„Meta“ atsisako faktų tikrinimo programos

JAV technologijų bendrovė „Meta“ antradienį paskelbė, kad atsisakys savo faktų tikrinimo programos.

Prognozuojama, kad pokyčiai labiausiai paveiks du didžiausius „Meta“ socialinius tinklus – „Facebook“ ir „Instagram“.

„Meta“ faktų tikrinimo programa žymi klaidinančią informaciją ir sumažina jos matomumą socialiniuose tinkluose. Jei vartotojas bando dalytis klaidingu turiniu, jam pateikiama informacija, paaiškinanti, kodėl tai klaidinga.

Bendrovė programą pradėjo vykdyti po 2016 metų JAV prezidento rinkimų, pasirodžius pranešimams, kad D. Trumpo pergalę lėmė „Facebook“ skleista dezinformacija ir užsienio subjektų, įskaitant Rusiją, kišimasis į platformą. 

„Atsikratysime faktų tikrintojų, kurie buvo pernelyg politiškai šališki ir sugriovė daugiau pasitikėjimo nei sukūrė, ypač JAV“, – nurodė „Meta“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Markas Zuckerbergas. 

Jis nurodė, kad faktų tikrinimo programą pakeis vadinamoji bendruomenės pastabų sistema, kurią jau naudoja milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) socialinis tinklas „X“. 

Bendruomenės pastabų sistema – tai būdas naudotojams pranešti apie klaidinančią ar netinkamą informaciją, kurią išnagrinės „X“ ir imsis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, pašalins. 

Netikėtas M. Zuckerbergo pareiškimas priminė ilgamečius Respublikonų partijos ir E. Musko skundus dėl faktų tikrinimo, teigiant, kad tai yra cenzūra. 

Anot jų, faktų tikrinimas dažnai nukreipiamas prieš dešiniosios pakraipos atstovus. Tokiose JAV valstijose kaip Florida ir Teksasas netgi buvo siūloma priimti teisės aktus, kuriais būtų ribojamas turinio moderavimas socialiniuose tinkluose. 

„Tai šaunu“, – reaguodamas į „Meta“ paskelbus pakeitimus nurodė E. Muskas. 

40-metis bendrovės „Meta“ vadovas jau kurį laiką stengiasi užmegzti ryšius su JAV išrinktuoju prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). 

D. Trumpas jau daugelį metų aršiai kritikuoja „Meta“, kaltindamas bendrovę šališkumu jo atžvilgiu. Respublikonas ne kartą yra pagrasinęs atkeršyti M. Zuckerbergui, kai grįš į valdžią. 

Žurnalistų paklaustas, ar mano, kad šis žingsnis yra atsakas į jo grasinimus M. Zuckerbergui, išrinktasis prezidentas atsakė: „Tikriausiai taip.“

Pastaraisiais metais šių vyrų santykiai buvo įtempti, o po JAV Kapitolijaus šturmo 2021-ųjų sausio 6-ąją „Facebook“ buvo vienas iš socialinių tinklų, užblokavusių D. Trumpo paskyrą. 2023-aisiais bendrovė D. Trumpo paskyrą atblokavo. 

„Nepagrįstos priemonės“

Lapkričio pabaigoje M. Zuckerbergas vakarieniavo su D. Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje. 

Pastarosiomis dienomis „Meta“ ėmėsi žingsnių, kurie gali patikti D. Trumpo komandai, pavyzdžiui, paskyrė buvusį respublikonų pareigūną Joelį Kaplaną vadovauti bendrovės ryšių su visuomene skyriui.

Jis pakeitė buvusį Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko pavaduotoją Nicką Cleggą.

M. Zuckerbergas taip pat paskyrė JAV mišrių kovos menų organizacijos „Ultimate Fighting Championship“ (UFC) vadovą Daną White'ą, artimą D. Trumpo sąjungininką, „Meta“ valdybos nariu.

Antradienį išplatintame pareiškime J. Kaplanas teigė, kad bendrovės požiūris į turinio moderavimą „nuėjo per toli“.

„Per daug nekenksmingo turinio cenzūruojama, per daug žmonių nepagrįstai patenka į „Facebook“ kalėjimą“, – nurodė jis. 

„Meta pridūrė, kad vykdant šią pertvarką faktų tikrinimo komanda iš liberalios Kalifornijos persikels į konservatyvesnį Teksasą.

„Tai padės mums įgyti pasitikėjimą, kad galėtume atlikti šį darbą ten, kur mažiau nerimaujama dėl mūsų komandų šališkumo“, – nurodė M. Zuckerbergas. 

M. Zuckerbergas taip pat kritikavo Europos Sąjungą (ES). Jo teigimu, ES priimama vis daugiau cenzūros įstatymų, o tai trukdo inovacijoms. 

M. Zuckerbergas omenyje turėjo naujus Europos įstatymus, pagal kuriuos „Meta“ ir kitos pagrindinės platformos privalo laikytis turinio moderavimo standartų, nes antraip joms gresia didžiulės baudos. 

Jis pridūrė, jog „Meta“ bendradarbiaus su D. Trumpu, kad pasipriešintų užsienio vyriausybėms, esą bandančioms cenzūruoti JAV įmones.

Be to, „Meta“ paskelbė, kad atšauks 2021-aisiais priimtą politiką, kuria siekiama sumažinti politinio turinio kiekį jos platformose.