Metų muziejininkas į Valdovų rūmus grąžino istorinę muziką

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kasmet renka geriausią Metų muziejininką. Už iniciatyvas ir įgyvendintas idėjas 2021 m. muziejaus Strateginis planavimo komitetas geriausiu išrinko Renginių skyriaus vyresnįjį kultūrinių renginių koordinatorių Vytautą Gailevičių.

Pasak muziejininkų, be V. Gailevičiaus šios įstaigos kultūrinis gyvenimas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Nuosekli ir kryptinga jo veikla Lietuvos visuomenei atveria turiningą ir gilų Europos muzikinės kultūros paveldą. V. Gailevičiaus inicijuojami ir jau daugelį metų sėkmingai įgyvendinami tarptautiniai ir nacionaliniai senosios muzikos festivaliai bei koncertai, muziejaus parodas lydinčių renginių programos seniai tapo Valdovų rūmų muziejaus vizitine kortele.

Pasak muziejaus vadovo dr. Vydo Dolinsko, šįkart ilgai svarstyti nereikėjo, nes V. Gailevičiaus veikla muziejuje yra itin aktyvi ir matoma jau daugelį metų. Taigi jis nominuotas Metų muziejininku ne tik už 2021 m. išskirtinius pasiekimus, bet ir už, kaip sakoma, „gyvenimo nuopelnus“, kurie kaupėsi metai po metų.

V. Gailevičius, renginius pradėjęs organizuoti dar mokydamasis vidurinėje mokykloje, Valdovų rūmų atkūrimo procesuose dalyvavo jau tada, kai dar nebuvo įsteigtas Valdovų rūmų muziejus, o rūmų atkūrimo idėja – tik svarstoma. Muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas prisimena, kad tada Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, Valdovų rūmų paramos fondas, tuometis Lietuvos dailės muziejus (dabar Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) rengė kultūros vakarus, diskusijas, senosios muzikos koncertus. Įsikūrus Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, V. Gailevičius prisijungė prie muziejaus komandos, ėmėsi organizuoti senosios muzikos, kitus kultūrinius ir valstybę reprezentuojančius renginius, kurį laiką vadovavo visam Renginių skyriui. Iniciatyvos tapo gražiomis tradicijomis, tokiomis kaip Marco Scacchi senosios muzikos festivalis, programa „Kalėdos Valdovų rūmuose“, Liepos 6-ajai skirti renginiai, Operos diena. Visa tai – daugiausia V. Gailevičiaus idėjų ir darbo nuopelnas. Pasak muziejaus direktoriaus dr. V. Dolinsko, jis pelnytai laikomas vienu ryškiausių senosios muzikos renginių organizatorių Lietuvoje, yra žinomas šios srities specialistų ir daugelyje užsienio šalių.

V. Gailevičius prisipažįsta, kad senąją muziką pamilo, kai... nusibodo groti fortepijonu. 1998 m. jis įstojo į Vilniaus konservatoriją, vargonininkų specialybę, ir ten su bendramoksliais pradėjo dainuoti senosios muzikos ansamblyje „Giesmių tarnai“. „Pamenu, nuvažiavome į senosios muzikos kursus Lenkijoje, netoli Zakopanės, Vysokos apylinkėse, kur vienas muzikantas turėjo nusipirkęs Žygimanto Augusto laikų dvarelį. Viskas tada senojoje muzikoje atrodė kitaip nei tradicinėje chorinėje kultūroje. Pavyzdžiui, kartu ieškodavome grynųjų intervalų, nes juk fortepijonas yra gerai temperuoto derinimo instrumentas: kvintos sumažintos, oktava telpa į 12 pustonių, kad gražiai skambėtų. O ten ieškojome grynųjų sąskambių – tikros tercijos mažorinės ar minorinės, kvintos... Tai buvo eksperimentų, atradimų laikas. Taip pamažu įtraukė visas senosios muzikos pasaulis“, – sako geriausias Metų muziejininkas V. Gailevičius.

Vargonininku V. Gailevičius netapo. Tačiau dar studijuodamas kartu su dabartiniu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku įsteigė viešąją įstaigą. Vytautui tada buvo septyniolika, J. Sakalauskui – aštuoniolika metų. „Turėdami juridinio asmens statusą galėjome daugiau nuveikti: aš organizavau muzikos koncertus, tuo metu mane dar buvo įtraukęs kompozitoriaus M. K. Čiurlionio muzikos pasaulis. Senoji muzika atsirado tik vėliau. Įstaiga ir šiandien gyva, bet tik teoriškai. Taip sutapo, kad šiandien su Jonu užsiimame siauresne veikla, bet gerokai didesnėse organizacijose“, – juokiasi V. Gailevičius.

Valdovų rūmų muziejaus renginių organizatorius sako, kad muziejaus misija – Lietuvai ir pasauliui pristatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikotarpį, lietuviškąjį ir europietiškąjį paveldą, kontekstus. Pasak muziejininko, reikia tik fantazijos ir darbo: „Rengiami festivaliai mums visiems padeda suprasti, kokie pokyčiai vyko Europos dvaruose, kaip tai atrodė Vilniuje. Pavyzdžiui, Viduramžiais Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dvaruose buvo daugiau rytietiškos įtakos, slaviškųjų instrumentų, bet iš tos epochos nėra išlikę išsamių užrašų, istoriją rekonstruojame iš nuotrupų. Raštijos tradicija atkeliavo iš Vokietijos žemių, su ja – ir europietiškasis muzikavimas. Į Europą integravomės valdovams sudarant santuokas: į Vilnių pradėjo važiuoti italų, čekų, lenkų kūrėjai ir muzikantai, prancūzų baleto artistai. Apie tradicijų pradžią, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo laikus, duomenų nėra daug, bet iš vėlesnių laikų informacijos jau išlikę daugiau.“

Valdovų rūmų muziejininkas teigia, kad net ir jo svajonės – istorinės. Žinoma, rasti pirmosios operos „Elenos pagrobimas“ natas būtų dieviška, bet V. Gailevičius sako, kad džiaugiasi kiekviena surasta tų laikų žinia, faktu, kuris praturtina mūsų istoriją. „Mano svajonė čia, rūmuose, pagaliau pasiekti tą ribą, kai taps visiems aišku, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvavusi senoji muzika – tai ne lenkiškosios senosios muzikos adaptacija Vilniuje, o Europos kultūros paveldas“, – sako V. Gailevičius.

Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė teigia, kad buvo nelengva apsispręsti, kuriuos argumentus parinkti pristatant Metų muziejininką. Dėl V. Gailevičiaus vis aukščiau keliamos profesionalumo kartelės jis, be jokios abejonės, seniai nusipelnė Metų muziejininko vardo. Šis smalsus muziejininkas domisi ne tik muzika ar renginių organizavimu – V. Gailevičiaus iniciatyva Valdovų rūmų muziejuje buvo įdiegtas elektroninis leidinių knygynas, muziejaus naudojamų elektroninių priemonių sistemą papildė Paysera mokėjimo metodas, o Vytauto pasiūlyti techniniai sprendimai virtualioms konferencijoms ir kitiems mokslo renginiams viešinti atvėrė naujas muziejaus matomumo virtualioje erdvėje perspektyvas.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus vadovo dr. Vydo Dolinsko, atsakingai vykdydamas pareigas ir neskaičiuodamas savo darbo valandų, V. Gailevičius žavi atidumu kolegoms, visada pasirengęs padėti kitiems muziejaus padaliniams, suteikti konsultacijas, parengti muzikines programas. Taigi V. Gailevičius, beje, neseniai apsigynęs ir meno vadybos bakalauro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, be jokios abejonės, yra vertas vadintis 2021 m. Valdovų rūmų muziejaus Metų muziejininku.