Veidai | 9 MIN.

„Mes ne emigrantai, o pasaulio lietuviai“

Jurgita Kastėnė
2018 m. rugpjūčio 18 d. 11:08
18582342-682858541925036-82.jpg

„Nereikia pradėti verslo, jei tavo darbuotojai iš Lietuvos“ – tai frazė, nuskambėjusi Norvegijos radijo stotyje. Nors buvo pasakyta humoro forma, lietuviui Povilui Rutkauskui ji smigo giliai į širdį. Ir tapo akstinu prisijungti prie lietuvių bendruomenės veiklos. „Galbūt tai yra vidinė kompensacija savo tėvynei“, – samprotauja pašnekovas, save laikantis ne emigrantu, o pasaulio lietuviu. Beje, išvykti jis skatina ir kitus, tačiau su viena sąlyga. Kokia?

Viskas prasidėjo nuo komandiruočių

2008-ųjų vasarą tuomet dar moksleivis Povilas iš Leipalingio nutarė užsidirbti pinigų ir padėti broliui, dirbusiam statybų sektoriuje. Netrukus vaikinams buvo pasiūlyta komandiruotė į Norvegiją. Proga jiedu pasinaudojo, maža to, Povilo brolis nusprenė pasilikti gyventi Norvegijoje, o jis pats ten išvyko, vos baigęs gimnaziją.

„Taip jau beveik devynerius metus esu šitoje šalyje, – skaičiuoja pašnekovas. – Viskas atėjo gana natūraliai. Buvau dar labai jaunas – dvidešimt dvejų metų – ir atvykti į Norvegiją nebuvo nei ekonominis, nei strateginis sprendimas, nebuvau nei meilės emigrantas. Viskas susiklostė natūraliai, be jokių staigių sprendimų.“

Savitos norvegų kalbos studijos

Iš pradžių teko pakeisti kelis darbus, gyvenamąją vietą, kol lietuvis atsidūrė Osle. Integracijai, pasak Povilo, labai padėjo išmokta norvegų kalba: „Kalba yra vienas svarbiausių aspektų. Galėjau užsitikrinti geresnes socialines garantijas, gyvenimo sąlygas, atsirado daugiau galimybių.“

Kalbos mokymasis truko palyginti neilgai. Pusmetis savarankiškų pamokų ir lietuvio lūpose jau skambėjo norvegiški sakiniai. Svetimos kalbos Povilui prireikė tuomet, kai su kolege nepavyko susikalbėti angliškai. 17-metė mergina sakė nemokanti anglų kalbos, bet pasisiūlė padėti mokytis norvegų. Taip ir prasidėjo savais metodais paremtos užsienio kalbos studijos.

„Per pietų pertrauką mes susirašėme sunkiausiai tariamas raides. Paskui susirašiau žodžius. Vis išsitraukdavau tą užrašų knygutę, kai reikėdavo pažiūrėti kokį nors žodį, kurio neprisimindavau. Knygelę pildydavau naujais žodžiais, o po keleto mėnesių jau nustojau ją išsiiminėti iš kišenės, nes daug ką prisimindavau. Tuomet pradėjau sudarinėti sakinius, patobulinau gramatiką ir po šešių mėnesių pradėjau kalbėti nors ir nerišliais, tačiau norvegiškais sakiniais“, – gana kuriozišką kalbos mokymąsi mena pašnekovas.

Užgauta garbė

Pirmaisiais metais Norvegijoje gyvenantis lietuvis nepriklausė jokiai tautiečių bendruomenei. Kas žino – gal išvis nebūtų prisijungęs, jei ne automobilyje per radiją išgirsta frazė. Norvegijos radijo stoties rubrikoje „10 dalykų“ buvo humoro forma pateikiama 10 šmaikščių priežasčių, kodėl norvegams nereikėtų pradėti verslo. Viena jų – „nepradėti verslo, jei tavo darbuotojai yra iš Lietuvos“. Nejaukiai pasijuto abu – ir Povilas, ir kartu važiavęs kolega norvegas…

„Man taip įstrigo tai, ką aš išgirdau. Nusprendžiau, kad reikia kažką daryti – na, negali būti toks atgarsis ir tokia nuomonė apie lietuvius“, – sako Povilas.

Tąsyk jis nutarė veikti lietuvybės labui – susirado veikiančią lietuvių bendruomenę ir pasisiūlė prisijungti. Buvo sutiktas labai maloniai, mat iniciatyvių žmonių visuomet reikia. 2012 m. prasidėjusi veikla Norvegijos lietuvių bendruomenėje (dabar Oslo lietuvių bendruomenė, – aut. past.) tęsiasi iki šiol. „Per šešerius metus daug visko nutiko, daug darbo atiduota, daug valandų įdėta. Tai tarsi antras darbas“, – teigia bendruomenės pirmininko pavaduotoju tapęs lietuvis.

Lietuvių įvaizdis gerėja

Iniciatyvumas Povilui atvėrė daug galimybių – jis gavo pasiūlymą prisidėti prie Norvegijos lietuvių jaunimo sąjungos. Po dvejų metų Povilas jau buvo išrinktas sąjungos valdybos prezidentu. Šias pareigas eina iki šiol. Pašnekovas džiaugiasi pasiektais rezultatais, tačiau iš gausybės jų daugiausia pasididžiavimo kelia per 2015-ųjų metų Kalėdas surengtas padėkos-labdaros vakaras. Jo metu buvo renkamos lėšos fondui „Rugutė“, globojančiam onkologinėmis ligomis sergančius vaikus. „Turėjome labai gerą vakarą, jį padėjo organizuoti daugiau nei 30 savanorių. Surinkome 2 000 Eur vaikams. Kaip mūsų organizacijai, nesiekiančiai pelno, tai yra tikrai daug. Visi galėjo prisidėti, buvo labai malonu“, – prisimena pašnekovas.

Jaunimo sąjunga gali pasigirti ir kitais darbais, pavyzdžiui, peticija (6 500 žmonių parašų per keletą savaičių) dėl žiniasklaidoje skleidžiamos dezinformacijos. Tąsyk spaudoje nuskambėjo istorija apie Norvegijoje iš lietuvės mamos atimtą berniuką, buvo apkaltinta vietos vaiko teisių sistema. „Mes pasirašėme peticiją, kad kai žurnalistai arba žmonės kalba ir skleidžia netiesą bei tam naudoja socialinius tinklus arba žiniasklaidą, tai yra dezinformacija. Pagal LR įstatymus, tarpvalstybinių santykių kurstymas baudžiamas atsakomybe. Tada sulaukėme didelio palaikymo, bet ir didelio puolimo. Buvo sunku, bet drąsu. O po keleto metų pasirodė, kad visgi buvome teisūs – buvo išpūstas burbulas“, – pasakoja pašnekovas.

Povilo vadovaujama jaunimo sąjunga yra įkūrusi sporto klubą „Vytis Running Club“, kuriam logotipą kūrė žymusis Gabrielius Liaudanskas-Svaras, sąjungos nariai aktyviai dalyvauja įvairiose pasaulio vietose vykstančiuose maratonuose. „Žmonės gana noriai realizuoja save sporto srityje, kai užsitikrina socialinę gerovę“, – apibendrina jis.

Vis tik nėra lengva pritraukti naujų žmonių į bendruomenę, daug laiko atima projektų renginiams organizuoti rašymas. O ir motyvacijos darbui kartais tenka paieškoti patiems. Todėl, priklausydamas Norvegijos lietuvių jaunimo sąjungai, Povilas dalyvavo gal dešimtyje seminarų, iš kurių grįžo pasisėmęs žinių, kaip „užverbuoti naujų žmonių geram tikslui“. „Pamatai renginyje naują žmogų – prieini, parodai jam dėmesį, pakvieti prisijungti, paklausinėji, kaip sekasi. Kitą kartą paprašai mažos pagalbos, vėliau – jau didesnės. Taip gali užsiauginti naują komandos narį“, – atskleidžia jaunimo sąjungos prezidentas.

Pastangos davė vaisių – valdybos narių skaičius per penkerius metus išaugo bene šešis kartus. Povilas skaičiuoja, kad iš visų emigravusiųjų į Norvegiją maždaug penki procentai prisideda prie kokios nors bendruomenių veiklos. Džiugina tai, kad renginių poreikis – išties didelis, susidomėjimas auga. Apskritai Osle nemažai organizacijų, įkurtų lietuvių: tai ir šeimų namai, ir fotografų klubas, ir lietuvių choras „Marios“, ir narų klubas, ir sporto klubas, ir kt.

„Žmonės, atėję į mūsų renginius, sako, kad prisijungia, nes gerėja lietuvių įvaizdis Norvegijoje ir nebėra gėda pasakyti, kad tu iš Lietuvos. Kai kurie žmonės, praleidę čia 15 ar daugiau metų, sako anksčiau privengę lietuvių, bet dabar mielai jungiasi į tą būrį“, – apie pasikeitusį požiūrį kalba Povilas.

„Aš skatinu jaunimą išvykti ir sugrįžti“

Jaunimas šiais laikais plūsta svetur: pamatyti, pažinti, patirti ką nors naujo. Kodėl jauni žmonės renkasi Norvegiją? Povilo nuomone, ši šalis yra artima mūsų kultūrai: „Čia multikultūrinis miestas, kuriame jautiesi labiau kaip šiaurės europietis, nėra didelio kultūrinio, geografinio nuotolio.“

Svarstydamas apie emigracijos priežastis, jis grįžta mintimis į praeitį: lietuviai po Pirmojo pasaulinio karo naudojosi galimybe išvykti, užsidirbti ir grįžti į tėvynę, tačiau po Antrojo pasaulinio karo šiuo šansu mūsų tėvai laisvai naudotis nebegalėjo. „Jaunimas, manau, dabar yra vedamas to europietiško, liberalaus mąstymo ir supranta, kad yra tikslinga išvykti, pamatyti pasaulio, pažinti, paragauti“, – mano lietuvis.

Jis įsitikinęs – jauniems žmonėms reikia išvykti į užsienį: „Aš skatinu jaunimą išvykti, nes tada požiūris tampa platesnis, atsiranda supratimas, kokia išties Lietuva yra turtinga – neturime didelių dangoraižių, gražių, didelių kalnų, bet turime daug geriamojo vandens atsargų, žalių miškų, neturime žemės drebėjimų, ugnikalnių, cunamių. Aš skatinu jaunimą išvykti, pamatyti ir sugrįžti.“

Sugrįžti gyventi į gimtinę, Druskininkus, žada ir pats Povilas su žmona Skaiste, nors pastaruosius devynerius metus Lietuvoje lankosi bene po penkiskart per metus. Į tėvynę jis grįžta jau aštuonias vasaras iš eilės – kiekvieną liepos mėnesį. Čia stengiasi atšvęsti ir svarbiausias metų šventes. Mat meilė Lietuvai, būnant svetur, pasireiškia tikrai stipriau: „Būnant ten, aš Lietuvos tikrai nemylėjau taip, kaip dabar. Galbūt tai yra vidinė kompensacija savo tėvynei, šaliai, tėvams, draugams dėl to, kad tu išvykai į kitą šalį – atrodo, kad tu kažką blogai padarei.“

Riba tarp emigranto ir pasaulio lietuvio

Tiesa, čia pat Povilas pabrėžia problemą – tautiečių priešinimą. Viena iš šio priešinimo formų – vadinti išvykusiuosius emigrantais. Pašnekovas šiuo klausimu griežtas – jis ne emigrantas, o pasaulio lietuvis. „Be abejo, esu pasaulio lietuvis. Antrą kadenciją esu Pasaulio lietuvių seimo narys. Seimas priima įvairias rezoliucijas, pataisas, teikia pasiūlymų, kuriuos apsvarstę tikrai priima mūsų Seimo nariai Lietuvoje. Pavyzdžiui, dvigubos pilietybės ar elektroninio balsavimo klausimai – tai mūsų pasiūlymai. O emigrantas yra negatyvus žodis, galintis turėti keleriopą požiūrį į juo įvardijamą žmogų. Pasaulio lietuvio įvardijimas yra kur kas draugiškesnis, – sako jis. – Iš tiesų mes čia Lietuvą mylime labiau – ir himną giedame truputį garsiau, ir vėliavą keliame aukščiau, dažniau.“

Pašnekovas džiaugiasi atvykęs į Norvegiją, pamatęs pasaulio, pakeitęs požiūrį į gyvenimą, žmones, bendravimą. Prie asmenybės brandos, kaip pats sako, prisidėjo ir lietuvybės puoselėjimas.

Kalnuota šalis, kurioje įspūdinga gamta – ranka pasiekiama net ir nuo centro, išties geba atimti žadą. Privalumų ir daugiau: Norvegijoje propaguojama sveika gyvensena, pozityvumas, aktyvus laisvalaikis gamtoje. Povilas to pasigenda Lietuvoje – čia daugiau dėmesio skiriama maistui, o ne aktyviam laisvalaikiui, skirtingos lietuvių senjorų ir vyresnių norvegų gyvenimo sąlygos, būdas. Tačiau bendruomenių veikla regionuose džiugina: „Pa-stebiu, kad aktyvėja, gerėja bendruomenių veikla, jos skatinamos užsiimti reprezentacine veikla. Tai labai džiugina.“

Lietuvos jaunimui Povilas irgi negaili liaupsių: „Galiu pasidžiaugti, kad mūsų auganti karta yra labai vakarietiška. Tarp lietuvių jaunimo ir Osle gyvenančių jaunų žmonių nematau skirtumų. Jie yra vakarietiški, stilingi, šiuolaikiški, žino, apie ką kalba, turi informacijos šaltinių ir jais tinkamai naudojasi, yra tapatūs.“


Šiauliai
10 dalykų, kuriuos verta padaryti Šiauliuose per Kalėdas
Kalėdos Šiauliuose — šiltos, jaukios ir pilnos netikėtų atradimų. Miestas kasmet suspindi tūkstančiais lempučių, o pasivaikščiojimai, renginiai ir maži ritualai tampa tikromis šventinėmis tradicijomis. Štai 10 dalykų, kuriuos šiemet verta nuveikti Šiauliuose per Kalėdas — tiek su šeima, tiek vieniems, tiek su draugų kompanija.
Kalėdų gidas | 3 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Kalėdų rytas kupinas džiaugsmo ir stebuklų. Tačiau po sočių pietų ar ilgų pokalbių prie blyksinčios eglutės norisi ištrūkti į gamtą, pakvėpuoti grynu oru ir pajusti, kaip tyliai alsuoja žiema. Šiaulių rajone netrūksta vietų, kur žiemą galima pasivaikščioti nesibaiminant purvo ar plikų laukų – čia laukia jaukūs, lengvai įveikiami ir šventinę nuotaiką kuriantys maršrutai.
Laisvalaikis | 3 MIN.
0
Vėl metas pasinerti į jaukių kalėdinių filmų pasaulį. Išsirinkite iš trijų kino juostų, kurios sušildys, privers nusišypsoti ir patikėti stebuklais.
Lietuva | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Itin darbštūs ir darboholikai arba tingūs ir darbus vis atidėliojantys – tokių kolegų turime visi. Kartais, kai kolega vėluoja atlikti jam pavestą užduotį vertėtų ne pykti, o pasidomėti, kurio Zodiako ženklo atstovas jis yra. Iš ko tikėtis, kad užduotis nebus atlikta laiku?
Lietuva | 4 MIN.
0
Gruodžio 25-oji – pirmoji šv. Kalėdų diena.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Itin darbštūs ir darboholikai arba tingūs ir darbus vis atidėliojantys – tokių kolegų turime visi. Kartais, kai kolega vėluoja atlikti jam pavestą užduotį vertėtų ne pykti, o pasidomėti, kurio Zodiako ženklo atstovas jis yra. Iš ko tikėtis, kad užduotis nebus atlikta laiku?
Lietuva | 4 MIN.
0
Šventinis laikotarpis susijęs su dėmesiu ir šventinės nuotaikos kūrimu kitiems, bet yra žmogus, kurį daugelis pamirštame – save. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis atkreipė dėmesį, kad, planuodami tobulas šventes, jausdamiesi atsakingi už pasiruošimą, dovanų pirkimą, maisto gaminimą, šventinį įvaizdį, nespėjame ar nerandame laiko sustoti ir tiesiog paklausti: o ko iš tiesų noriu aš?
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Per pastarąją parą Šiaulių apskrityje rasti du vyrų lavonai be išorinių kūno sužalojimų, praneša policija.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
1


Šiauliai
Šiauliai
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Kūčių dieną, vos pusvalandis po vidurdienio, maždaug penkių minučių skirtumų, Šiauliuose policijos pareigūnams įkliuvo du neblaivūs vairuotojai. Jų girtumas gali užtraukti jiems baudžiamąją atsakomybę, o vienas dar turės nemalonumų dėl galimai suklastoto vairuotojo pažymėjimo.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Alytus
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Itin darbštūs ir darboholikai arba tingūs ir darbus vis atidėliojantys – tokių kolegų turime visi. Kartais, kai kolega vėluoja atlikti jam pavestą užduotį vertėtų ne pykti, o pasidomėti, kurio Zodiako ženklo atstovas jis yra. Iš ko tikėtis, kad užduotis nebus atlikta laiku?
Horoskopai | 4 MIN.
0
Vėl metas pasinerti į jaukių kalėdinių filmų pasaulį. Išsirinkite iš trijų kino juostų, kurios sušildys, privers nusišypsoti ir patikėti stebuklais.
Laisvalaikis | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Itin darbštūs ir darboholikai arba tingūs ir darbus vis atidėliojantys – tokių kolegų turime visi. Kartais, kai kolega vėluoja atlikti jam pavestą užduotį vertėtų ne pykti, o pasidomėti, kurio Zodiako ženklo atstovas jis yra. Iš ko tikėtis, kad užduotis nebus atlikta laiku?
Horoskopai | 4 MIN.
0
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0