Mero postas nepakeitė vertybinio pamato

„Kai prieš 16 metų pradėjau dirbti meru, turėjau slaptą svajonę – dirbti bent dvi kadencijas, nes iki manęs nė vienas meras to nebuvo pasiekęs“, – atskleidžia Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas DAČKAUSKAS. Šią svajonę jam pavyko ne tik įgyvendinti, bet viršyti lūkesčius. Klaipėdos rajono savivaldybės meru jis dirbo net 4 kadencijas!

V. Dačkauskas sutiko duoti „Bangai“ išskirtinį interviu apie tai, kokios emocijos, mintys užplūsta paliekant šį svarbų postą, kokia jo Gargždų miesto vizija.

Dėkoja likimui ir bendražygiams

– 16 metų praleidote Klaipėdos rajono savivaldybės mero poste. Kokie jausmai apima skaičiuojant paskutines dienas erdviame mero kabinete?

– Laikas prabėgo labai greitai. Savivaldybė gyveno kas mėnesį vykstančių Tarybos posėdžių ritmu: darbas vijo darbą. Palieku mero kabinetą su gera nuotaika ir esu dėkingas likimui, kad teko dirbti kartu su daugybe puikių žmonių, su kuriais pavyko įgyvendinti daug nuostabių projektų. Jų labiausiai ir pasigesiu. Kabinete palieku daugiau suvenyrų negu radau atėjęs dirbti. Vieni jų puošia kabineto sienas, kiti sudėti spintose.

– Jei laiką būtų galima atsukti atgal, ar ką nors keistumėte?

– Praėjus kažkuriam laiko tarpui, dažnai pagalvoji, kad vienoje ar kitoje situacijoje reikėjo pasielgti kitaip, nepasiduoti emocijoms ir visada gerai pasverti patarimus, duodamus iš šalies. Teisingumas, atsakingumas ir sąžiningumas – mano gyvenimo pamatinės vertybės. Jomis vadovaudamasis dirbu jau daugiau nei 40 metų.

– Klaipėdos rajonas savivaldybių reitinguose ne kartą užėmė lyderio poziciją. Kokie rajone įvykdyti projektai, atlikti darbai pareikalavo daugiausia Jūsų ryžto, užsispyrimo ir dabar jau galite džiaugtis rezultatais?

– Esu labai dėkingas visų kadencijų Savivaldybės tarybos nariams, Administracijos darbuotojams, Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovams ir jų kolektyvams, verslo atstovams. Tik bendromis pastangomis pavyko Savivaldybei pasiekti pirmaujančias pozicijas daugelyje sričių. Daugiausia teko įdėti pastangų Tarybos įtikinimui skirti finansavimą Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos sporto salės statybai, „Minijos“ kino teatro rekonstrukcijai, Lapių globos namų statybai ir bendrabučio rekonstrukcijai, elektros tinklų ir kelių įrengimui 176 sklypų gyvenamų namų kvartalui Gargžduose, Laukžemio užtvankos ant Eketės upelio rekonstrukcijai ir t. t.

Politika – kompromisų menas

– Jūsų nuomone, mero ir Administracijos direktoriaus glaudus bendradarbiavimas svarbus? Su kuriuo iš Administracijos direktorių Jums sekėsi greičiausiai rasti bendrą kalbą? O galbūt būta atvejų, kai perbėgdavo ir juoda katė?

– Man teko dirbti su trimis direktoriais. Visi yra ir buvo asmenybės su savo politinėmis pažiūromis ir moralinėmis nuostatomis. Su visais direktoriais stengiausi sutarti, ieškodamas pačių geriausių kelių ir būdų Tarybos sprendimams parengti, priimti ir įgyvendinti. Mes priklausėme skirtingoms politinėms jėgoms, todėl koaliciniuose pasitarimuose būdavo aptariami nuomonių skirtumai ir ieškoma paties geriausio sprendimo. Visada gerbiau ir gerbsiu kito nuomonę, įdėmiai išklausydamas ją pagrindžiančius argumentus, bet taip pat norėjau ir noriu, kad būtų išklausoma ir mano nuomonė bei argumentai. Išminčiai yra pasakę, kad politika – kompromisų menas, todėl norint pasiekti susitarimą būtinos abipusės nuolaidos. Nuomonių išsiskyrimas normalus, sveikintinas dalykas. Ne veltui, anot psichologų, greičiausiai išsigimsta vienminčių kolektyvas.

Išgyveno šoko terapiją

– Sakoma, jog tik drąsiausi ir stip­riausi geba pripažinti savo klaidas. Ar padarėte jų? Galėtumėte įvardinti bent vieną?

– Visi gyvenime neišvengiame klaidų. Tikriausiai didesnių ir mažesnių klaidų dalyvaudamas politikoje esu padaręs ir aš. Didžiausią, manau, nedovanotiną vadybinę klaidą esu padaręs vieno pasitarimo metu. Ši padaryta klaida neduoda man ramybės ir šiandien. Buvo aptariami keisti ir kartais nesuprantami organizatorių sprendimai nesuteikti sveikinimo žodžio savivaldybės įstaigų organizuojamuose renginiuose dalyvaujantiems politikams. Organizatoriai savo sprendimus motyvuodavo tuo, kad tai nebuvo numatyta scenarijuje. 2016 m. Gargždų miesto šventės atidaryme įvykęs incidentas dėl sveikinimo žodžio suteikimo (nesuteikimo) vienam iš aukšto rango svečių buvo tas paskutinis lašas, kuris po renginio paskatino surengti pasitarimą. Šoko terapija keliems kultūros darbuotojams su švariais rašomojo popieriaus lapais buvo perteklinė, įvyko dar neatvėsus emocijoms po incidento. Mažai kas iš pasitarimo dalyvių žinojo, kad nemažesnę šoko terapiją aš pats buvau patyręs renginio atidarymo metu užkulisiuose.

Lemtų istorinio centro sunykimą

– Jūsų kadencijos laikotarpiu paviešinta mintis statyti priestatą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai arba ją iškeldinti iš miesto centro ir pastatyti naują pastatą prie prekybos centrų Dariaus ir Girėno gatvėje. Kokia Jūsų asmeninė vizija?

– Šiandien Savivaldybės pastato priestatas suprojektuotas ir yra statybos leidimas. Priestato statybos vertė apie 2,3 mln. Eur. Naujo Savivaldybės pastato statyba Dariaus ir Girėno gatvėje kainuotų nepalyginamai brangiau ir lemtų neišvengiamą istorinio miesto centro sunykimą. Vilniaus pavyzdžio pateikimas ir siūlymas pritaikyti Gargždams, mano nuomone, yra netinkamas, nes buvusi Vilniaus miesto savivaldybės pastato geografinė bei gretimybių situacija ženkliai skiriasi nuo Gargždų. Reikia atsižvelgti ir į Gargždų miesto bendrąjį planą. Urbanistai, išnagrinėję įvairius miesto plėtros koncepcijos variantus, pasiūlė Gargždų miesto bendrajame plane vystyti ir puoselėti istorinį miesto centrą su pocentriu Dariaus ir Girėno gatvėje. Žemės sklype Dariaus ir Girėno gatvėje ateityje galėtų atsirasti mokymo įstaiga ar verslo inkubatorius.

– Dabartinis Gargždų miesto centras: kas džiugina ir kas netenkina?

– Pernai sutvarkius viešąją erdvę prie universalinės parduotuvės ženkliai pagerėjo Klaipėdos gatvės įvaizdis. Pats didžiausias Gargždų miesto skaudulys – tai nesutvarkyta P. Cvirkos g. su prieigomis nuo J. Basanavičiaus iki J. Janonio gatvių. Viena iš pagrindinių specialistų vardijamų priežasčių, trukdančių greičiau spręsti miesto urbanistines problemas, yra netobulas Viešųjų pirkimų įstatymas, verčiantis kūrybines paslaugas pirkti pagal mažiausios kainos modelį. Toks kriterijus garantuoja ir mažiausią kokybę. Pirkimų parengimas pagal ekonomiškai naudingiausią kriterijų kūrybiniam darbui prilygsta ekonomikos mokslų daktaro disertacijos parašymui. Kaip žinia, daktaro disertacija rašoma mažiausiai trejus metus. Esant labai įtemptam darbų įgyvendinimo grafikui, Savivaldybė tokios prabangos sau negali leisti. Taip ir tenka vargti su neatsakingais ar diletantiškais rangovais, kurie dažnai, net nepradėję darbo, pabėga.

Baseinas – 2023 metais

– Per 4 kadencijas ne tik įgyvendinta daug projektų, bet ir pakloti pamatai ateičiai. Suplanuotas daugiafunkcis centras su baseinu, kurio labiausiai laukia gyventojai. Kaip manote, ar šį projektą pavyks įgyvendinti naujajai Savivaldybės tarybai? Kokia reali daugiafunkcio centro atidarymo data?

– Turiu vilties, kad naujos sudėties Savivaldybės taryba tęs projekto įgyvendinimą pilna apimtimi arba dalimis, nes tokia galimybė yra suplanuota parengtame techniniame projekte. Manau, daugiafunkcio centro projektą reikėtų įgyvendinti pilna apimtimi viešosios ir privačios partnerystės būdu (VPP). Šiandien esame VPP būdu įgyvendinamo projekto konkurso sąlygų parengimo stadijoje. Jeigu viskas vyktų sklandžiai (būtų gautas naujos Tarybos politinis pritarimas), tai 2020 metų pabaigoje galėtume turėti VPP projekto įgyvendinimo laimėtoją, kuris daugiafunkcį centrą turėtų atidaryti 2023 metų pirmame pusmetyje. O kaip bus iš tikrųjų, parodys ateitis.

– Išduokite „Bangos“ skaitytojams, ką veiksite, kai užversite mero kabineto duris? Kur planuojate panaudoti įgytą patirtį?

– Pirmiausia dvi savaites planuoju pailsėti. Gegužės pradžioje planuoju grįžti į darbovietę, iš kuriuos išėjau dirbti meru prieš 16 metų. Rudenį galbūt dalyvausiu rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Gargždų 31-oje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Planuoju likti aktyvioje politinėje veikloje ir priimti naujus iššūkius!