Metų įvykiai – vokiečių brigada, „MG Baltic“ byla, NATO susitikimas

Svarbiausi 2023 metų Lietuvos įvykiai buvo Vokietijos įsipareigojimas šalyje dislokuoti brigadą, apkaltinamasis Apeliacinio teismo nuosprendis „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) politinės korupcijos byloje ir NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žurnalistai.

Į dažniausiai įvardytų svarbiausių įvykių penketuką taip pat pateko „čekiukų“ skandalas bei teisėsaugos byla Kristijonui Bartoševičiui dėl seksualinio smurto.

Iš įvykių užsienyje apklausos dalyviai dažniausiai rinkosi du – Izraelio ir „Hamas“ grupuotės karą bei Suomijos tapimą NATO nare.

Į svarbiausiųjų šešetuką taip pat pateko lūkesčių neišpildęs Ukrainos kontrpuolimas, Jevgenijaus Prigožino maištas, stringanti Vakarų parama Ukrainai ir žalia šviesa Ukrainos bei Moldovos deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).

„Karai ir geopolitika dominuoja svarbiausių įvykių dėlionėje ir tai tik atspindi, kokiais neramiais laikais gyvename, tačiau Vokietijos įsipareigojimas dėl brigados tiesiogiai iliustruoja Vokietijos prisiimamą atsakomybę apginti Europą nuo Rusijos ir neabejotinai padidins Lietuvos saugumą“, – sakė BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Signalas NATO, Putinui, investuotojams

Po metus trukusio neapibrėžtumo ir diplomatinės suirutės Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šiemet birželį paskelbė, kad Bundesveras nuolat dislokuos Lietuvoje brigadą – apie 5 tūkstančius karių.

Gruodį pasirašytas susitarimas tarp jo ir Lietuvos kolegos Arvydo Anušausko įtvirtino įsipareigojimą baigti dislokavimą iki 2027 metų.

„Vokietijos pažadas dislokuoti brigadą Lietuvoje siunčia svarbią žinią tiek NATO aljansui, tiek Rusijai“, – sakė naujienų portalo „15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

Lenkijos radijo žurnalistas Kamilas Zalewskis teigia, kad įsipareigojimas dėl brigados ne tik siunčia signalą Rusijos ir Baltarusijos lyderiams apie NATO pasiryžimą ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą, bet ir yra pirma labai aiški žinia, kad Aljansas keičia požiūrį į saugumo ir atgrasymo politiką Baltijos šalyse.

Naujienų portalo „Delfi“ verslo naujienų redaktorė Viktorija Chockevičiūtė pabrėžia, kad tai yra vienas svarbiausių Lietuvos įvykių ir verslo pasauliui.

„Tai ne tik gali būti signalas užsienio investuotojams, turistams, kad Lietuva yra saugi NATO šalis, bet tai reiškia ir papildomas milijonines investicijas į infrastruktūrą. Be to, laukiama atvykstančių karių šeimų, kurios taip pat įsilies į darbo rinką“, – sakė V. Chockevičiūtė.

„Neliečiamųjų nėra“

Apeliacinis teismas lapkričio pabaigoje pakeitė 2022 metais Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą „MG grupės“ politinės korupcijos byloje ir nuteisė visus kaltinamuosius, įskaitant buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį bei Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį. Jiems skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Pernykštis apygardos teismo sprendimas, žurnalistų nuomone, buvo patekęs tarp svarbiausių tų metų įvykių kaip bliūkštančių stambių korupcijos bylų iliustracija, tačiau 2023-ųjų nuosprendis siunčia žinią apie vienodą teisingumą visiems.

Žinių radijo žurnalistas ir laidų vedėjas Aurimas Perednis sakė, kad Apeliacinio teismo nuosprendis rodo ir besikeičiantį teismų požiūrį į korupcinius nusikaltimus.

„Manau tai yra svarbus posūkio taškas korupcinių nusikaltimų vertinime, turintis pasekmių visai mūsų visuomenei“, – teigė A. Perednis.

Pasak TV3 televizijos žurnalisto Mindaugo Vasiliausko, apkaltinamasis nuosprendis reabilitavo teismų sistemą po to, kai rekordinį kyšį Lietuvoje paėmęs buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas buvo nubaustas tik bauda.

„Nors procesas dar nebaigtas, tačiau buvo pasiųsta aiški žinutė tiek visuomenei, tiek ir elitui – neliečiamųjų nėra“, – sakė žurnalistas.

Pasak BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausiojo redaktoriaus Igno Jačausko, nuosprendis netgi sukėlė svarstymų dėl nuteistų partijų – Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – išlikimo.

„Susitikimas netapo istoriniu“

Liepą Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui į Lietuvos sostinę buvo nukreiptas daugelio už užsienio ir saugumo politiką atsakingų pareigūnų bei žurnalistų iš viso pasaulio dėmesys.

„NATO viršūnių susitikimas neabejotinai buvo svarbiausias šių metų įvykis, atkreipęs į Lietuvą viso pasaulio dėmesį“, – sakė Žinių radijo turinio vadovė Asta Lataitytė-Cibienė.

Tačiau, nors renginys logistine ir įvaizdine prasme Lietuvai pavyko, ryžtingų NATO sprendimų Ukrainos atžvilgiu šalininkus susitikimas nuvylė.

NATO lyderiai Vilniuje paskelbė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Ukraina siekė konkretesnių Aljanso įsipareigojimų dėl narystės.

Naujienų portalo „lrytas.lt“ direktorius ir redaktorius Tautvydas Mikalajūnas sakė, kad NATO susitikimo rezultatai „kariaujančios Ukrainos atžvilgiu neveda niekur“.

„Priimtų sprendimų prasme susitikimas netapo istoriniu, o mums beliko džiaugtis pasaulio galingųjų apsilankymu ir jų padėkomis už susitikimo organizavimą“, – teigė visuomeninio transliuotojo LRT naujienų portalo vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius.

Negarbingi tarybų narių veiklos metodai

Žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas šiemet pavasarį su komanda ėmė viešinti informaciją apie įtartinas savivaldybių tarybų narių išlaidas, skirtas pagrįsti jiems mokamas išmokas veiklai vykdyti.

Skandalui įsisiūbavus atsistatydino švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, valdantieji konservatoriai pasiūlė rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, bet tokia idėja nesulaukė paramos, parlamentarai pakeitė išmokų tarybos nariams tvarką. 

Ikiteisminiai tyrimai dėl galimai neteisėtai naudotų tarybų narių išmokų jau vykdomi daugiau nei ketvirtadalyje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių.

Pasak BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojos Jūratės Skėrytės, „čekiukų“ skandalas atskleidė „negarbingus savivaldos politikų veiklos metodus“

„Teisėsaugos pareigūnams pradėjus dėl to reikšti įtarimus, šio skandalo atgarsiai bus girdimi ir 2024-aisiais“, – sakė J. Skėrytė.

Šių metų pabaigoje teisėsauga pareiškė įtarimus Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Reaguodamas į tai jis pasitraukė iš Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigų.

Naujienų portalo „TV3.lt“ vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis teigė, kad konservatorių siūlymo paleisti Seimą nesuprato nei bendrapartiečiai, nei opozicija.

„Galima sakyti, kad iš balos sausi išlipo savivaldybių tarybų nariai ir merai. Jie, užuot sulaukę kažkokios politinės nuobaudos, gavo premijas – nuolatines algas ir nebeturi pagrįsti savo išlaidų. Tie žmonės, kurie sukčiavo, klastojo, vogė liko politiškai neįvertinti“, – sakė A. Anužis.

„Tikiuosi, STT tyrimai padės nubausti bent jau įžūliausius“, – pridūrė jis.

Izraelio – „Hamas“ karas atitraukia dėmesį nuo Ukrainos

Karas tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ prasidėjo spalio 7-ąją.

Ši grupuotė nuo atakų pradžios nužudė mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė beveik pustrečio šimto įkaitų. Atsakydamas į šią daugiausiai aukų pareikalavusią ataką per šalies istoriją, Izraelis pradėjo puolimą Gazos Ruože, kad sunaikintų „Hamas“.

Daugelis Vakaruose priepažįsta Izraelio teisę atsakyti į terorą, tačiau įsiplieskus konfliktui perspėja dėl humanitarinės katastrofos Gazos ruože, kuri yra viena labiusiai apgyvendintų vietų pasaulyje, ir daugybės civilių žūčių.

Vidurio ir Rytų Europos šalys perspėja, kad konfliktas atitraukia dėmesį nuo Ukrainos, jau beveik dvejus metus besipriešinančios plataus masto Rusijos invazijai ir vis dar stokojančios ginklų bei kitos paramos.

„Šis karas sukėlė poliarizuotas diskusijas pasaulyje, nes konflikto realijos yra labai sudėtingos politiniu, istoriniu ir moraliniu požiūriu“, – sakė BNS Užsienio naujienų skyriaus vyriausioji redaktorė Rūta Androšiūnaitė.

„LNK Žinių“ žurnalistas Gedas Salyga nurodė, kad svarbiausia 2023 metų tendencija buvo „stiprėjanti autoritarinių režimų kooperacija prieš Vakarus ir didėjantis Vakarams svarbių karinių konfliktų skaičius“.

„Panašu, kad į kitus metus įžengiame būdami trapesniame pasaulyje nei bet kada per pastaruosius keliasdešimt metų“, – sakė „15min“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas.

„Įvykių eilė pasaulyje parodė, kad pasaulis tampa vis mažiau stabilus, juda įtakos zonos, keičiasi nematomos ribos“, – teigė LRT portalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė.

Baltijos jūra – „NATO ežeras“

Suomija NATO nare tapo šių metų balandžio 4 dieną, kartu su Švedija po Rusijos invazijos Ukrainoje nutarusi atsisakyti daug dešimtmečių puoselėtos neutralumo politikos.

Švedijos narystės klausimas tebėra įstrigęs, nes jos vis dar neratifikuoja Turkija, šiemet liepą Vilniuje žadėjusi nebestabdyti proceso.

„Suomijos ir Švedijos noras prisijungti prie NATO aljanso – viena iš nedaugelio šių metų vakarų pergalių saugumo srityje. Tačiau girdint svarstymus, ar jau prasidėjo Trečiasis pasaulinis karas, nerimą kelia vidiniai nesutarimai Aljanse, dėl ko Švedija vis dar nėra NATO nare. Vakarų valstybės turi rūpintis ne tik „išorės“ klausimais, bet ir vidiniais nesutarimais“, – sakė M. Vasiliauskas.

LRT žurnalistas ir laidų vedėjas Deividas Jursevičius teigė, kad Suomijos tapimas NATO nare ir Švedijos besibaigiantis narystės patvirtinimo procesas visiškai keičia saugumo situaciją regione.

„JAV su suomiais ir švedais jau pasirašė susitarimus dėl jų bazių naudojimo“, – sakė D. Jursevičius.

„Taigi, ne tik Baltijos jūra tapo vidiniu NATO ežeru, bet dar aplink ją visur savo „stovyklavietes“ įkuria amerikiečiai“, – pridūrė jis.

Dar sunkesni 2024-ieji

Tarp šešių žurnalistų pasirinktų svarbiausių metų įvykių užsienyje pateko ir keturi, susiję su Ukraina.

„Šie metai išsiskyrė geopolitiniu nestabilumu ir dar didesniu neapibrėžtumu, su kuriuo žengiame į 2024-uosius, kai karas Ukrainoje jau tęsis dešimtmetį, o pagrindinė jos rėmėja JAV panirs į prezidento rinkimų batalijas“, – sakė „Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vranauskienė.

„Rusijos karas prieš Ukrainą daro ir darys milžinišką įtaką Lietuvos ir Europos politikų darbotvarkei ir visuomenėms“, – teigė LRT televizijos naujienų tarnybos vyriausiasis prodiuseris Zigmas Zaikinas.

Nors metų pabaigoje optimizmo įpūtė ES sprendimas pradėti narystės derybas su Kyjivu, ekspertai teigia, kad tai bus ilgas procesas, kurio baigtį gali nulemti ir karas.

Dalies Vakarų šalių pareigūnų ir pačios Ukrainos politinės vadovybės lūkesčių nepateisino pirmoje šių metų pusėje prasidėjęs kontrpuolimas, pesimistines nuotaikas didino tiek ES, tiek Jungtinėse Valstijose stringantys paramos paketai šaliai.

Pasak „Delfi“ žurnalistės Laurynos Vireliūnaitės, ateinantys metai greičiausiai bus dar sunkesni nei 2023-ieji.

„Neišspręsti klausimai dėl paramos, lūkesčių neišpildęs kontrpuolimas ir akivaizdžiai gerėjanti naujai kadencijai besirengiančio Vladimiro Putino nuotaika – su tokia realybe pasitinkame 2024-uosius“, – sakė ji.