Miestas žengia į pakrantes

Elektrėnų savivaldybės administracija parengė naują Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepciją ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą. Šią ataskaitą išanalizavo ir savo pastebėjimais su „Elektrėnų kronikos“ skaitytojais panoro pasidalinti elektrėniškis, Seimo narės Silvos Lengvinienės padėjėjas Edvardas Baleišis.
 

Urbanizacija – tai kaimo gy­ventojų migracija į miestą. Tai procesas, dėl kurio pasaulyje didėja miestai ir traukiasi kaimiškų vie­tovių gyventojų skaičius. Kartu su naujuoju Elektrėnų savivaldybės bendruoju planu urbanizacija atei­na ir į mūsų savivaldybę, tik labai keistai – ne gyventojai keliasi į miestą, o miestas atkeliauja pas gyventojus. Ir kas labai įdomu, šis procesas planuojamas daugiausia marių ir ežerų pakrantėse.

Į pakrantes veržiasi miestas

Didžiausi pokyčiai naujajame bendrajame plane planuojami vandens telkinių pakrantėse. Dabar ga­liojančiame plane aplink vandens ­telkinius yra išplėtota daug rekreacinių teritorijų. Naujajame plane nemažai jų verčiama urbanizuojamomis arba urbanizuotomis teritorijomis. Tokių vietų yra aplink Elektrėnų marias, Vievio ežerą, o taip pat Orio ir Monio ežerų pakrantėse.

Tai reiškia, kad miestas veržiasi į teritorijas, kurios galėtų būti skirtos poilsiui, turizmui. Čia vietoj poilsiaviečių, kaimo turizmo sody­bų, kempingų, pramogų paskirties pastatų, viešbučių, golfo laukų, sporto aikštynų bus statomi gyvenamieji pastatai, gal net gyvenamųjų namų, kotedžų kvartalai. Reikia pažymėti, kad urbanizuotose teritorijose yra mažiau apribojimų statytojams, pavyzdžiui, galima statyti aukštesnius ir didesnio tūrio pastatus, didinti užstatymo tankį, dalinti sklypus į mažesnius ir juos parduoti. Be to, mieste daug kur leidžiama pastatus statyti tik 10 m nuo kranto linijos.

Gamta tolsta

Akivaizdu, kad miesto plėtra turi minusų. Visų pirma tai invazija į natūralią aplinką: kertami medžiai, valomi krūmai, performuojamas reljefas. Yra pavyzdžių, kai net kranto linijos pakeičiamos. Vėliau paežerėse atsiranda namai, tvoros, įvairūs pagalbiniai pastatai: pirtys, pavėsinės, malkinės, elingai… Taip pat dygsta prieplaukos, lieptai, tiltai ir visa kita „turistinė“ infrastruktūra. Formuojasi didelės, uždaros priva­čios teritorijos, o eiliniai žmonės netenka galimybės pasiekti pakrantę. Ties nepraeinama pakrante atsiranda konfliktas tarp privataus ir bendruomenės intereso.
Elektrėnuose gyventojų daugėja, todėl miesto plėtra yra reikalinga. Tačiau ji turi būti tvari. Turi būti ­atsižvelgiama ne tik į privačius, bet ir į bendruomenės interesus. Žmonėms svarbu, kad išliktų galimybė patekti prie vandens, kad būtų palikta ­pakankamai žaliųjų plotų, planuo­jami pėsčiųjų takai, paplūdimiai, kiti laisvalaikio objektai.

Brangios investicijos
Galima numanyti, kad miesto plėtra iš savivaldybės pareikalaus nemažai investicijų. Urbanizuoti planuojamos teritorijos gana toli nutolusios nuo urbanistinių centrų, todėl nemažai teks investuoti į komunikacijų tiesimą. Mažai tikėtina, kad naujose miesto teritorijose bus statomi daugiabučiai. Jei naujieji gyvenamieji rajonai bus retai apgyvendinti, investicijos į infrastruktūrą bus neefektyvios. Bet jei gyveni urbanizuotoje teritorijoje, tai esi miestietis ir tikrai gali reikalauti asfaltuotų gatvių, šaligatvių, apšvietimo. Dar svarbiau yra inžinerinės komunikacijos, kurios itin svarbios tokiose jautriose vietose, kaip ežero pakrantė. Geriausias sprendimas būtų tokias teritorijas jungti prie miesto centralizuotų inžinerinių komunikacijų. Bet ar nutolusias teritorijas jungti prie inžinerinių miesto komunikacijų nebus per brangu? Jei gyventojai naudojasi vietiniais nuotekų valymo įrenginiais, visuomet išlieka taršos galimybė. Tai itin pavojinga greta vandens telkinių. O kad buitinės nuotekos gali tapti didele problema, puikiai iliustruoja Vievio ežeras, kuriame įsisiūbavusius eutrofikacijos procesus didžiąja dalimi lėmė tarša iš namų ūkių, o sukontroliuoti teršėjus reikia daug pastangų.

Klaidos
Projekto rengėjai tiek užsimojo plėsti miestą, kad net vieną salą nusprendė urbanizuoti. Tokią mažą ir gražią salelę mariose prie S/B „Klevas“. Įdomu, ką toje saloje būtų galima pastatyti?
Dar viena įdomi vieta – buvusio pelenyno teritorija (tai vieta, kur anksčiau buvo verčiami pelenai, šlakas iš elektrinės. Paskui ta vieta buvo rekultivuota ir dabar ten yra didelė saulės elektrin) prie elektrinės, kuri dabar yra užstatyta saulės modulių parku. Projekte šią teritoriją irgi planuojama prijungti prie miesto, nors, matyt, ten yra pramoninė teritorija.
Greičiausiai tai yra paprasčiausiai žmogiškos klaidos. Bet klaidų tokio lygio dokumentuose neturėtų būti, nes jos gali supainio­ti pareigūnus, investuotojus, nekilnojamojo turto vystytojus, sukelti ginčų ir dviprasmybių.

Sodininkai taps miestiečiais
Sodų bendrijos naujajame bendrajame plane taip pat priskiriamos prie urbanizuojamų arba urbanizuo­tų teritorijų. Tai teigiamas pokytis, nes žmonės nuolat keliasi gyventi į sodus ir šis procesas daug kur stipriai pažengęs. Problema tik ta, kad daugumoje sodų sąlygos nė iš tolo neprimena miesto sąlygų. Be to, sodų bendrijose sklypai išdėstyti labai tankiai, gatvės siauros, nėra komunikacijoms tiesti būtinų koridorių, todėl ten gyvenantys žmonės miesto privalumų dar ilgai nematys. Bet pagal bendrąjį planą galės vadintis miestiečiais.
Svarbus aspektas ir tai, kad prie Elektrėnų marių esantys miškai iš rekreacinių miškų teritorijų virsta miško teritorijomis. Taip nebelieka rekreaciniams miškams taikomų apribojimų.

Dvi „Rail Baltica“ trasos
Bendrojo plano projekte įpieštos dvi „Rail Baltica“ alternatyvios trasos, viena prie senosios geležinkelio vėžės greta Vievio (S5), kita greta Semeliškių (P2P5). Kai buvo rengiamas šis planas, dar nebuvo aišku, kuri vėžė bus pasirinkta, tad sprendimas žymėti dvi alternatyvas (nors jos buvo keturios) yra pateisinamas. Bet dabar sprendimai jau yra priimti, pasirinkta alternatyva S5, todėl būtų logiška bendrajame plane palikti tik šią alternatyvą.

Tačiau ties Vieviu gali būti visaip. Alesninkų kaimas sukilo prieš S5 alternatyvą, taigi kol kas ten aiškumo nėra ir gali būti pasirinktas kitas variantas. Dėl to būtų protinga ne­audrinti bendruomenės ir kol kas visai nevaizduoti „Rail Baltica“ trasos bendrajame plane. Manau, Alesnin­kų bendruomenė tam pritartų.

Pramonės teritorijų plėtra

Pramoninių teritorijų Elektrėnų savivaldybėje nėra daug, tačiau numatoma šiokia tokia plėtra. Viena iš tokių vietų Kareivonyse greta UAB „Bauwerk Boen“ teritorijos. Puiki naujiena, tikėkimės bus investicijų.
Tačiau vietų pramoninių teri­torijų plėtrai yra ir daugiau. Būtų visai logiška tokią teritoriją numatyti palei magistralinį kelią A1 šiauriau Kloninių Mijaugonių. Ten pakankamai lygi vieta, rekonstruojant magistralę yra padaryta papildoma nuvažiavimo/įvažiavimo juosta. Tai potencialiai labai perspektyvi pramoninė teritorija ir ją būtų naudinga apibrėžti bendrajame plane.

Kita problema, kuri visiškai neatspindėta koncepcijoje – Elektrėnų pramonės (industrinis) parkas. Mums labai reikėtų susiplanuoti tokį objektą, nes savivaldybė yra strategiškai geroje vietoje, turi puikią susisiekimo infrastruktūrą, daug išsilavinusių ir kvalifikuotų darbuotojų, tačiau nesugeba pri­traukti plyno lauko investicijų. Jos nukeliauja į Akmenę, Molėtus, Kauno, Vilniaus rajonus, dar velniai žino kur, bet aplenkia Elektrėnus. Galima būtų pramonės parką kurti šiaurinėje Vievio dalyje, kur nors prie jau išplėtotų pramoninių teritorijų, bet ten viskas labai užspausta ir yra daug gyventojų. Dėl to būtų labai neblogai, kad savivaldybė paieškotų kitos tinkamos vietos tokiam objektui, gal kažkur prie Gabriliavos, kur yra ­geležinkelio atšaka. Ir būtų gerai ne tik planuoti, bet ir pradėti kažką ­daryti dėl tų investicijų pritraukimo.

Trūksta detalumo

Naujasis Elektrėnų bendrasis planas (taip pat ir senasis) yra labai smulkaus mastelio, todėl daug kam sudėtinga įžiūrėti detales. Ypač sunku ką nors pamatyti ten, kur yra didesnis objektų tankis, t. y. miestuo­se ir priemiesčiuose. Pamėginkite ­kažką Elektrėnuose panagrinėti. Nelabai ką ten įžiūrėsite. Be to, ant Elektrėnų ir Vievio uždėti dideli urbanistinių centrų ženklai („blynai“) labai užgožia apačioje esančią informaciją. Kas ten po jais – pats kipšas nežino. O ten gali būti paslėptų įdomių dalykų.

Dėl to būtų tikslinga parengti atskirus stipriai apkrautų teritorijų (miestų, miestelių) bendruosius planus, pavyzdžiui, Elektrėnų miesto, Vievio, Semeliškių. Juose būtų galima išsamiau ir detaliau pavaizduoti objektų bei teritorijų pasiskirstymą. Pavyzdžiui, kaimyninė Kaišiadorių rajono savivaldybė yra pasitvirtinusi ne tik Kaišiadorių rajono bendrąjį planą, bet ir Kaišiadorių miesto, Žiežmarių, Žaslių, Kruonio ir Rumšiškių bendruosius planus. Ten viskas aišku ir paprasta tiek paprastam piliečiui, tiek investuotojui.

Epilogas

Susidaro toks įspūdis, kad procesas vyksta stichiškai. Rengiami te­ritorijų planavimo dokumentai, ta­čiau planavimo nėra arba jo yra labai mažai. Tiesiog kažkur prasidėjo statybos, tai paverskime tą teritoriją ­urbanizuojama. Arba kažkas nepatenkintas, kad jo sklypas rekreacinis, tai verčiame tą teritoriją gyvenamąja. Atrodo, kad tiesiog bėgama paskui traukinį. Norėtųsi rimtesnių diskusijų, kaip turėtų atrodyti mūsų marių ir ežerų pakrantės, galbūt su urbanistikos ekspertais, mokslininkais, įtraukiant vietines bendruo­menes. Galima būtų užsakyti urbanistinę studiją arba suorganizuoti konkursą, kuriame varžytųsi skirtingos komandos siūlydamos savo koncepcijas. Paskui kartu su bendruomene išrinkti geriausią koncepciją ir ją realizuoti bendrajame plane. Bet, ­matyt, taip būna tik pasakose. Kaip bus realybėje, netrukus pamatysime.

Edvardas Baleišis