Veidai | 8 MIN.

Meteorologė: „Be dabarties – nežinosime ateities“

Elena Monkutė
2024 m. gruodžio 14 d. 10:21
Elenos Monkutės nuotr.

Šių metų gruodžio 17-ąją Šiaulių meteorologijos stotis švenčia 100 metų jubiliejų. Ką iš tikrųjų veikia meteorologai, kaip jų darbas per tiek metų pasikeitė ir kada galime vadovautis senolių prietarais, pasakoja stoties vadovė Viktorija Kazlauskienė.

Vienintelis telefonas

Nors 1924-ieji, kai atidaryta Šiaulių meteorologijos stotis, atrodo labai seniai, tuo metu jau buvo termometrai bei barometrai. Aišku, nebuvo stebima tiek daug reiškinių kaip dabar – pradėta nuo sistemingo, kelis kartus per parą vykdomo oro temperatūros matavimo. Jį atlikdavo mokytojai ir už tai negaudavo jokio atlygio, tik vėliau tai tapo darbo vieta. „Galima sakyti, kad tai yra Šiaulių meteorologijos stoties pradžia“, – sako pašnekovė.

Senesniais laikais Šiaulių meteorologinėje stotyje darbas vyko dar rimčiau ir žmonių reikėdavo daugiau. Pavyzdžiui, kadaise ten dirbo ir agrometeorologai: jie važiuodavo į laukus, stebėdavo, kaip auga įvairūs javai, aprašydavo, kaip jie reaguoja į sausrą, imdavo grumztus, matuodavo vandenį dirvožemyje. Laikui bėgant agrometeorologus pakeitė automatinės agrometeorologinės stotelės. Šiuo metu tokių specialistų yra tik Vilniuje – jie analizuoja gaunamus duomenis.

Taip pat anksčiau, apie 1980–1990-uosius, būdavo leidžiami zondai ir jais matuojami įvairūs parametrai skirtinguose aukščiuose. Meteorologė sako, kad tai labai brangu, todėl dabar tokie zondai leidžiami tik Kaune ir tik kas dvi paras.

Įdomu tai, kad anksčiau Šiaulių meteorologijos stotis turėjo ne tik meteorologinę reikšmę – ten buvo vienintelis telefonas visame mikrorajone. „Čia sueidavo visi žmonės pasiskambinti. Ankstesnis viršininkas Neimantas gyveno už sienos, neblogai sutarė su kaimynais ir visiems leisdavo naudotis telefonu. Net ir naktį – bar bar bar į langą. Ar taksi, ar greitąją išsikviesti“, – pasakoja V. Kazlauskienė.

Milijonas kodų

Ji 100 metų jubiliejų švenčiančioje Šiaulių meteorologijos stotyje dirba jau beveik 20 metų ir tikina, kad nuo 2005-ųjų jos darbas pasikeitė kardinaliai. „Kai pradėjau dirbti, dar turėjau galimybę pamatyti labai archajišką meteorologinį stebėjimą: visi matavimai buvo rankiniai, termometrai – stikliniai“, – prisimena pašnekovė.

Tuo metu oro charakteristikai, drėgmei ir temperatūrai matuoti buvo naudojami keturi termometrai. Prasidėjus stebėjimui, reikėjo sparčiai nueiti į meteorologinę aikštelę, išmatuoti temperatūrą skirtinguose gyliuose, pasiimti kritulmatį, jeigu šviečia saulė – pakeisti heliografo juostelę, o grįžus į namelį – išmatuoti slėgį, peržiūrėti kritulmačio rezultatus ir viską tam tikrose knygutėse surašyti pieštuku, kad laikui bėgant neišbluktų. Ir visa tai padaryti kuo greičiau.

„Knygutės turėjo būti labai sparčiai užpildomos. Turėjom kodą, viską koduodavo žmogus, tada suvesdavo kompiuteryje ir išsiųsdavo į Vilnių. Buvom prisiruošę įvairių paruoštukų, kad kuo greičiau tai padarytume, – pasakoja meteorologė. – Mes ne rašome, kad debesys yra plunksniniai, o koduojame vienetu, jei sutankėję plunksniniai – dvejetu, jei sluoksniniai plunksniniai ir dengiantys mažiau nei pusę dangaus – trejetu... Kodukų milijonas. O jeigu pavėluodavome, gaudavome barti ir tai atsispindėdavo metiniame vertinime.“

Į meteorologines stoteles reikėdavo vaikščioti ir naktimis – ne pačiu saugiausiu metu. O ir rajonas ne pats ramiausias: Viktorija pasakoja girdėjusi, kad vienas žmogus nupjovė kitam galvą ir krepšyje ją nešiojosi po apylinkes. „Kai pradėjau dirbti, reikėjo eiti į tą aikštelę ir man taip nejauku. Atrodo, nieko nebijai, bet... Pirmaisiais kartais ir dujų balionėlį įsidėdavau į kišenę, ir žvalgydavausi, kad žmonių nebūtų“, – prisimena meteorologė.

Plika akimi

Šiuo metu didžioji jos darbo dalis yra kompiuterio ekrane: reikia minučių tikslumu užfiksuoti meteorologinių reiškinių pradžios ir pabaigos laikus, intensyvumą. Nors daug kas įsivaizduoja, kad meteorologiniai reiškiniai – tai tik lietus, sniegas ir rūkas, V. Kazlauskienė pasakoja, kad vien lietui aprašyti ji turi apie 30 variantų, o sniegui – begalę.

„Patikriname prieš tai budėjusio žmogaus darbą, visus duomenis, po to kas tris valandas fiksuojame duomenis ir siunčiame į Vilnių, o iš ten – į tarptautinius bankus. Daug duomenų fiksuojami automatiškai, tačiau pasitaiko netikslumų arba informacijos trūksta. Pavyzdžiui, šiuo metu sninga ir nėra užfiksuotas debesų aukštis – tokiais atvejais vertiname vizualiai. Taigi tiksliname automatinės įrangos rodmenis, žiūrime, kad būtų logiški“, – apie savo darbo dieną, galinčią trukti ir 24 valandas, pasakoja Šiaulių meteorologijos stoties vadovė.

Jos teigimu, labai svarbu stebėti debesis, jų evoliuciją. Nors šiuo metu daug kas matuojama automatiškai, debesų kiekis – kiek yra žemųjų, vidurinių ir aukštųjų – vis dar nustatomas vizualiai. Meteorologai tai mato plika akimi – vos pažvelgę į dangų gali pasakyti jų aukštį, formą.

Visada pasiruošę

Atsivertę naujienų portalus, matome antraštes: „Meteorologas perspėja...“, „Meteorologas paaiškina...“, „Meteorologas prognozuoja...“. Tačiau meteorologai orų neprognozuoja – jie juos stebi, matuoja įvairius rodmenis, juos pagal reikalavimus užrašo ir perduoda tiems, kam ši informacija būtina – tai gali būti ir sinoptikai.

„Informaciją siunčiame sinoptikams ir jie gali operatyviai reaguoti, išsiųsti pranešimus žmonėms, kad vyksta tam tikri reiškiniai. Pavyzdžiui, buvo viesulas. Turėjome nuvažiuoti, įvertinti, koks tai reiškinys – įvykio vietoje labai lengva atpažinti: viesulas po savęs viską palieka labai netvarkingai, medžiai išvartomi į visas puses, o škvalo atveju – medžiai gula į vieną pusę“, – aiškina meteorologė ir priduria, kad tokių reiškinių prognozuoti neįmanoma: Lietuvoje jie labai lokalūs, apimantys nedidelę teritoriją.

Jos teigimu, staigus atšalimas, plikledis ir sniegas keliuose – taip pat ekstremalios situacijos: žmonės tam nebūna pasiruošę. „Tai nėra stichinis hidrometeorologinis reiškinys – jis pasitaiko dažnai. Nors prognozėse žada minusinę temperatūrą naktį, niekas nepagalvoja, kad bus plikledis, visi išvažiuoja laiku, nors reiktų anksčiau. Paskui matai, kad ir kelininkai buvo nepasiruošę, nes nesitikėjo... O meteorologai visada turi būti pasiruošę“, – sako V. Kazlauskienė.

Šiaulių meteorologijos stoties vadovė sako, kad, žinant temperatūrą, slėgį įvairiuose pasaulio taškuose, į kurią pusę slenka tam tikros oro masės, galima nustatyti ateities prognozę. „Be dabarties – nežinosime ateities“, – įsitikinusi ji.

Jos teigimu, norint sužinoti ateitį, galima vadovautis ir senolių prietarais – tačiau tikrai ne visais. Pavyzdžiui, sakoma, kad jei kregždės skraido pažeme, bus lietaus. „Prieš lietų padidėja santykinė oro drėgmė ties žemės paviršiumi ir padaugėja vabalų. Ryšys tikrai yra“, – aiškina pašnekovė ir priduria, kad kai kurie trumpalaikiai prietarai yra logiški, tačiau ilgalaikiais kliautis neverta.

Bendradarbiavimas

Meteorologijos stotis bendradarbiauja ne tik su sinoptikais: itin svarbi darbo dalis – užtikrinti vietinių įstaigų poreikį. Užfiksuoti duomenys svarbūs ir policininkams, ir ugniagesiams, ir kitiems specialistams.

Pavyzdžiui, radus yrantį kūną, užfiksuoti duomenys gali padėti nustatyti mirties laiką. Be to, jei vairuotojai, norėdami išvengti nuobaudų, nurodo, kad kelyje buvo plikledis ar švietė akinanti saulė, tokia informacija gali būti greitai patikrinama. Viktorija pasakoja, kad dėl tokio atvejo yra dalyvavusi ir teisme. O didelių gaisrų atvejais ugniagesiams būtina žinoti vėjo kryptį ir greitį, kad pasirinktų pavėjinę pusę ir išvengtų dūmų.

„Kai vyksta statybos, rangos sutartyse būna nurodomas darbo terminas, tačiau dėl netinkamų oro sąlygų tam tikromis dienomis dirbti neįmanoma. Tada kreipiamasi į meteorologijos stotį, kad patvirtintų, ar tuo metu galėjo būti tokios sąlygos. Mūsų tarnyba išduoda pažymą, kad, pavyzdžiui, tomis dienomis buvo stiprus vėjas, todėl aukštalipiai negalėjo dirbti dvi savaites. Remiantis tomis pažymomis, pratęsiamos darbo sutartys be jokių baudų“, – pasakoja meteorologė.

Tačiau viena pagrindinių sričių, kur naudojami meteorologų surinkti duomenys, – vykdomas valstybės monitoringas: daug metų stebint duomenis, galima pasakyti, ar ir kaip keičiasi klimatas, kaip jis kito įvairiais laikotarpiais.

Du džiaugsmai

Darbas Šiaulių meteorologijos stotyje Viktorijai labai patinka – ypač rytais. „Kai eini į meteorologinę aikštelę ir pamatai patį dienos gimimą. Ne visada rytai būna tokie nuostabūs, bet tikrai dažnai pasitaiko labai gražių, rudenį pasipuošusių rasa ir voratinkliais, žiemą – šerkšnu, šarma. Aplink meteorologinę aikštelę nėra daug namų, ten nemažai gamtos ir gražios pievos. Nuostabūs saulėtekiai už Talkšos. Darbas turi tokį privalumą – pamatau šiuos rytus, nuostabius ir skirtingus. Dažnai pagalvoju: visi miega, o aš turiu galimybę tai pamatyti. Ir dar man moka už tai“, – šypsosi meteorologė.

Kitas jos darbo džiaugsmas – daugybė optinių reiškinių danguje. V. Kazlauskienė prisipažįsta, kad, prieš įsidarbindama meteorologijos stotyje, greičiausiai nebuvo mačiusi nė vieno, išskyrus vaivorykštę. „O čia pamačiau ir supratau, kad jie gana dažni: halai, Mėnulio vainikai, Šiaurės pašvaistės, sidabriškieji ir kiti debesys, – vardija pašnekovė. – Labai gražu.“


Šiauliai
Kalėdiniai žingsniai: 3 gražiausi pasivaikščiojimai Šiaulių rajone
Kalėdų rytas kupinas džiaugsmo ir stebuklų. Tačiau po sočių pietų ar ilgų pokalbių prie blyksinčios eglutės norisi ištrūkti į gamtą, pakvėpuoti grynu oru ir pajusti, kaip tyliai alsuoja žiema. Šiaulių rajone netrūksta vietų, kur žiemą galima pasivaikščioti nesibaiminant purvo ar plikų laukų – čia laukia jaukūs, lengvai įveikiami ir šventinę nuotaiką kuriantys maršrutai.
Laisvalaikis | 3 MIN.
0
Šiauliai
Vilnius
Prieš Kalėdas nuotaikos Šiauliuose kaito – policija dabar pranešė, kad kelios dienos prieš Kūčias viename iš Saulės miesto naktinių klubų buvo sumušta moteris.
Kriminalai | 2 MIN.
1
Po incidento Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje praėjusią savaitę vykusiame proteste, kuomet visuomenininkas Valdas Bartkevičius spjovė į veidą Antanui Kandrotui-Celofanui ir paskui kitus žmones socialiniame tinkle paragino spjauti „koloborantams į snukį“, pastarasis prašo teismo sostinėje vykstančios jo bylos posėdžiuose leisti dalyvauti nuotoliniu būdu.
Kriminalai | 3 MIN.
7
Lietuva
Šiauliai
Vėl metas pasinerti į jaukių kalėdinių filmų pasaulį. Išsirinkite iš trijų kino juostų, kurios sušildys, privers nusišypsoti ir patikėti stebuklais.
Lietuva | 3 MIN.
0
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Vėl metas pasinerti į jaukių kalėdinių filmų pasaulį. Išsirinkite iš trijų kino juostų, kurios sušildys, privers nusišypsoti ir patikėti stebuklais.
Lietuva | 3 MIN.
0
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
1
Prieš Kalėdas nuotaikos Šiauliuose kaito – policija dabar pranešė, kad kelios dienos prieš Kūčias viename iš Saulės miesto naktinių klubų buvo sumušta moteris.
Kriminalai | 2 MIN.
1


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Alytus
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Vėl metas pasinerti į jaukių kalėdinių filmų pasaulį. Išsirinkite iš trijų kino juostų, kurios sušildys, privers nusišypsoti ir patikėti stebuklais.
Laisvalaikis | 3 MIN.
0
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 24-oji – šv. Kūčios.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0