M.Garbačiauskaitė-Budrienė: gali būti pakenkta LRT nepriklausomumui

Europos Parlamente vykusioje diskusijoje apie nepriklausomų nacionalinių transliuotojų vaidmenį Europos demokratijos procese dalyvavusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pareiškė nerimaujanti dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) nepriklausomumo.

Sausio mėnesį Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją ir pavedė jai atlikti LRT valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Anot Europos transliuotojų sąjungos (EBU), iš visų jos narių vienintelėje Lietuvoje parlamentas yra sukūręs komisiją visuomeniniam transliuotojui tirti.

Komisija savo išvadas planuoja paskelbti spalio 8 d., tačiau kai kurie „valstiečių“ atstovų jau paviešinti siūlymai (keisti nacionalinio transliuotojo valdymo struktūrą, Tarybos narių kadencijas ir jų rotacijos principus, stiprinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) galias LRT atžvilgiu), nors ir nėra galutiniai, gali pakenkti LRT nepriklausomumui, sakė generalinė diorektorė.

Pagal „valstiečių“ projektą siūlomas kitoks valdymo modelis: LRT taryba liktų atsakinga už turinį, o valdymo funkcijos būtų perduotos naujai steigiamai institucijai - valdybai. Administracinę komisiją siūloma naikinti.

Anot projekto autorių, valdybos narius penkerių metų terminui skirtų Taryba iš kandidatų, atrinktų viešuoju konkursu, kita alternatyva - kandidatų sąrašą parinktų skyrimų komitetas prie Tarybos. Dar vienas variantas - vykdančiuosius narius parenka ir skiria Taryba, o nepriklausomus parenka Vyriausybė, skiria Taryba.

Idėja steigti valdybą nėra pati savaime ydinga - EBU (Europos transliuotojų sąjunga, kurios narys yra ir LRT) egzistuoja įvairių valdysenos modelių. Nerimą kelia tai, kad neaišku, kaip valdyba bus formuojama, ir tai, kad šis procesas į LRT valdyseną įneš dar daugiau priklausomybės nuo politikų.

Siūloma iš dalies keisti Tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencijos metais.

LRT taryba dabar sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis Tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

Seimo komisija siūlo, kad prezidentas keturis Tarybos narius skirtų kasmet po vieną. Kadangi prezidento kadencija - penkeri metai, vienus metus prezidentas atstovo neskirtų. Taip pat siūloma nustatyti, kad Seimas keturis Tarybos narius skiria po du vienu metu, laikantis principo, kad skyrimai vyktų kiekvienos Seimo kadencijos metu. Siūloma svarstyti trumpinti Tarybos narių darbo terminą nuo šešerių iki ketverių penkerių metų.

Šis pasiūlymas, LRT administracijos nuomone, yra žingsnis didesnio LRT Tarybos politizavimo kryptimi: įgyvendinus planuojamą tvarką, politikai galės deleguoti Tarybos narius dar būdami valdžioje, dėl ko išnyktų „nesutampančių kadencijų“ principas, kuris įtvirtina, kad valdžios atstovo ir Tarybos nario kadencijos neturi sutapti.

EBU nuolat akcentuoja nacionalinių transliuotojų nepriklausomumą ir rekomenduoja tolti nuo jų politizavimo, taigi Lietuvoje tai būtų žingsnis atgal.

Tarp kitų siūlymų „valstiečiai“ išreiškė norą griežtinti LRTK reguliavimą LRT atžvilgiu, bet nenurodė kaip. Šiuo metu LRTK ir taip pakankamai prižiūri LRT veiklą - jos funkcijos šioje srityje nurodytos Visuomenės informavimo įstatyme, jokių specialių išlygų, skirtų visuomeninio transliuotojo priežiūrai, įstatymas nenumato.

LRT generalinė direktorė pažymi, kad Briuselyje vykusioje diskusijoje vieningai buvo priimtos kelios išvados. Pirma, nepriklausomas visuomeninis transliuotojas yra būtinas demokratijai ir jos vertybių įtvirtinimui. Antra, gerbdamos visuomeninių transliuotojų žurnalistinę laisvę ir institucinę autonomiją, vyriausybės ir parlamentai stiprina demokratiją ir teikia piliečiams nešališką informaciją bei atvirus debatus. Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas yra esmingai svarbus žiniasklaidos ir nuomonių laisvei. Trečia, vyriausybės, atitikdamos Europos Komisijos standartus, turi užtikrinti institucinį ir žurnalistinį visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą, suteikti stabilų ir tvarų finansavimą.

„Visiškai sutinku, kad būtina reikalauti iš nacionalinio transliuotojo skaidrumo ir atskaitomybės. Šiuos visuomenės lūkesčius stengiamės atliepti, jau nemažai ir nuveikėme šia kryptimi. Tačiau visai kas kita mėginti LRT daryti labiau priklausomą nuo politikų - tai neturi nieko bendra nei su demokratiškumu, atvirumu, skaidrumu, nei su žiniasklaidos laisve.

Vasarį Seime, LRT tyrimo komisijoje, lankęsis buvęs EBU viceprezidentas ir šios organizacijos vyresnysis konsultantas Borisas Bergantas atkreipė dėmesį, kad visuomeninio transliuotojo priežiūra turi būti vykdoma neįtraukiant politinių jėgų ir neturi būti vykdoma tiesiogiai politinių institucijų - nesvarbu, ar vyriausybės, ar parlamento. Priešingu atveju, kiltų per didelė nepagrįsto politinio įsikišimo rizika.

„Kiekvienos šalies patirtis skirtinga, tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad politikai turėtų būti kuo toliau nuo visuomeninio transliuotojo priimamų sprendimų. Visuomeninis transliuotojas - ne gyvulys, kurį reikėtų saugoti“, - tuomet sakė B. Bergantas.

Todėl Seimo komisijos oficialių išvadų laukiame su nerimu ir tikimės, kad Seimo nariai supras, jog nepriklausomas ir depolitizuotas nacionalinis transliuotojas yra gyvybiškai svarbus jaunai Lietuvos demokratijai“. - .EP diskusijoje pažymėjo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

ELTA