virsti tarsi skaitmeninio meno kolekcionavimo forma. Žavu tai, kad kiekvieną kartą perpardavus NFT, dalis pinigų vėl patenka kūrinio autoriui, o ne vien aukciono organizatoriams ar pardavėjui. Taip pat, kai dėl pandemijos sustojęs pramogų, koncertų, parodų verslas merdėja, galimybė kūrėjams užsidirbti papildomų pinigų yra gerai. Ir savo kūrinį pardavinėti gali bet kas. 

Kuo NFT skiriasi nuo paprastos kriptovaliutos?

Iš principo NFT yra tarsi vienetas kriptovaliutos, tik nekeičiamas (non-fungible). NFT ir veikia Ethereum kriptovaliutos blokų grandinės tinkle. Tačiau negalite turėti pusė NFT, bet galite turėti pusę bitcoin. Savo NFT negalite pakeisti kitu NFT, be jo patalpinimo prekyvietėje, nors ir jo vertė ta pati, bet galite keisti vieną kriptovaliutą į kitą kriptovaliutą. Jūsų sukurtam nekeičiamam žetonui priskiriami antriniai duomenys (metadata) – kūrinio nuotrauka, autorius, data, savininkas ir panašiai pasklinda po blockchain tinklą. Šiuo aspektu NFT panašus į kriptovaliutą. Taip tampa beveik neįmanoma suklastoti ar pavogti jūsų NFT.

Na ir puikui, bet juk kažkur vis tiek čia šuo pakastas

Gali būti, kad čia labiau pakastas aukščiu tupintis katinas. Jį galima vadinti NFT protėviu, dar 2018 pradėjus virtualių objektų monetizavimo vajų. Ir šiandien jo vertė 170000 USD. Tai tikrai kvailai didelė pinigų suma, sumokėta už skaitmeninį kačiuko atvaizdą. Be to, nėra įmanoma susekti ar jo įsigijimas nėra pinigų plovimas. Tai pirma.

Antra. Galima paimti bet kurio menininko skaitmeninį kūrinį ir be jo žinios patalpinti prekyvietėje ir susižerti pinigėlių pardavus jo NFT. Nuo tokio pasinaudojimo kito autoriaus kūriniu dar nėra sugalvota apsauga.

O trečia – NFT kaip ir kriptovaliutos yra nešvarus gamtą teršiantis ir gausiai energiją vartojantis reikalas. Nors, kaip teigia Ethereum kriptovaliutos valdytojai, jų tinklas naudoja energiją nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių NFT kiekio. Tai kaip traukinys, kuris ar važiuoja tuščias, ar pilnas, jo dizelino sąnaudos bus beveik vienodos. Bet šitą kriptovaliutų aspektą pasiaiškinsime kitame straipsnyje. 

O šiandien skubiname visus, kurie priajučia menui, pavyzdžiui, kad ir Šiaulių menininkes – Živilę Žvėruną ar Eglę Narbutaitę nesnausti ir pasinaudoti šia dar nauja galimybe prekiauti savo kūriniais. Na, o turtingą dėdę iš didelio namo prie parko raginame pakratyti savo piniginę (virtualią) ir investuoti į kokybišką skaitmeninį meną. Gyvename įdomiais laikais. Ir gyvename tik kartą. Gyvenkime.