PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Liepos 8 d. 10:25

Migracijos departamentas: deportacijų dėl proputiniškos veiklos būta, tačiau tai nėra masinis reiškinys

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA


239511

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie iš Estijos dėl proputiniškos veiklos deportuotas kelias dešimtis asmenų, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad ir Lietuvoje nuo karo Ukrainoje pradžios yra fiksuota atvejų, kai iš šalies buvo išsiųsti grėsmę valstybei kėlę žmonės. Migracijos departamento vadovės teigimu, nustatyti, koks tiksliai valstybės saugumui grėsmę kėlusių asmenų skaičius deportuotas iš Lietuvos nėra įmanoma, nes šie duomenys nėra sisteminami. Tačiau, pasak jos, tai nėra masinis reiškinys.

Deportacijos atvejų buvo ir Lietuvoje, tačiau tai nėra masinis reiškinys

Migracijos departamento direktorė E. Gudzinskaitė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos valstybei grėsmę keliančių asmenų išsiuntimą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), o sprendimus dėl tokių asmenų išsiuntimo priima Migracijos departamentas.

„Procedūra yra tokia, kad mes gauname teikimus. Dėl proputiniškos veiklos teikimus dažniausiai gauname iš Valstybės saugumo departamento, kad asmuo kelia grėsmę mūsų saugumui ir tada gavus tokį teikimą priimami sprendimai. Jeigu yra išduota viza, leidimas gyventi – juos panaikinti ir tada išsiųsti iš Lietuvos“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.

Nors Migracijos departamento direktorė teigia neturinti susistemintos informacijos, kiek tokių deportacijų yra įvykdyta, pasak jos, tokių atvejų yra pasitaikę.

„Mes galbūt esame kokį vieną du teikimus gavę, bet statistikos būtent šiuo kampu mes nekaupiame. Tačiau tokio masinio reiškinio kaip Estijoje tikrai nebuvo“, – sakė ji.

E. Gudzinskaitė taip pat pažymi, kad jeigu nustatoma, jog asmuo dėl savo veiklos kelia grėsmę valstybės saugumui, tai ir sprendimai, ir reikalingos procedūros, pasak jos, yra vykdomos greitai.

Savo ruožtu VSD taip pat pažymi konkrečių deportacijos atvejų negalįs komentuoti, nes sprendimus dėl deportacijos priima Migracijos departamentas.

„Valstybės saugumo departamentas stebi užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką tendencijas ir konsultuoja valstybės institucijas dėl grėsmės valstybės saugumui užsieniečiams prašant prieglobsčio, vizų bei leidimų laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje“, – Eltai atsiųstame komentare teigia VSD.

„Žvalgyba taip pat vertina gaunamą informaciją apie užsieniečius Lietuvoje, bendradarbiauja su kitomis institucijomis, užsienio partneriais, tikrindama sutapimus tarptautinėse teisėsaugos ir žvalgybos institucijų duomenų bazėse“, – taip pat pažymima atsakyme.

Valstybės saugumo departamentas tikina, kad nustatęs rizikas, pagal procedūrą žvalgybos informaciją perduoda Migracijos departamentui bei kitoms institucijoms.

„Žvalgyba taip pat atlieka iš kitų ES šalių į Lietuvą perkeliamų prieglobsčio prašytojų apklausas, vertinimus“, – atkreipia dėmesį VSD.

Stipriai padaugėjo nusižengimų, susijusių su karinės agresijos simbolių demonstravimu

Savo ruožtu Policijos departamentas Eltai atsiųstame atsakyme atkreipia dėmesį, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje ženkliai išaugo nusižengimų, susijusių su draustinų, karinę agresiją palaikančių simbolių demonstravimu.

„2022 metų sausio-kovo mėnesiais buvo pradėtos 42 administracinių nusižengimų, numatytų ANK 524 str., teisenos. Atitinkamai per analogišką 2021 m. laikotarpį – tik 3. 2022 m. balandžio–birželio mėnesiais buvo pradėta 200 administracinių nusižengimų, numatytų ANK 524 str., teisenų. Atitinkamai per analogišką 2021 m. laikotarpį – tik 9“, – Eltai teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Policijos departamento atstovas atkreipia dėmesį, kad teisenų dėl draudžiamų agresiją remiančių simbolių demonstravimo ypač padaugėjo kovo mėnesį. Pasak jo, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki kovo 1 dienos taip pat buvo registruotos 5 administracinio nusižengimo teisenos, tuo tarpu per kovo mėnesį fiksuota jau 37 tokių teisenų atvejai.

Kaip pastarąją savaitę skelbė portalas „Delfi“, Estijoje už karo propagandos kurstymą per pastaruosius kelis mėnesius buvo deportuota apie 20 proputiniškų aktyvistų.