Migracijos grupės vadovas ragina ES plėsti deportacijas

Europos Sąjungos (ES) finansuojamo įtakingo patariamojo organo migracijos klausimais vadovas paragino bloką plėsti asmenų, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, išsiuntimą pagal naują migracijos paktą ir ėmesi ginti savo organizaciją dėl su žmogaus teisėmis susijusių klausimų.

Tarptautinio migracijos politikos vystymo centro (angl. International Centre for Migration Policy Development, ICMPD) generalinis direktorius neigė atsakomybę už, anot jo, „pavienius atvejus“, kuomet valdžios institucijos tose šalyse, kuriose jo organizacija vykdo veiklą, pažeidė žmogaus teises.

Buvęs vicekancleris iš konservatyviosios Austrijos liaudies partijos gretų Michaelas Spindeleggeris davė interviu naujienų agentūrai AFP tuo metu, kai Briuselis patiria spaudimą neįsileisti migrantų arba juos deportuoti, o dešiniosios prieš imigraciją nusiteikusios partijos Europoje pasiekia gerų rezultatų.

Praėjusiais metais priimtu ES migracijos paktu, kuris turėtų įsigalioti 2026 m. birželio mėnesį, griežtinamos prieglobsčio prašytojams prie sienų taikomos procedūros.

„Labai svarbu, kad būtų sukurta gerai veikianti grąžinimo politika, taip pat atitinkanti pakto dvasią“, – AFP sakė M. Spindeleggeris. Pasak jo, „jei kas nors atvyksta, jiems nesuteikiamas prieglobstis, bet jie vis tiek pasilieka ir niekas iš tikrųjų neįvyksta, tai yra labai blogas ženklas teisinei valstybei“.

M. Spindeleggeris pridūrė, kad yra svarbu užtikrinti, jog deportuoti asmenys būtų pakartotinai integruoti savo gimtosiose šalyse, jog jie ir vėl neišvyktų. ES duomenimis, šiuo metu mažiau nei 20 proc. žmonių, kuriems nurodoma išvykti iš bloko, yra grąžinami į savo kilmės šalis.

Vykdant ES migracijos reformas „traukinys aiškiai juda, tačiau, žinoma, vis dar yra įvairių stočių, į kurias reikia atsižvelgti“, tvirtino M. Spindeleggeris. „Tačiau, mano nuomone, pamatiniame lygmenyje daug kas jau buvo nuveikta“, – pabrėžė jis.

Tuniso ir Libijos projektai

Vienoje įsikūręs ICMPD konsultuoja ES valdžios institucijas ir kitus subjektus migracijos politikos klausimais ir vykdo projektus Afrikoje, Azijoje ir Europoje. Žmogaus teisių gynimo grupės ne kartą kritikavo šį centrą dėl užsienyje vykdomų projektų, kuriais siekiama sumažinti į Europą atvykstančių migrantų skaičių.

Jis bendradarbiavo su Tuniso pakrančių apsaugos tarnybomis ir Libijos valdžios institucijomis, kurios buvo apkaltintos netinkamu elgesiu su migrantais.

„Labai apgailestauju, kai išlieka neigiamų pavienių (žmogaus teisių pažeidimų) atvejų. Mes negalime priisimti už tai atsakomybės“, – teigė M. Spindeleggeris. Jis primygtinai tvirtino, kad į ICMPD rengiamus pasieniečių mokymus migrantų tranzito šalyse įtraukti ir mokymai, susiję su žmogaus teisėmis.

Teisių gynimo grupės „Asylkoordination Austria“ atstovas Lukas Gahleitneris-Gertzas atmetė šį teiginį kaip „apgaulingą“. „Skatinamas bendradarbiavimas su režimais, kurių praktika žmogaus teisių srityje yra labai abejotina“, – AFP teigė L. Gahleitneris-Gertzas.

M. Spindeleggeris nurodė, kad Tunise pastatytas ICMPD remiamas pasieniečių mokymo centras buvo „labai sėkmingas“, iki šiol šiam darbui buvo paruošta šimtai žmonių. 

Panašus mokymo projektas buvo inicijuotas Jordanijoje, o ICMPD siekia išplėsti šią programą į Alžyrą.

ES prieglobsčio centrai

Teisių gynimo grupės taip pat pareiškė susirūpinimą dėl gegužės mėnesį pristatytų Europos Komisijos (EK) planų, kuriais siekiama palengvinti prieglobsčio prašytojų išsiuntimą į tam tikras trečiąsias šalis, kad būtų išnagrinėti jų prašymai.

Šis pasiūlymas laikomas žingsniu link objektų įkūrimo už bloko ribų, kurie veiktų kaip migrantų grąžinimo centrai. Tam, kad siūlymas būtų įteisintas, jam turi pritarti Europos Parlamentas ir valstybės narės.

ICMPD narių gretose yra 21 daugiausia ES šalis, o organizacijos personalą sudaro daugiau nei 500 žmonių. Ši grupė, kurią 1993 m. įkūrė Austrija ir Šveicarija, vykdo veiklą daugiau kaip 90-yje šalių. Nuo tada, kai organizacijos vairą 2016 m. perėmė 65-erių M. Spindeleggeris, darbuotojų skaičius padidėjo keturis kartus, o biudžetas išaugo penkiskart, iki daugiau nei 100 mln. eurų. Apie 70 proc. biudžeto parūpina EK.

M. Spindeleggeris metų pabaigoje trauksis iš pareigų, o jį turėtų pakeisti kita konservatyvių pažiūrų Austrijos politikė Susanne Raab.