Metų panevėžiečius džiugina gražėjantis ir atsinaujinantis Panevėžys

Išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai. Nors COVID-19 liga pakoregavo Metų panevėžiečių rinkimus, panevėžiečiai įvertino ir pateikė net 47 įvairiose srityse pasižymėjusius, labiausiai nusipelniusius miestiečius.

2020-ųjų Metų panevėžiečio titulas suteiktas Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojui chirurgui Rimvydui Tumui, Panevėžio švietimo centro direktorei Astai Malčiauskienei, UAB „Naftėnas“ generaliniam direktoriui Dainiui Janėnui, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovui, režisieriui Aleksandrui Špilevojui ir aktoriui, renginių vedėjui Gintarui Mikalauskui.

Trys klausimai 

Kadangi išrinktų Metų panevėžiečių gyvenimai, darbai siejasi su Panevėžio miestu – jie gydo, stato spektaklius, įgyvendina projektus švietimo, verslo srityse ir atsakingai veda renginius, visiems jiems užduoti trys klausimai: ką jums reiškia Metų panevėžiečio apdovanojimas? Kaip vertinate Panevėžio progresą pastaraisiais metais? Kokios erdvės, projektai mieste, jūsų nuomone, suteiks miestui didžiausią proveržį?

Žavi menų centro idėja 

Rimvydas Tumas – Respublikinės Panevėžio ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas: 

„Malonu, kad esu išrinktas Metų panevėžiečiu. Kita vertus, nors nesijaučiu nusipelnęs, bet ar yra žmogus, kuris pripratęs prie dėmesio. Tačiau džiaugiuosi apdovanojimu ir į viską, nors ir sudėtingas laikmetis, žiūriu pozityviai.

Miestas tikrai keičiasi, gražėja, keičiasi visuomeninės erdvės, manau, tam daug įtakos turi Savivaldybės pastangos.

Daugiausiai matomi projektai, įgyvendinti Parko gatvėje – sutvarkytas Kultūros ir poilsio parkas, labai prašviesėjo ir moderniai atrodo Laisvės aikštė, smagu pasivaikščioti šalia „Ekrano“ marių. Matosi dar daug darbų visame mieste, kuriuos įgyvendinus mūsų miestas taps moderniu ir mielu, išlaikančiu savitumą, gamtos dominavimą. Labai pritariu ir žaviuosi idėja įkurti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą“.

Visi projektai svarbūs

Asta Malčiauskienė – Panevėžio švietimo centro direktorė:

„Tai ne mano vienos apdovanojimas. Jis skirtas visai švietimo bendruomenei – veikloje dalyvauja visų Panevėžio mokyklų bendruomenės ir Švietimo centro komanda. Smagu, kad esu taip įvertinta, bet garbingą prizą, kai jis bus įteiktas, laikysiu pačioje garbingiausioje vietoje. Vienas žmogus – mažas sraigtelis, bet, kai susijungia visi sraigteliai į visumą, gaunamas puikus rezultatas.

Miestas sparčiai keičiasi: atnaujintos erdvės suteikia galimybių įvairaus amžiaus panevėžiečiams atrasti naujų vietų poilsiui ir saviraiškai. Miesto atsinaujinimo kryptis, kuri jungia pramonę, švietimą ir kultūrą, atskleista Panevėžio regiono Pramonės 4.0 strategijoje. Mano nuomone, tai didelis ir svarbus žingsnis į priekį: kai žinai, kur eini, ir matai prasmę, rezultatai džiugina.

Esu švietimo srities darbuotoja. Džiaugiuosi Panevėžio mokyklų bendruomenių pasiekimais: susitelkimu įgyvendinant nuotolinio mokymosi iššūkius, prasmingu bendradarbiavimu, užsimezgusia partneryste su miesto verslo ir kultūros įstaigomis, mokymosi visą gyvenimą idėjų plėtra. Galvoju, kad bendruomenių brandą būtent atskleidžia mokėjimas susitelkti ir kartu spręsti iškilusias problemas. Pandemijos situacija parodė, kad panevėžiečiai mokytojai puikiai tai sugeba.

Žinoma, turime dar daug neišnaudotų galimybių, spręstinų problemų, naujų idėjų, o tai skatina veikti.

Visi projektai yra svarbūs, nes jie padeda įgyvendinti pokyčius įvairiose miestui svarbiose (švietimo, kultūros, verslo, sveikatos apsaugos) srityse. Tai puiki galimybė judėti į priekį, tik reikia tomis galimybėmis laiku ir išmintingai pasinaudoti ir, žinoma, daug dirbti. Matau švietimo srities įgyvendinamų projektų prasmę: pavyzdžiui, „Lyderių laikas 3“ projekte Panevėžio mokyklos įgyvendina pokyčio projektą „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas plėtojant tarpinstitucinį bendradarbiavimą STEAM dalykų pamokose“, kuris jungia švietimo, kultūros ir verslo inovacijas. Įgyvendinus projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“, mieste 2021 m. rugsėjį duris atvers modernus Panevėžio regiono STEAM atviros prieigos centras, kuris Panevėžio regiono moksleiviams taps tyrimų, atradimų ir inovacijų erdve. Džiugina, kad Panevėžio savivaldybės taryba, administracija skatina projektų įgyvendinimą ir skiria tam dalinį finansavimą.

Be abejo, pokyčių įgyvendinimas atneša daug iššūkių, kartais nepasitenkinimą, tačiau be to kaita neįmanoma. Manau, kad ir šiandien daug diskusijų keliantis Stasio Eidrigevičiaus menų centras taps puikia erdve kūrybai, švietėjiškai veiklai, inovacijoms, minties laisvei ir, laikui bėgant, garsins mūsų miestą. Anot daktarės Meilės Lukšienės, „<...> tauta sveika – svarbu, kad mintis judėtų“.“

Proveržį suteiks nauji objektai

Dainius Janėnas – bendrovės „Naftėnas“ direktorius:

„Kai sužinojau, nustebau, nors žinojau, kad Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai pasiūlė mano kandidatūrą. Tačiau tikrai negalvojau, kad būsiu nominuotas. Yra daugiau žmonių, kurie nusipelnė tokio garbingo vardo. Be to, manau, kad šis apdovanojimas ne tik mano asmeninis, bet ir darbo kolektyvo ir sporto klubo „Panevėžys“.

Progresą visada vertinu tik teigiamai. O kad Panevėžys juda į priekį, matosi, turbūt, kiekvienam. Tiek panevėžiečiui, tiek mūsų miesto svečiui. Džiugu, kad net šiuo sudėtingu laikotarpiu dauguma įmonių sugeba ne tik išgyventi, bet ir planuoja plėtrą. Pavyzdys – statomos naujos gamyklos Panevėžio LEZ-e.

Proveržį suteiks sporto objektų projektai. Lengvosios atletikos maniežas, naujas baseinas, Aukštaitijos stadionas ir futbolininkų ypač laukiamas dengtas futbolo maniežas. Rekonstruota Laisvės aikštė ir Senvagė, manau, taps pagrindine panevėžiečių susibūrimų vieta, o būsimasis Stasio Eidrigevičiaus menų centras – ne vien panevėžiečių. Labai svarbu, kad jame ras vietą ir nekomercinis kinas“.

Kinta miesto veidas

 Aleksandras Špilevojus – režisierius, aktorius, Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas:

„Žinia buvo netikėta. Esu panevėžietis, grįžęs dirbti teatre ir garsinti Panevėžį. Jaučiuosi smagiai, kai sužinojau apie nominaciją. Paglostė širdį naujiena. Tačiau dar labiau laukiu, kad teatras atvers duris žiūrovams ir juos galėsime pakviesti į premjeras, kurios jau parengtos rodymui.

Atsimenu, vaikystėje matydavau, kaip viena po kitos yra remontuojamos ir modernizuojamos skirtingos vidurinės mokyklos. Ir tuomet su klasės draugais pavydėjome tų mokyklų mokiniams ir svajojome, kad pagaliau atnaujintų ir mūsų mokyklą, mūsų futbolo stadioną, mūsų aktų salę. Vėliau panašus jausmas apėmė matant, kaip vienas po kito sužydi skirtingi Lietuvos miestai – Telšiai, Anykščiai ir kt. Ir panašu, kad būtent dabar atėjo metas mūsų Panevėžiui. Gera matyti atsinaujinančius parkus ir lankytinas miesto erdves, atsirandančias iki šiol nematytas švietimo įstaigas ir centrus, sutikti gatvėse vietinius arba atvykusius čia kurti puikius skirtingų kartų menininkus, mokslininkus, sportininkus, kitus šviesaus proto žmones. Svarbiausia, kad pamažu kinta ne tik miesto veidas, bet ir jo siela – kultūra. Žinoma, kultūriniam pokyčiui reikia kur kas daugiau laiko, pastangų ir kantrybės nei gatvių asfaltavimui. Bet ir sutvarkytos gatvės taip pat yra kultūros dalis. Tad dabar svarbu nesustoti ir toliau kantriai bei stropiai dirbti švietimo, kultūros, verslo, komunikacijos srityse, kad turėtume kuo daugiau šviesių, išsilavinusių, drąsių, sąžiningų, atvirai mąstančių žmonių, vaikštančių tomis gražiai išasfaltuotomis gatvėmis, parkais ir aikštėmis.

Esu teatro menininkas, todėl man sunku kalbėti apie tuos miesto projektus, kurių beveik neišmanau. Žvelgdamas į meno lauką, žinoma, labai daug tikiuosi iš Juozo Miltinio dramos teatro inicijuojamų meninių, edukacinių ir socialinių projektų, kurie kol kas yra iš dalies pristabdyti dėl karantino. Turime puikų, patyrusį teatro vadovą ir jo surinktą stiprią jaunų, veržlių menininkų ir kūrybingų žmonių komandą. Su jais pavyksta likti kūrybingiems, aktyviems net ir karantino laikotarpiu. O po jo, esu tikras, mūsų teatras nustebins miesto gyventojus ne vienu savo projektu ir iniciatyva. Tikiuosi, kad prie mūsų jungsis ir kiti miesto teatrai, kultūros ir švietimo įstaigos, talentingi vietiniai muzikos ir vizualiųjų menų atstovai. Su nekantrumu laukiu ir Stasio Eidrigevičiaus menų centro pastatymo ir atidarymo, nes kartu su juo Panevėžyje turės atsirasti dar daugiau progresyvių kūrėjų, meno kuratorių, vadybininkų ir kitų įdomių, veržlių žmonių. Tuo pačiu tikiuosi, kad išliks ir kino teatras „Garsas“, pradėsiantis naują, dar aktyvesnį ir reikšmingesnį savo gyvenimo etapą. Jaučiu jam daug sentimentų ir tikiuosi, kad jis taps alternatyviu kino teatru, pristatančiu „arthousinį“ kiną, praplečiančiu vietinių žiūrovų suvokimą apie kino istoriją, jo šiuolaikines kūrimo tendencijas ir gamybos virtuvę.

Taip pat labai džiaugiuosi ir kitais įgyvendinamais, savo vertę bei reikšmę jau įrodžiusiais Panevėžio projektais. Ypač įsteigtu STEAM centru, robotikos centru „RoboLabas“ ir kitomis švietimo iniciatyvomis, jas kuruojančiais žmonėmis, kuriančiais mūsų miestą ir jo ateitį“.

Kultūra turi vienyti

 Gintaras Mikalauskas – aktorius ir renginių vedėjas:

„Esu gimęs ir augęs Panevėžyje, todėl šis miestas man brangus ir svarbus. Juolab kad su Aukštaitijos sostine susiję labai daug gerų ir prasmingų dalykų. Nesu išlepintas apdovanojimais, bet kai įvertino mano darbus tokiu skambiu vardu – didžiuojuosi. Esu įsipareigojęs Panevėžiui ir pažadėjęs koncertą. Kai tik bus galima, būtinai šis koncertas įvyks, o į jį sukviesiu visus draugus ir pažįstamus.

Be abejonės labai džiaugiuosi, kad mano gimtasis miestas auga ir gražėja. Daug erdvių jau sutvarkyta. Viena jų – Laisvės aikštė, tvarkoma Senvagė ir kitos vietos. Gal patiems panevėžiečiams sutvarkytos erdvės – įprastas dalykas, bet man, gyvenančiam kitame mieste, gražėjantis Panevėžys labai džiugina. Labai laukiu Panevėžio autobusų stoties rekonstrukcijos. Žinau, kad yra projektas ir jis bus įgyvendintas. Juk autobusų stotis – miesto vartai.

Labiausiai džiaugiuosi atsinaujinančiais kultūros objektais. Juolab kad esu kultūros žmogus. Didžiuojuosi atsinaujinusia Dailės galerija ir laukiu, kada Panevėžyje atsiras Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Žinau, kad yra panevėžiečių, kurie prieštarauja menų centro atsiradimui. Tai natūralu – gyvename demokratinėje šalyje ir turime teisę reikšti savo nuomonę. Kino teatras „Garsas“ kelia sentimentus, bet būtų blogiau, jeigu vietoje „Garso“ atsirastų prekybos centras, o dabar atsiras kultūros objektas. Antra vertus, žmonės turi suvokti, kad kultūra turi ne skaldyti, o juos vienyti. Taip turi būti. Tą turėtų suvokti pozicijos ir opozicijos politikai. Panevėžys visada garsėjo kultūros trauka. Vien prisimenant Panevėžio dramos teatrą, kurio garsas sklido toli. Pastačius menų centrą, manau, jis taps traukos centru, kuriame vietą turės ir nekomercinis kinas“.