Miego apnėja ir nemiga: kada bemiegės naktys tampa grėsme sveikatai?

Kokybiškas ir saldus miegas – geros savijautos, energijos bei pozityvios nuotaikos pagrindas. Nors bemiegių naktų pasitaiko daugeliui, kai kuriems tai tampa kone kasdienybe. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės Rasos Stonkutės-Gailienės, nuolat varginantys miego sutrikimai daro žalą organizmui, o ypač – jeigu jie nediagnozuojami ir negydomi. Tiesa, tokias su miego ritmu susijusias ligas kaip obstrukcinė miego apnėja atpažinti patiems gali būti sudėtinga.

Vyrams ir moterims priskiriami skirtingi dažniausiai pasitaikantys miego sutrikimai. Neurologės R. Stonkutės-Gailienės teigimu, moterims dažniau būdinga nemiga, o vyrams – obstrukcinė miego apnėja. JAV tyrimų duomenimis, miego sutrikimų dažnėja su amžiumi. Pavyzdžiui, 30–50 metų grupėje sergamumas šiomis ligomis siekia vos 5 proc., o perkopus 50 metų – apie 30 proc.

Miego apnėją išduoda ir knarkimas

Gydytoja R. Stonkutė-Gailienė pasakoja, kad miego apnėja – tai kvėpavimo pauzė miego metu, trunkanti mažiausiai 10 sekundžių. „Obstrukcinė miego apnėja atsiranda dėl viršutinių kvėpavimo takų pokyčių miego metu arba minkštųjų audinių subliūškimo, išliekant kvėpavimo judesiams. Tokiu atveju žmogus bando įkvėpti oro, tačiau oras į plaučius negali patekti“, – apnėjos priežastis išskiria gydytoja.

Apnėjų metu mažėja deguonies kiekis kraujyje, dažnu atveju retėja širdies veikla, žmogus dėl to dažnai prabunda, trikdomas miego vientisumas. „Ši liga įtariama tuomet, kai pacientas dažnai ir garsiai knarkia, rytais jaučiasi nepailsėjęs, o dieną – mieguistas, turi antsvorio ar storą kaklą. Taip pat jeigu artimieji pastebi, kad miegodamas nustoja kvėpuoti, dūsta, naktį miegas neramus, vargina prakaitavimas, dažnas noras šlapintis, širdies ritmo sutrikimai, impotencija. Kiti galimi simptomai jaučiami ir dieną: rytiniai galvos skausmai ar padidėjęs kraujospūdis, pablogėjusi atmintis, dėmesio koncentracija, dirglumas, nuotaikų kaita, sumažėjęs lytinis potraukis, rėmens graužimas“, – vardija specialistė.

Pasak neurologės R. Stonkutės-Gailienės, miego apnėjos priežastys įvairios. Ligą gali lemti ir veido ar kaukolės kaulų anatominiai ypatumai, kai atsiranda sąlygos subliūkšti viršutiniams kvėpavimo takams miegant, padidėjęs minkštasis gomurys ar liežuvis, polipai, nosies pertvaros iškrypimas, navikai, potrauminiai pokyčiai. Kiti rizikos veiksniai – antsvoris, amžius, alkoholio ar slopinančių medžiagų vartojimas, rūkymas, knarkimas, miegojimas ant nugaros.

Specialistė pabrėžia, kad miego apnėją svarbu diagnozuoti ir gydyti, nes ji didina riziką susirgti padidėjusio kraujospūdžio liga, o ja sergantiems trukdo sėkmingai reguliuoti kraujospūdį, taip pat didina riziką patirti miokardo infarktą ar smegenų insultą, priaugti antsvorio ar susirgti cukriniu diabetu.

Nemigos atvejų daugėja

Kitas dažniausiai pasitaikantis miego sutrikimas – nemiga, kurią lemia kiek kitokios priežastys. Dažniausiai jos susijusios su stresu, medikamentais, psichoaktyvių medžiagų vartojimu, blogais miego ir jo aplinkos įpročiais, psichiatrinėmis ar kitomis ligomis. Net 40 proc. žmonių, kenčiančių nuo nemigos, serga depresija, turi nerimo ar potrauminio streso sutrikimų. Nemiga gali būti trumpalaikė, dėl įvairių priežasčių trunkanti iki 3 mėnesių, ir lėtinė, besitęsianti daugiau nei 3 mėnesius.

„Pacientams, kurie patiria nemigą, bet kol kas neturi kitų diagnozių, yra didesnė rizika išsivystyti nerimo ar depresiniams sutrikimams ateityje. Nemiga yra dažnas nerimo ar depresijos palydovas, bet nėra aišku, ar nerimas ir depresija sukėlė nemigą, ar šios ligos tiesiog egzistuoja kartu. Dažnai sunku pasakyti ir tai, kuris sutrikimas išsivystė pirmiau“, – sako gydytoja.

Specialistė pastebi, kad nemigos atvejų dažnėja – šiuo metu nemiga vargina apie 10 proc. žmonių populiacijos: „Jaunesnio amžiaus pacientai dažniau patiria nemigą dėl įtempto šiuolaikinio gyvenimo tempo, padidėjusio streso lygio, vėlyvo išmaniųjų įrenginių naudojimo. Įvairaus sunkumo nemigos simptomų patiria nuo 1 iki 2 trečdalių suaugusių žmonių. Iš jų apie 10–15 proc. išsivysto lėtinė nemiga su atitinkamomis pasekmėmis dienos metu – nuovargiu, energijos stoka, nuotaikų kaita, dirglumu, sumažėjusiu darbingumu. Nemiga įprastai dažnesnė vyresniame amžiuje, didesnis paplitimas pastebimas ir tarp tų žmonių, kurie neturi darbo, yra išsiskyrę ar našliai, žemesnio socioekonominio statuso.

Delsiant laukia sunkesnis gydymas

„Miego sutrikimai reikšmingai blogina pacientų gyvenimo kokybę, didina riziką susirgti kitomis ligomis, todėl į juos negalima numoti ranka. Rekomenduojama nieko nelaukus kreiptis į gydytojus, juolab kad daug miego sutrikimų gali būti efektyviai gydomi. Esant nemigai, rekomenduojamos gydytojo neurologo, psichiatro konsultacijos. Įtariant miego apnėją tikslinga kreiptis į gydytoją neurologą ar pulmonologą. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo mažesnė žala padaroma sveikatai. Be to, įsisenėjusias problemas dažnai sunkiau išspręsti nei tas, kurios atsirado neseniai“, – tikina neurologė.

Įtariant miego sutrikimus, pacientui atliekamas visos nakties miego tyrimas – polisomnografija. Jo metu pacientas naktį praleidžia specialioje palatoje: „Tyrimo metu registruojama galvos smegenų veikla, akių, galūnių ir kvėpavimo judesiai, oro srovė per nosį ir burną, skleidžiami garsai (knarkimas), širdies veikla, deguonies kiekis kraujyje. Taip galima įvertinti miego kokybę, vientisumą, miego stadijas bei jų santykį, diagnozuoti įvairius miego sutrikimus – miego apnėją, judesių sutrikimus, neįprastus poelgius miego metu. Šis tyrimas taip pat yra vienas iš svarbesnių nustatant narkolepsiją, tiriant dėl padidėjusio mieguistumo priežasčių.“

R. Stonkutė-Gailienė pažymi, kad nustačius nemigą pacientas nebūtinai gydomas vaistais. Jam gali būti taikoma į nemigą orientuota kognityvinė elgesio terapija (KET), o gydymą medikamentais reikėtų rinktis tuomet, kai į nemigą orientuota KET neefektyvi ar nėra prieinama. „Šis gydymas paprastai susideda iš psichoedukacijos, miego higienos, relaksacijos mokymų, stimulų kontrolės ar miego ribojimo terapijos. Įprastai rezultatui pasiekti ir paciento miegui pagerinti pakanka 4–8 terapijos sesijų, kurias atlieka specialų paruošimą turintis specialistas“, – teigia gydytoja.

Miego apnėja, anot gydytojos, gali būti gydoma labai sėkmingai. Antsvorio turintiems, rūkantiems pacientams visuomet rekomenduojama siekti normalaus kūno svorio, atsisakyti žalingų įpročių – tokiu būdu lengvinami ligos simptomai.

„Tinkamai atrinktiems pacientams gali būti taikoma pozicinė terapija, kai viršutiniai kvėpavimo takai subliūkšta tik pacientui gulint ant nugaros. Taip pat rekomenduojama į pižamos ar marškinėlių nugarą įsiūti kietą daiktą ar kamuoliuką, kad pacientas miegotų tik ant šono. Kartais gali būti taikomos mechaninės priemonės, pavyzdžiui, burnos korekcijos prietaisai, kurių paskirtis kiek pastumti apatinį žandikaulį į priekį, atveriant kvėpavimo takus“, – gydymo būdus vardija R. Stonkutė-Gailienė.

„Galimas ir chirurginis gydymo metodas, kai padidinamos viršutinių kvėpavimo takų ertmės. Dažniausiai taikomas ir geriausius rezultatus duodantis gydymas yra ventiliacija nuolatinio teigiamo slėgio aparatu (CPAP). Šis aparatas naudojamas tik miego metu, kai oras pučiamas pacientui į nosį ar burną, tokiu būdu neleidžiant kvėpavimo takams subliūkšti. Taip paciento kvėpavimas netrikdomas, nepatiriama žala sveikatai, miegas tampa daug kokybiškesnis“, – priduria specialistė.

Alfa.lt