Migracijos departamentas: į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai šalyje užsibūna ilgiau

Pirmąjį šių metų pusmetį pastebimai išaugo pratęstų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius, rodo naujausi Migracijos departamento statistiniai duomenys.

Per šešis 2024-ųjų mėnesius užsieniečiams iš viso išduotas 78 121 leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento teigimu, daugiau kaip 33 tūkst. tokių leidimų išduota, kai dėl šio dokumento buvo kreiptasi pirmą kartą, 44 tūkst. – pratęsta.

Per pirmąjį praėjusių metų pusmetį Migracijos departamento darbuotojai užsieniečiams pirmą kartą išdavė beveik 72 tūkst. leidimų laikinai gyventi, o pratęsė – tik 14,5 tūkst. Antrąjį 2023 metų pusmetį užsieniečiams išduota 51 tūkst. leidimų laikinai gyventi, pratęsta – daugiau kaip 15 tūkstančių.

„Pakeistų leidimų laikinai gyventi skaičiaus didėjimas rodo, jog užsieniečiai, į Lietuvą atvykę teisėtais pagrindais, mūsų šalyje užsibūna vis ilgiau“, – išplatintame pranešime cituojama Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Be to, per pirmąjį šių metų pusmetį 2455 užsieniečiai tapo nuolatiniais Lietuvos gyventojais. Tai daugiau nei per visus 2023 metus, kuomet leidimus nuolat gyventi šalyje gavo 1770 užsieniečių.

Bendras Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pastarąjį pusmetį beveik nepakito

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 221 285 užsieniečiai. Prieš pusmetį, sausio 1-ąją, tokių asmenų šalyje buvo 221 848, nurodo Migracijos departamentas.

Ukrainiečių diaspora ir toliau išlieka pačia gausiausia Lietuvoje – 76 145 asmenys. Daugiau kaip pusė šių užsieniečių – beveik 44 tūkst. – yra nuo Rusijos agresijos pasitraukę karo pabėgėliai, kuriems taikomas Europos Sąjungos įvestas laikinosios apsaugos mechanizmas. Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių skaičius per pastarąjį pusmetį sumažėjo 10 tūkstančių.

Antra pagal dydį Lietuvoje yra baltarusių diaspora, kuri per pusmetį, anot Migracijos departamento, nežymiai pagausėjo. Liepos 1 dienos duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 62 535 Baltarusijos piliečiai, o sausio 1-ąją tokių asmenų buvo 62 167.

Šiek tiek sumažėjo Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 15 tūkst. 888 rusai, liepos 1-ąją – 15 536.

Ketvirta pagal dydį Lietuvoje užsieniečių diaspora – uzbekai. Per paskutinius šešis mėnesius šios Vidurinės Azijos valstybės piliečių šalyje padaugėjo nuo 8,2 tūkst. asmenų sausio 1-ąją iki 10,2 tūkst. liepos 1-ąją.

Penkti – tadžikai, kurių Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik 7 tūkstančiai. Prieš pusmetį Tadžikistano piliečių šalyje gyveno kiek mažiau – 5,7 tūkstančio.

Didžiausia dalis visų šalyje gyvenančių užsienio valstybių piliečių ir toliau atvyksta dirbti. Kitos pagal gausumą grupės – šeimos nariai, aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir studentai, nurodoma pranešime.

Pažymima, kad pamažu daugėja išduodamų užsieniečių pasų skaičius. Per 2023 metus tokius dokumentus gavo 84 užsieniečiai, o per pirmą šių metų pusmetį jau išduoti 85 užsieniečių pasai.

Lietuvoje tokie dokumentai išduodami teisę šalyje gyventi turintiems užsieniečiams, kurie dėl objektyvių priežasčių negali gauti asmens dokumento iš savo kilmės valstybės.

Išduotų užsieniečio pasų skaičiaus didėjimas, pasak Migracijos departamento, sietinas su Aliaksandro  Lukašenkos režimo sprendimu neleisti baltarusiams pasikeisti asmens dokumentų užsienio šalyse esančiose diplomatinėse atstovybėse.