Miglota Pakruojo ligoninės ateitis: liks tik slauga?

Žiniasklaidoje pasirodė „juodasis ligoninių sąrašas“ – paviešinta 15 šalies ligoninių, kurios bus uždarytos arba pertvarkytos, tarp jų – ir Pakruojo ligoninė. Rimtos žinios pasėjo nerimą ir tarp pacientų, ir kolektyve, o jei išsipildytų Sveikatos ministerijos planuojamas scenarijus, ligoninė uždaryta gal ir nebūtų, tačiau iš dabar teikiamų paslaugų veikiančiomis liktų slauga-palaikomasis gydymas ir konsultacinė poliklinika. O tai reikštų ne tik 60 naujų bedarbių, kuriems darbo ligoninėje tiesiog neliktų, bet ir pacientų keliones į Šiaulius – ten teks kreiptis, rimtai susirgus. Po pertvarkos neliks ir skubios pagalbos skyriaus.

Pakruojo ligoninės ir Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovo Vyganto Sudario telefonas šią savaitę vėl kaista nuo žurnalistų skambučių, o praėjusį antradienį jis dalyvavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje Seime, kuriame buvo karštai diskutuojama šiuo klausimu. Į posėdį kviestas ir ministras Aurelijus Veryga, tiesa, jis nepasirodė, nes pasirinko susitikimą su „socialdarbiečiais“.

Sujudimas dėl „ligoninių mirtininkių“ kilo dėl naujų Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimų, pagal juos, tam, kad įstaiga galėtų toliau dirbti, turi išpildyti du reikalavimus – ligoninėje visą parą turi būti teikiama skubi pagalba ir teikiamos bent trys iš penkių stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Minėtos penkios paslaugos – chirurgija, terapija, pediatrija, akušerija ir psichiatrija. Pakruojo ligoninėje teikiama skubi pagalba, o štai trijų iš minėtų penkių reikalavimų išpildyti nepavyksta, nes veikia tik terapija ir pediatrija, o tai reiškia, kad remiantis naująja įstatymo pataisa, šiuos skyrius teks uždaryti.

Minėtame „krikščionių“ frakcijos posėdyje kalbėjęs V. Sudaris skaičiavo, kad pertvarkant tinklą rajono ligoninėms reikėtų vidutiniškai atsisakyti 60 darbuotojų. O išeitinėms kompensacijoms tektų išmokėti apie 200 tūkst. eurų, tiesa, iš kokių fondų jas reikėtų išmokėti būsimiems bedarbiams, kol kas nekalbama. Kaip ir kitose, taip ir Pakruojo ligoninėje, dauguma personalo žmonių yra vietiniai, o tai būtų stiprus smūgis rajonui apskritai. „Jei taip įvyks, darbo neteks aukštos kvalifikacijos darbuotojai, išlaikantys šeimas, tad jiems nieko kito neliks tik rinktis didesnius miestus arba emigraciją“,- komentavo V. Sudaris. Be kitų, ne mažesnė problema būtų ir skubios pagalbos skyriaus netekimas – į šį per savaitę vidutiniškai kreipiasi iki 100 rajono gyventojų, tad po pertvarkos jie būtų nukreipti į beveik už 40 kilometrų esančius Šiaulius. Reikia nepamiršti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos damoklo kardas pakibo ir virš kitų apskrities ligoninių – Joniškio, Radviliškio, Akmenės... Ar staiga žymiai išaugusius susirgusiųjų srautus tinkamai sugebėtų suvaldyti Šiauliai, ir per kiek laiko žmogus gautų reikalingą pagalbą, V. Sudaris nesiėmė prognozuoti. Dar galima paminėti ir tai, kad staiga pablogėjus sveikatai būsi išvežtas į Šiaulius, ir, gali būti, pagydytas greitai... Tad už kelių valandų paleistas namo! Bet juk visiems suprantama, kad iš apskrities centro grįžti daug sunkiau. O jei dar naktį?

Posėdyje diskutuota ir apie ministerijos poziciją, kad esą didesnes ir vidutines pajamas turintys pasirenka gydymo įstaigas didžiuosiuose miestuose. Susirinkę pastebėjo, kad rajonų gyventojai dažniausiai yra socialiai jautriausia, turinti mažiausias pajamas grupė, tad vietinių ligoninių uždarymas arba pertvarka dar labiau sumažintų jų galimybes gauti prieinamas sveikatos paslaugas. Tad negi gydymas taps prieinamas tik turtingesiems?

V. Sudaris negali sutikti ir su labai dažnai dabar sutinkama ministerijos nuomone, esą rajonuose gydymo paslaugos nekokybiškos ar net prastos: „Pagal įstatymą kokybiškos paslaugos yra tos, kurios teikiamos reikiamoje vietoje, reikiamu laiku ir reikiamų specialistų, kurie turi licencijas, taigi, mūsų ligoninėje paslaugos yra tinkamos ir prieinamos.“

Posėdyje kalbėjęs Seimo narys Antanas Matulas taip pat neslėpė susirūpinimo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos planų: „Tai kaip išsilaikys rajonai, kokios bus apimtys, kaip regionų ligoninės sugebės priimti ligonius?“.

Apie rajoninių ligoninių laukiantį likimą kalbant vis garsiau, pasigirsta pačių pacientų norų organizuoti piketus, kurie atkreiptų Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesį į tokią, visai ne rajonų ir jų gyventojų labui daromą pertvarką. Pusiau juokais apie „pilotinį projektą“ redakcijai sakė ir V. Sudaris – o kas būtų, jei nelauktų ateities pokyčių, o greičiau visus ligonius pradėtų siųsti į Šiaulius?..

O štai Sveikatos Apsaugos ministras žiniasklaidai yra sakęs, kad kalbas apie rajoninių ligoninių uždarymą vertina kaip politines provokacijas, tačiau pokyčiai planuojami. Kol kas jų pradžia galėtų būti 2020-aisiais, tiesa, prieš tai Seimas dar turi pritarti naujai sugalvotam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimui, kuriame ir yra visi nauji reikalavimai, kurių neatitinka rajonų gydymo įstaigos.