Metus veikiančiose kapinėse laidoti artimųjų neskubama

Artėjant Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms sukaks vieneri metai, kai 2023 metų spalio 31 dieną buvo oficialiai atidarytos Daušiškių kapinės. Jų atidarymas – 18 metų trukusio projekto pabaiga. Panašu, miestiečiai kol kas čia savo artimuosius laidoja ne itin noriai, nors naujų kapinių poreikis Šiauliuose atrodė didelis jau ne vienerius metus. Per vienerius metus nuo atidarymo, Savivaldybės administracijos duomenimis, Daušiškių kapinėse užimtos kelios dešimtys kapaviečių.

Kapinių įrengimas užtruko

Prieš metus atidarytos Daušiškių kapinės – 18 metų trukęs projektas. Šalia vakarinio Šiaulių miesto aplinkkelio atidarytose kapinėse suplanuota per 6 200 laidojimo vietų: 5 461 šeimos kapavietė ir 501 mažesnė. Taip pat numatytos 238 socialinės kapavietės. Kapinių plotas – 38 hektarai, tačiau kol kas kapinės įrengtos tik 5 hektarų plotą. Ateityje kapinės plėsis, o nenaudojamą plotą kol kas prižiūri ūkininkai.

Kapinių įrengimas kainavo 4,3 milijono eurų. Dar 262 tūkstančius eurų teko sumokėti už jų projektavimą. Tiesa, dar 2,5 milijono eurų Savivaldybei teko išmokėti žemės sklypų savininkams. 2005 metais numačiusi vietą naujoms kapinėms, Savivaldybė žemės iš jų savininkų turėjo išsipirkti. Į skandalą tuomet įsivėlė tuometinis Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys, nes sklypai buvo išperkami ir iš jo sutuoktinės giminaičių. Taigi, naujoms kapinėms išleista per 7 milijonus eurų. 

Vis dėlto, po 18 metų, 2023 spalio 31-ąją Daušiškių kapinės buvo atidarytos.

Per metus – kelios dešimtys kapaviečių

Kaip portalą Etaplius.lt informavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Mieto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė, per vienerius metus nuo atidarymo Daušiškių kapinėse yra paimta 15 šeimos kapaviečių (jau palaidoti palaikai ar urnos) ir 6 kapavietės skirtos tik urnų laidojimui. Pirmojoje, tik urnų laidojimui skirtoje kapavietėje yra palaidoti neišnešiotukų ir negyvagimių palaikai, kurie buvo kremuoti. Palaidojimą organizavo Šiaulių vyskupijos kurija, inicijuojant tuomečiam Šiaulių vyskupijos kurijos kancleriui Rimantui Žaromskiui. Kapavietė papuošta paminklu.

Atidarant kapines, šalia jų buvo įrengta daugiau nei 100 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat pastatytas informacinis stendas, prie aplinkkelio pastatytas apie kapines informuojantis kelio ženklas.

Naujosiose kapinėse numatytas ir kolumbariumo įrengimas. Tačiau, anot Eglės Bružienės, jis artimiausiu metu – dar neplanuojamas. Tokio poreikio galimai dar ir nėra, nes nauji kolumbariumo modeliai šiemet įrengti K. Donelaičio kapinėse. Čia nuo spalio mėnesio jau palaidota 17 urnų (viso yra 244 nišos). Tuo tarpu Ginkūnų kapinėse esantis kolumbariumas – jau beveik pilnas. Miestiečių urnų čia laidoti nebeleidžiama, o laisvos nišos  yra skirtos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių poreikiams. 

Prieš metus atidarytos kapinės viešuoju transportu – dar nepasiekiamos. „Šiemet į Daušiškių kapines susisiekimas viešuoju transportu nevyksta dėl itin mažo skaičiaus žmonių, lankančių savo artimųjų kapus. Miestiečiai dėl susisiekimo su naujomis kapinėmis Savivaldybei prašymų nepateikė. Svarstoma reguliarų viešojo transporto maršrutą planuoti, kai palaidojimas sieks apie 100 asmenų arba anksčiau, jei tokį poreikį išreikš gyventojai“, – informavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė.

Darbai kitose kapinėse

Anot jos, šiais metais gerbūvio darbai atlikti ir kitose miesto kapinėse. Kaip ir minėta, K. Donelaičio kapinėse įrengti nauji kolumbariumo moduliai. Taip pat buvo rekonstruotas centrinis kapinių kelias. Ginkūnų kapinėse įrengti paviršinių nuotekų surinkimo tinklai 31 kvartale ir dalyje 40 bei 76 kvartalų.

2025 m. planuojama K. Donelaičio kapinėse pastatyti naują tvorą iš pietvakarinės kapinių pusės (esama sena ir blogos būklės tvora bus demontuota). Ginkūnų kapinėse planuojama įrengti trinkelių dangą takuose prie centrinio kapinių kryžiaus „Kančia“.