Miesto savivaldybė vėl mėgins gauti nuosavybėn kapinių sklypą Kauno rajone

Kauno miesto taryba per pirmąjį šiais metais posėdį turėtų patvirtinti Savivaldybės prašymą, adresuotą Vyriausybei. Prašoma ritualinių paslaugų teikimui užtikrinti ir kapinių priežiūrai organizuoti perduoti neatlygintinai Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomą valstybinės kitos paskirties 38,7784 ha žemės sklypą, esantį Kauno rajono savivaldybėje, Rokų seniūnijoje, Vainatrakio kaime. Nurodomas šio sklypo naudojimo būdas – „bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos)“.

ELTA primena, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2008 metų sausį buvo patvirtinusi sprendimą dėl apie 112 ha ploto teritorijos suformavimo kapinėms Vainatrakyje, sutarus su miestu, kad čia bus laidojami mirusieji tiek iš Kauno, tiek iš rajono. 2008 metų gegužės 8 dieną Kauno miesto tarybos politikai pritarė sprendimui dėl žemės paėmimo naujoms miesto kapinėms įrengti Vainatrakyje (iki 40 ha). Pagal projektą tikėtasi kapinėms patvirtinti gerokai didesnę teritoriją. Vyriausybės prašyta apie 100 ha, ten žadėta statyti krematoriumą, organizuoti kitas su laidojimu susijusias paslaugas, tačiau ji numatė kitaip – iki 40 ha.

„Tuo metu iš trijų žemės savininkių išpirkome jų sklypus, kad pradėtume kapinių įrengimą. Bet gretimų sklypų savininkai baksnojo į tą pirminį projektą ir per teismus reikalavo, kad miesto savivaldybė privalomai nupirktų iš jų žemę. Dar 2010 metais mėginau įtikinti Savivaldybės vadovus, kad reikėtų sutvarkyti dokumentus dėl įgyto iš trijų savininkių sklypo perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Deja, tik spėlioti galima, kodėl buvo delsiama, o laikas bėgo, ir realiai darbai Vainatrakyje nebuvo pradėti tuo metu, kai buvo numatyta pagal projektą.

Galop 2014-aisiais teismas taikos sutartimi baigė Kauno miesto savivaldybės bylinėjimąsi su vienu iš sklypų savininku, kuriam teko sumokėti iš miesto biudžeto nemažus pinigus. Nebebuvo kur dėtis, – teismas įpareigojo taip susitarti. Ta papildoma žemė, kuri sudaro kapinių apsaugos zoną, mano žiniomis, dabar yra nuomojama ūkininkams, o šie ten augina javus.

Nors daug kas šiandien savo artimus mirusiuosius laidoja ne karstuose, bet urnose, ir kapinėms plotų taip drastiškai Kaune nebetrūksta, kaip prieš keliolika metų, kapinės Vainatrakyje tikrai reikalingos, ir laidojimui prireiks didesnio ploto, nei dabar yra naudojamas. Juolab, kad yra planų ten įrengti visą tokiai paskirčiai reikalingą infrastruktūrą ir teikti paslaugas. Tikslios sumos, kiek iš viso savivaldybė išleido pinigų kapinių žemę išpirkdama Vainatrakyje, dabar neprisimenu“, – pirmadienį kalbinamas naujienų agentūros ELTA, sakė buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, dabar – miesto Tarybos narys Vygantas Gudėnas.

Pažymėtina, kad dar „konservatorių laikais“ (2014 metų liepos 10 dieną) Kauno miesto taryba buvo priėmusi sprendimą prašyti Vyriausybę neatlygintinai perduoti miestui dalį iki šiol panaudos teise valdomos kapinių (valstybinės žemės) teritorijos. Tuo pačiu klausimu sprendimą mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė pernai spalį. O šių metų pradžioje miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyrio specialistė Lina Greblikienė apskaičiavo, kad Savivaldybės norimo neatlygintinai gauti valstybinės žemės sklypo (38,7784 ha) vertė rinkoje – 1,69 mln. eurų. 2020 metų sausio 1 dienos dokumentą savo parašu patvirtino savivaldybės Administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Sprendime, kuriam tikėtina, antradienį pritars Kauno miesto taryba, pabrėžiama, kad Savivaldybė kapines prižiūri ir dabar žemės sklypą valdo panaudos pagrindais. Garantuojama, kad, jį perdavus Savivaldybei, kapinių priežiūra bei naudojimas bus efektyvesni.

ELTA