Mikroplastikas pirmą kartą aptiktas ūkio gyvūnų kraujyje

Mokslininkai skelbia, kad mikroplastikai buvo pirmą kartą aptikti karvių bei kiaulių kraujyje, kas paskatino susirūpinimą dėl to, kaip šios dalelės gali judėti per maisto grandines.

Tyrėjų teigimu, šis atradimas gali turėti rimtų padarinių visuomenės sveikatai, tačiau perspėja, kad prireiks atlikti naujus tyrimus, kad jų pagalba būtų įvertintas toksiškumo lygis ir kaip smarkiai žmonės gali būti jo paveikiami.

Ekspertai baiminasi, kad patekęs į žmogaus kraujotakos sistemą, mikroplastikas gali nusėsti organuose arba atrasti kelius į motinos pieną.

Tyrimui, apėmusiam 12 karvių ir 6 kiaules, vadovavo Heather Leslie iš Amsterdamo laisvojo universiteto.

Ji pasakojo: „Mes atskleidėme preliminarius įrodymus apie plastiko dalelių pėdsakų kiekius ūkių gyvulių kraujotakos sistemose. Tai yra gyvūnų ir žmonių sveikatos apsaugos interesas, toliau tirti šį besiformuojantį signalą apie plastiko taršos poveikį maisto grandinėje.“

Leslie sakė: „Mes jau žinome, kad šimtai kitų gyvūnų savo kūnuose taip pat turi mikroplastikų., tačiau anksčiau jų nebuvo aptikta karvėse ir kiaulėse.“

Savo tyrimo rezultatus tyrėjai pristatė mikroplastiko tema surengtoje konferencijoje, Amsterdame.

Paklausta, kokia yra potenciali to grėsmė žmonėms, ji atsakė: „Jei norite įvertinti grėsmę, pirmiausia turite žinoti tikrąjį jo poveikį ir kiek toksiškas jis yra. Jei esame aukščiau verčių, kurios yra laikomos saugiomis ir paaiškinamomis, tuomet turime kažką dėl to daryti.“

Kokiu būdu plastikas patenka į gyvulių organizmus?

Manoma, kad mikroplastikas dirvožemyje gali atsidurti ūkių gyvulių suvalgomuose augaluose.

Ankstesnis tyrimas parodė, kad šios dalelės negali būti suskaidomos žarnyne ir dažnai patenka į mėšlą.

„Tai turi būti labai smulkios dalelės, kurių negalima matyti plika akimi, ir kurios patenka į kraujotakos sistemą,“ – sakė Leslie.

Anksčiau šiais metais mokslininkai pirmą kartą plastiko aptiko jūrinių vėžlių raumenyse, kas patvirtino, kad tarša jūrinę gyvūniją veikia cheminiu lygmeniu.

Vis dėlto, vis dar gali būti vilties moliuskų pavidalu

Liepos mėnesį mokslininkai iš Plimuto jūrų laboratorijos nustatė, kad 300 moliuskų grupė, sverianti 5 kg, per valandą gali išfiltruoti 250 000 mikroplastiko dalelių.

Jūros padarai išskiria daleles į granules, kurios nuskęsta.

Remiantis anksčiau šį mėnesį paskelbtu tyrimu, Viduržemio jūroje šiuo metu plūduriuoja apie 3760 tonų plastiko nuolaužų, kurių svoris prilygtų aštuonių reaktyvinių lėktuvų svoriui.

Mokslininkai iš Graikijos jūrų tyrimo centro (angl. Hellenic Centre for Marine Research), apskaičiavo, kad kasmet į jūras patenka 17 600 tonų plastiko, iš kurių 84 procentai atsiduria paplūdimiuose, o likę 16 procentų — vandens storymėje arba ant jūros dugno.

Mikroplastikai yra 5 mm arba dar mažesnio ilgio dalelės, kurios susiformuoja plastikui yrant.

Mažosios dalelės yra visur: jos susiformuoja yrant maišeliams ir buteliams; dėvintis ir plyštant mūsų batų padams, mums vaikščiojant; atskyla nuo mūsų automobilių padangų, mums vairuojant.

Jos yra mūsų vandenyje, maiste bei ant mūsų liečiamų paviršių, ir mokslininkai tik dabar pradeda suprasti jų poveikį.

Nors, remiantis 2018 metų Londono Karališkojo koledžo apžvalga, manoma, kad mūsų kūnai išvalo dalį mikroplastikų, kurie kaupiasi kūnų viduje, tačiau naujesnis tyrimas rodo, kad yra įmanoma, jog mikroplastikai praeina pro kvėpavimo takus ar žarnyną ir patenka į kraują bei mūsų organus.

Teoriškai, tuomet plastikas gali sukelti organizmui žalingus uždegimus ar išskirti kenksmingas chemines medžiagas.

Viename naujausių tyrimų, mokslininkai iš Italijos pirmą kartą aptiko mikroplastiko dalelių žmogaus placentoje, kas galėtų turėti įtakos vaisiaus sveikatai bei vystymuisi.

Plastikas žarnyne taip pat gali paveikti virškinimo sistemos imuninį atsaką arba padėti pernešti chemines medžiagas ir patogenus, anksčiau teigė mokslininkai ir pridūrė, kad tai gali daryti poveikį „virškinimo trakto ligomis sergantiems pacientams“.

Nors kol kas negalima tvirtinti jokių galutinių sąsajų su grėsmėmis žmonių sveikatai, tačiau mokslininkams tai kelia susirūpinimą ir jie teigia, kad reikalinga atlikti daugiau tyrimų.

Gismeteo.lt