Metai kiti, bėdos tos pačios

Kol vieni ramia širdimi visokių rūšių atliekomis atsikrato miškuose ir pakelėse, elektrėniškė Veronika dėl šiukšlintojų naktimis negali sudėti bluosto. Ji galvoja apie šiukšlėmis užterštas teritorijas ir apie žmones, kurie rūpinasi tik savo aplinka, o bendras erdves verčia sąvartynais. Jau ne pirmą kartą Veronika kreipiasi į redakciją, tikėdamasi, kad bus sutvarkyta aplinka garažų bendrijų teritorijose. Jau ne pirmą kartą fiksuojame šiukšlių kalnus ir žmonių išmatomis pridergtus takus, kuriais žmonės keliauja į sodų bendrijas, ir kaskart tikimės, kad viešumas duos pradžią pokyčiams.

Ekologui ekologija nerūpi
Lietuva raginama jungtis prie komunalinių sistemų, žmonės, kurie naudojasi lauko tualetais ir neturi dokumentų, patvirtinančių, kad fekalijos buvo išvežtos pa­slaugas teikiančių įmonių, yra baudžiami. Tačiau tos vietos, kurios tampa atvirais tualetais ar tiksinčiomis ekologinėmis bombomis, panašu, kad valdžią mažai tedomina. Garažų bendrijos ir sodų bendrijos ribose nuo seno yra lauko tua­letas, kuris pastaraisiais metais užkaltas, o žmonės, reikalui prispyrus, tupia kone ant tako. Tokiai netvarkai nepakanti Veronika mano, kad valdžia turėtų dėti didesnes pastangas, kad tokios netvarkos nebūtų. O jei su­tiktų savivaldybės ekologą, bandytų jį įtikinti, kad šiukšlių kaupai gresia ekologinėmis nelaimėmis – šiukšles kokiam nenaudėliui padegus, ne tik garažai nukentėtų, bet ir gamta būtų užteršta padangų, tepalų ir kitokių nuodingų medžiagų dalelėmis. Bet tokios grėsmės turbūt neįžvelgia savivaldybės ekologas Audrius Balnys. Paklausėme jo, kaip savivaldybė vertina šitą situaciją, kokius problemos sprendimo būdus mato, kad būtų suvaldyta tarša garažų bendrijose, tačiau A. Balnys į problemą sureagavo tik tiek, kad persiuntė klausimą Elektrėnų komunalinio ūkio specialistei bei garažų bendrijos „Draugystė“ pirmininkei Laurai Urbonienei su raginimu teritoriją sutvarkyti. Supratome, kad ekologas nuomonės apie galimas ekologines problemas neturi.

Servisų darbuotojai į tualetą nevaikšto
Šalia tos vietos, kur stovi dabar jau užkaltas tualetas, yra įsikūręs ne vienas automobilių servisas. Per dieną čia dirbantiems meistrams tua­leto klausimas daug aktualesnis nei kitų garažų savininkams. Vieno servise dirbančio savininko paklausėme, ką jis mano apie tai, kad pašonėje yra vieta, kuria naudojamasi kaip atvira išviete, ir ar jo servise yra tualetas. Pakalbintas žmogus vardo pasakyti nenorėjo, bet papasakojo, kad jo servise tualeto nėra, panorėjęs į tua­letą vyriškis važiuoja iki degalinės. Tai, kad žmonės gamtinius reikalus atlieka kone ant tako į sodus, vyriškis vertina neigiamai. Jis sako, kad šalia serviso turėti privatų tualetą būtų gerai, bet spėja, kad tai būtų brangu. Apie galimybes įsirengti tualetą vyriškis kalbėjo su seniūnu, tačiau konkrečių veiksmų imtis niekas nesiryžta. Dažniausiai iniciatyvos baigiasi tik kalbomis. Pakalbintas meistras sako, kad neblogas variantas būtų turėti privatų tualetą, nuo kurio raktą turėtų pažįstamų žmonių ratas, bet tai, žinoma, neišspręstų dabartinės problemos.

Draugystei kenkia šiukšlės
Garažuose besidarbavęs Juozas mano, kad mini sąvartynas auga dėl netinkamai sustatytų konteinerių. Jo teigimu, kai „Šaltupio“ garažų bendrijai priklausantys konteineriai buvo iškelti į pakraštį, aplinkinių garažų savininkai ėmė nešti šiukšles į bendrijos „Draugystė“ konteinerį, kuris yra patogesnėje vietoje. Juozas sako, kad garažų bendrija „Draugystė“ yra pati mažiausia – vos kelios garažų eilės, bet per metus sumoka daugiausiai mokesčių. Natūralu, kad mažiausiai bendrijai reikia ir mažiausiai konteinerių, todėl vyriškis nesutiktų mokėti už papildomus konteinerius, kuriuos užpildytų visi, kas nori.
Juozas sako nepastebintis, kas prie konteinerių šiukšles neša, nes savo garaže darbuojasi retai.

Garažų bendrijos „Draugystė“ pirmininkė Laura Urbonienė sako, kad ta vieta, kur nuolat stūkso šiukšlių kaupas, yra kaip užkerėta. Tik išvalius teritoriją, ji tuoj vėl prisipildo visokiomis atliekomis. Pastarąjį kartą didžiulė šiukšlių krūva buvo išvežta kovo mėnesį, bet vos per naktį išaugo naujas kaupas. „Čia patenka ne tik mūsų, bet ir visų kitų garažų bendrijų atliekos. Šiukš­les čia neša sodininkai bei miestiečiai, kurie nori niekieno nepastebėti atsikratyti stambių atliekų. Yra tik vienas būdas, kad tos atliekos nesikauptų – budėti prie konteinerio per naktį. Tik išvalėme teritoriją, o iš ryto radome 11 maišų atliekų. Kartą su vyru išvežėme 10 kubinių metrų atliekų, bet niekas iš bendrijos narių padėti nenorėjo. Kad šitų problemų nebūtų, siūliau įvairius variantus. Kadangi mūsų bendrija pati mažiausia, siūliau „Šaltupio“ pirmininkui sujungti bendrijas, bet jis nesutiko. Tuo­met siūliau atsisakyti didelio konteinerio ir šiukšles kaupti šiluminiame mazge, tačiau tai netiko nariams. Jau nebežinau ko imtis, todėl artimiausiu metu įrengsime vaizdo stebėjimo kameras, kurios leis užfiksuoti šiukš­lintojus“, -pasakojo L. Urbonienė.

Kas gresia
Tuštinimasis viešoje vietoje yra nedidelis chuliganizmas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straips­nyje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
Nemenkos administracinės baudos gresia ir šiukšlintojams. Aplinkos užteršimas mažesniu kaip 1 kv. m nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 Eur. Jei atliekos pavojingos, už tokį pat kiekį gresia 60–140 Eur bauda.
Tačiau ne viskas matuojama tik baudomis. Daug svarbiau neigiamas šiukšlių poveikis gamtai, žmonėms bei gyvūnams. Šiukšlės kenkia svei­katai, sudaro sąlygas vabzdžių ir graužikų platinamoms ligoms, sukelia pavojų gyvūnams ir paukščiams šiems jas suvalgius.
Mokslininkai suskaičiavo, kad vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.
Nors teršimas yra pažeidimas, tačiau budėti ir laukti pažeidėjų nėra kam. Pažeidėjus nuo blogų darbelių atgrasyti gal galėtų tik viską matanti vaizdo stebėjimo kameros akis.

Virginija Jacinavičiūtė