Metų laikų vaivorykštė pagal Austėją Žolpytę

Aštuntokė Austėja Žolpytė Šiaulių Gegužių progimnazijos Mažojoje galerijoje atidarė pirmąją savo autorinių darbų parodą „Metų ratas“, kurią ir skyrė savo mokyklai. Nors pati mergina atskleidžia kalendorių naudojanti tik skaičiuoti laikui iki atostogų, pasak jos, paroda-kalendorius turėtų džiuginti kiekvieną – nuo pirmoko iki aštuntoko – visus ateinančius mokslo metus.

– Padarei parodą-kalendorių. Kaip kilo tokia idėja?

– Keičiasi metų laikai, keičiasi ir pats žmogus. Tai ir norėjau pavaizduoti savo parodoje: metus sudaro 12 mėnesių, per kuriuos keičiasi ir žmogus, ir jį supanti aplinka. Man atrodo, per tuos mėnesius tu pats save randi – randi, kas tau patinka, kas nepatinka. Ir keitiesi į geresnį žmogų arba, gali būti ir atvirkščiai, į blogesnį. Ta kaita svarbi, kad galėtum tobulėti.

– Kaip tau atrodo, kaip pati pasikeitei per pastaruosius 12 mėnesių?

– Sunkus klausimas (juokiasi). Tikrai pasikeičiau, pradėjau daugiau bendrauti. Žiūrint vien į piešimą – labai patobulėjau: rengdama šią parodą, išmokau geriau derinti spalvas, valdyti teptuką.

– Koks buvo tavo kelias tapybos ir šios – pirmosios – tavo autorinės parodos link?

– Piešti pradėjau darželyje, bet niekada nebuvo taip, kad tuo užsiimčiau kiekvieną dieną. Tapyti pradėjau septintoje klasėje, t. y. praeitais metais, tada jau ėmiau į tai žiūrėti rimčiau.

– Ar buvo sunku parengti parodą? Kaip atrodė pats procesas?

– Dariau po daug eskizų kiekvienam mėnesiui. Pavyzdžiui, imkime rugsėjį. Mąsčiau apie jį pusvalandį arba net ilgiau, kartais – ir savaitę: kas man siejasi su rugsėju, kokias emocijas kelia? Rugsėjis asocijuojasi ir su Rugsėjo 1-ąja, mokslo pradžia. Taip mąsčiau apie kiekvieną mėnesį, tai ir pavaizdavau.

Parodos rengimas atėmė labai daug laiko. Eskizus piešti pradėjau rugsėjį, tapyti – sausį. Ir iki gegužės kiekvieną savaitę bent po dvi dienas turėjau ateiti tapyti.

– Vaizduoji daug gamtos. Ar tokia buvo idėja, ar tau skirtingi mėnesiai asocijuojasi būtent su skirtingais gamtos vaizdiniais?

– Specialiai derinau, kad pagrinde būtų gamta. Jeigu atkreipsite dėmesį, kiekviename metų laike yra po vieną žmogų, o daugiau viskas – vien tik gamta. Spalvas taip pat stengiausi naudoti pagal metų laikus: rudenį įdėti rudų atspalvių, ateina žiema – rudens gale įdėjau ir mėlynų. Pavaizdavau visą metų laikų vaivorykštę.

– Gegužės mėnesio darbas atrodo kaip autoportretas. Ar iš tikrųjų tapei save?

– Daug kas taip sako (juokiasi). Iš tikrųjų bandžiau nupiešti mergaitę, kuri irgi tapo. Gegužė – mūsų mokyklos mėnuo, tai norėjau ir pavaizduoti. Visai netyčia darbas išėjo panašus į autoportretą.

– Kokius įspūdžius paliko parodos atidarymas? Ar viskas buvo taip, kaip tikėjaisi?

– Atrodė žymiai didesnis dalykas, negu galvojau, kad bus. Maniau, ateisiu, pasakysiu kokią kalbą ir viskas. Buvo labai jauku ir gavau dovanų – to tikrai nesitikėjau. Man atrodė toks paprastas dalykas. Ne aš turėčiau gauti dovanų, o kiti – kad man leido atidaryti parodą.

– Parodos aprašyme yra Pablo Picasso citata: „Tapymas – tai dar vienas būdas vesti dienoraštį.“ Ką tau pačiai reiškia tapymas, piešimas?

– Man tai yra ir saviraiška, ir savęs išbandymas – ką sugebu, ko nesugebu. Tai yra galimybė išmokti daugiau ir ramiai praleisti laiką, pailsėti.

– Kokių kitų pomėgių turi?

– Kol tapiau, turėjau labai daug ko atsisakyti. Mėgstu dainuoti – ir per atidarymą dainavau. Taip pat patinka rašyti, žaisti žaidimus, būti lauke su draugais, sportuoti.

– Kaip atrodytų tobula A. Žolpytės diena?

– Reiktų atsikelti ne 12 val., o anksčiau: kai anksčiau atsikeli, turi daugiau paties laiko. Pavalgyčiau skanius pusryčius – dauguma pusryčių yra skanūs, bet tikriausiai rinkčiausi blynus. Padaryčiau visus įprastus dienos dalykus, eičiau į lauką pasivaikščioti, sustočiau parke ir nusipieščiau kokį eskizą, grįžusi pasikalbėčiau su draugais. Tada nueičiau į sporto salę, grįžusi papieščiau ar pažaisčiau. Daryčiau daug smagių dalykų.

– Ar jau planuoji antrą parodą?

– Ieškau idėjų, dar nesu užtikrinta. Nežinau, kaip viskas bus, daug kas gali pasikeisti. Iš tikrųjų norėčiau parengti parodą apie mitines būtybes, legendas – ne tik lietuvių, o viso pasaulio. Būtų įdomu.

Elena Monkutė