Miego sutrikimai ir jų keliami pavojai – kaip to išvengti?

Vos atsigulę visi norime užmigti žaibiškai, miegoti nepertraukiamai, o ryte prabusti žvalūs ir energingi. Visgi, ne kiekvienas iš mūsų gali pasigirti kokybišku nakties miegu. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad miego sutrikimai neigiamai veikia net 35 – 40 proc. pasaulio gyventojų. LONO miego ekspertai ir GERO MIEGO KLUBO ambasadoriai dalijasi 4 dažniausiai pasitaikančiais miego sutrikimais bei jų keliamu pavojumi mūsų sveikatai ir pataria, kaip jų išvengti.

Nemiga – dažniausiai kamuojantis miego sutrikimas.

Nors skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 90 įvairių miego sutrikimų, nemigą pagal dažnumą visada išvysime pirmoje sąrašo vietoje. Nustatyta, jog šis sutrikimas vidutiniškai kamuoja net 25 proc. planetos gyventojų. Nemigos kankinami žmonės itin sunkiai užmiega, kelis kartus per naktį prabunda, o ryte ne savo noru atsikelia per anksti ir nebegali užmigti. Visą tai tiesiogiai neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Susiduriantys su nemigos sutrikimu dieną būna pavargę, mieguisti, jų organizmas nusilpsta, padidėja įvairių susirgimų pavojus.

Specialistai išskiria dvi šios ligos stadijas – trumpalaikę ir lėtinę. Pirmoji nemigos rūšis dažniausiai atsiranda dėl emocinio ir fizinio streso, nerimo, staiga pakitusių aplinkos sąlygų. Įprastai trumpalaikė nemiga gali tęstis iki 3 mėnesių. Jei pastebite, kad miego sutrikimai jus kamuoja ilgiau, gali būti, kad susidūrėte su lėtine ligos stadija.

Pašalinti trumpalaikės nemigos problemą galima teisingos miego rutinos pagalba – laikantis miego higienos, sukuriant savuosius miego ritualus bei tinkamą miegamojo aplinką.

Tuo tarpu su lėtine nemiga kovoti kiek sunkiau. Šio sutrikimo kamuojami žmonės pasižymi padidintu budrumo lygiu, todėl naktį jiems atsipalaiduoti ir panirti į kokybišką miegą yra sunku. Lėtinio streso ir budrumo mažinimas prieš miegą – vienas svarbiausių lėtinės nemigos įveikimo būdų. Jį pritaikyti gali padėti įvairios psichoterapinės technikos, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, miego ribojimo terapija, relaksacija, stimulų kontrolė.

Miego apnėja – skatina dažnus prabudimus.

Dar vienas, bene dažniausiai pasitaikantis, sutrikimas yra miego apnėja, pasireiškianti kvėpavimo pauzėmis miego metu. Šios pauzės atsiranda tuomet, kai užspaudžiami kvėpavimo takai. Miego metu žmogui pritrūkus oro, į smegenis siunčiami prabusti ir įtraukti oro skatinantys signalai. Dėl šios priežasties, su miego apnėja susiduriančių žmonių miegas tampa fragmentuotas, prabudus ryte jaučiami galvos skausmai, neretai susiduriama su padidėjusiu kraujo spaudimu. Miego apnėja veikia ne tik šia liga sergantįjį, bet ir jo artimuosius – neatsiejamas šio sutrikimo požymis yra knarkimas.

Apnėjos gydymas priklauso nuo ligos formos. Kai kuriems sutrikimas pasireiškia tik miegant ant nugaros. Šiuo atveju gali pagelbėti paprastos, iš pažiūros kiek juokingos gudrybės. Pavyzdžiui, į nugarinę pižamos dalį įsiūtas nedidelis kamuoliukas, neleidžiantis patogiai įsitaisyti ant nugaros.

Susidūrus su sunkesnėmis apnėjos stadijomis, reikia ieškoti sudėtingesnių problemos sprendimo būdų. Vienas populiariausių ir efektyviausių – kvėpavimo takų slėgio aparatas (angl. Continuous Positive Airway Pressure – CPAP). Šis aparatas skleisdamas oro srovę palaiko kvėpavimo takus atvirus ir neleidžia jiems subliukšti.

Miego parasomnija – skatina nesąmoningas veiklas naktį.

Turbūt ne vienam iš mūsų yra tekę girdėti apie per miegus vaikštančius bei kalbančius žmones. Šis miego sutrikimas vadinamas miego parasomnija. Su šia liga susiduriantis žmogus naktį nesąmoningai atlieka įvairias veiklas, o ryte neatsimena savo veiksmų. Labiausiai tyrėjus dominanti ir pati pavojingiausia parasomnijos atmaina yra lunatizmas. Šia liga sergantis asmuo naktį atlieka sudėtingus veiksmus, o dėl savo nebudrumo kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.

Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia dėl psichologinių veiksnių. Jei pastebėjote, kad jūsų artimasis naktimis atlieka nesąmoningus veiksmus, informuokite jį apie tai ir paraginkite apsilankyti pas psichologą arba miego specialistą, padėsiantį išsiaiškinti sutrikimo priežastis.

Laiko juostų pakeitimo sindromas – padės išvengti išmaniosios programėlės

Gyvenant globaliame pasaulyje, laiko juostų pakeitimo sindromas patenka tarp kelių dažniausiai ištinkančių miego sutrikimų. Jis pasireiškia tuomet, kai mūsų vidinis cirkadinis ritmas neprisitaiko prie staiga pakitusio išorinio laiko. Su šiuo, dar jet lag pavadinimu žinomu sindromu esame susidūrę turbūt kiekvienas, vienu kartu perskridęs dvi ar daugiau laiko juostų. Jo paveikti dieną svečioje šalyje galime jaustis mieguisti, o naktį ar paryčiais nebegalime sudėti bluosto.

Norint išvengti juostų pakeitimo sindromo, prie kitos laiko juostos galime pradėti pratintis dar būdami namuose. Likus savaitei iki skrydžio pradėkite vėlinti arba ankstinti miego laiką, priklausomai nuo to į kokią šalį vyksite.

Dėl darbo ar kitų veiksnių, dažnai tolimus atstumus skraidantiems asmenims padėti stengiasi ir mokslininkai. Bendradarbiaudami su išmaniųjų programėlių kūrėjais jie kuria specialias sistemas, padedančias išvengti jet lag sindromo sukuriamo poveikio miegui. Pavyzdžiui, programėlės „Timeshifter“, „Jet Lag Rooster“, „SkyZen“ pataria kiek laiko turime praleisti dienos šviesoje ir kaip turime elgtis skrydžio metu, norėdami išvengti miego sutrikimų.

Miego sutrikimų žala persikelia ir į mūsų kasdieną

Miegas yra kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę bene stipriausiai veikiantis veiksnys. Atsiradę miego sutrikimai mūsų savijautą paveiks ne tik tamsiuoju paros metu, bet ir ženkliai apsunkins funkcionavimą dieną. GERO MIEGO KLUBO ambasadoriai pataria nesikankinti – keletą naktų iš eilės susidurdami su pakitusia miego kokybe, imkitės atitinkamų veiksmų trikdžiams pašalinti.