Mero laiškai ir vaizdo įrašai: komunikacinės klaidos pralaimint?

Šiaulių miesto meras pralaimi kovą dėl reitingų ir daro vieną klaidą po kitos, sako komunikacijos ekspertai ir politikai. Merui politinių taškų nepridėjo ir šią savaitę per visą Lietuvą pasklidęs skandalas dėl viešųjų pirkimų ir galimos korupcijos savivaldybėje. Nors pačiam merui įtarimai kol kas nepareikšti, bet tai, kaip valdoma krizė, ekspertų nuomone, yra labai blogai, nes šešėlis krenta ant visos savivaldybės.

Atsitvėrė tyla

Trečiadienį vakare „Šiaulių kraštui“ paskelbus apie galimai pirmadienį įvykusias kratas Šiaulių miesto savivaldybėje, iš Šiaulių miesto mero Artūro Visocko pusės ilgą laiką buvo tyla. Įprastai socialiniuose tinkluose tik gerąsias naujienas skubantis skelbti miesto meras tylėjo ir žurnalistams. Į skambučius nereagavo, visą dieną buvo nepasiekiamas ir per spaudos atstovą.

Tik jau darbo dienai einant į pabaigą spaudos atstovas išplatino dviejų minučių pačių nufilmuotą vaizdo įrašą, kuriame Artūras Visockas taip ir neatsakė į viešumoje žurnalistams ir visuomenei kilusius klausimus, nepateikė konkrečių paaiškinimų ar krizės valdymo sprendimų.

Tik jau darbo dienai pasibaigus socialinio tinklo paskyroje meras raštu išdėstė konkrečius pasisakymus – prisiėmė atsakomybę savivaldybės vardu ir pažadėjo padėtį ištaisyti.

Krizės valdymas – blogas

Dar iki Šiaulių mero įrašo socialiniame tinkle viešosios komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis portalui „Etaplius“ teigė, kad toks krizės valdymas yra labai blogas.

„Krizių komunikacijos esmė – pirmos 24 valandos svarbiausios. Tada trys principai: reaguok, stebėk, prisiimk atsakomybę. Meras tempia gumą, reaguoja vangiai ir netiesiogiai, o tai yra kaip ir nereagavimas“, – komentavo specialistas.

„Ir meras neprisiima atsakomybės, tai yra, ne asmeninės, kad jis kaltas, bet bendrai, kad negerai, kad krenta šešėlis ant savivaldybės, bet darom viską, bendradarbiaujam su teisėsauga. Tokia netiesioginė atsakomybė būtų“, – aiškino komunikacijos ekspertas.

Laiškai Vyriausybei

Pastaruosius du penktadienius darbo dienos pabaigoje savivaldybės komunikacijos koordinatorius per mokamą naujienų tarnybos BNS prenumeratą išplatindavo Šiaulių mero kreipimąsi į Vyriausybę ir ministerijas su prašymu skirti trūkstamas lėšas svarbiems miesto projektams: geležinkelio vėžės įrengimui ir koncertinės įstaigos rekonstrukcijos darbų užbaigimui.

Po to nuorodas į pranešimą meras cituodavo visur socialiniuose tinkluose kur tik rasdavo progą.

Artėjant penktadieniui šiauliečiai jau ėmė spėlioti, į kurią ministeriją meras siųs laišką – juk lėšų reikia ir futbolo maniežui, yra ir kitų projektų.

Komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis sako, kad tokie pareiškimai yra mero sąmoningas bandymas komunikuoti savo rinkėjams žinutę, kad štai savivaldybė stengiasi, bet bloga Vyriausybė nieko neduoda. Tai daroma, pasak pašnekovo, nes meras jaučia, kad praranda savo sąjungininkus.

„Pranešimai sutampa su tuo laiku, kai partijos viena po kitos ėmė skelbti savo kandidatus į merus: socialdemokratai, valstiečiai, demokratai. Ir Visockas praranda vieną sąjungininką po kito. Visocko charakteris ir gebėjimas nesugyventi su politiniais sąjungininkais lemia, kad dabar visos partijos, kurios yra iš to paties ideologinio lauko, skelbia savo kandidatus“, – pastebi Arūnas Armalis.

Vengia klausimų

Pasak komunikacijos eksperto, pasirinktas laikas pranešimams išleisti yra neabejotinai sąmoningas, siekiant kontroliuoti siunčiamą žinutę ir išvengti nepatogių klausimų.

„Paleisti kritiką Vyriausybei penktadienį po pietų reiškia tikėtis, kad Vyriausybė nekreips dėmesio arba kol pamatys, iki pirmadienio nereaguos. Tai kaip tušti šūviai, triukšmo daug, bet naudos nėra. Pranešimą spaudai leisti penktadienį po pietų komunikaciniu atžvilgiu yra absoliučiai darbo išmetimas į šiukšliadėžę“, – sako ekspertas.

„Nebent, yra pačiam tekę dirbti ir tokius patarimus dalinti, kad jeigu mes norime pranešti informaciją, bet nenorime gauti atgal greitai, arba nenorime, kad mūsų pradėtų klausinėti, tai paleiskime į darbo pabaigą, nes žurnalistai jeigu skambins, tu turi teisę po 17 valandos nebeatsiliepti, kai esi valstybės tarnautojas. Lygiai tavo oponentas, jeigu yra iš viešojo sektoriaus, jis irgi po 17 valandos gali nebesureaguoti, nes bus žmonės išėję iš darbo. Jeigu ne pirmą kartą taip daroma, greičiausiai tai yra būtent su tokia intencija“, – teigia Arūnas Armalis.

„Erzina per tvorą“

Savivaldybė kiekvieną pirmadienį rengia spaudos konferencijas. Tačiau meras ten beveik niekada nesirodo. Net ir įvykus krizei dėl viešųjų pirkimų, meras žiniasklaidai buvo nepasiekiamas ir vengė stoti prieš televizijos kameras. Eksperto teigimu, tai tiesioginių klausimų vengimas.

„Tada reikėtų atsakyti į klausimus, kurie gali būti nepalankūs. Dėl tų pačių projektų. Ar tiesa, kad Jūs nepadarėte tais metais to ir ano. Tada jo sukurta istorija ir jo kuriama linija subliūkštų“, – sako Arūnas Armalis.

„Negražu lyginti, bet erzini kitoje tvoros pusėje esantį kur kas pajėgesnį varžovą, bet drąsos erzinti turi tik todėl, kad jus skiria tvora. Akis į akį to padaryti negeba. Pranešimus spaudai leisti tokiu laiku yra tokia analogija“, – teigia komunikacijos ekspertas.

Bendražygiai atsiriboja

Pašnekovas išskyrė kelis esminius momentus dėl bendražygių praradimo. Vienas iš ryškiausių – buvusio premjero Sauliaus Skvernelio suburta partija ir vienas jos lyderių, šiaulietis Seimo narys Domas Griškevičius. Pasak Arūno Armalio, šis politikas buvo mero komandoje, rinkimuose į Seimą meras stipriai rėmė šį politiką.

Nors demokratai dar nepaskelbė savo kandidato į Šiaulių merus, tačiau pats Domas Griškevičius spaudoje ir „Etaplius“ žurnalistui prieš kurį laiką pabrėžė, kad partija tikrai nekels Artūro Visocko kandidatu.

„Domas Griškevičius atrodė kaip Artūro Visocko protežė, kuris padės merui dirbti, bet matome, kad Domas atsidėkojo pasirinkdamas jau trečią politinę jėgą per savo trumpą politinę karjerą. Čia atskira tema, kas su tais šiauliečiais yra, kad jie tokie turistaujantys“, – atkreipė dėmesį Arūnas Armalis.

Skaudus praradimas

Vienu ryškiausių prarastų bendražygių iš mero komandos Arūnas Armalis išskyrė Mindaugą Žukauską. Buvęs krepšininkas ir aktyvus mero palaikytojas Mindaugas Žukauskas neseniai savo paskyroje feisbuke paskelbė įrašą, kad praėjo lygiai metai, kaip neteko draugo. Pasak komunikacijos eksperto, tokia buvusio artimo bendražygio žinutė buvo nuoširdi.

„Toje žinutėje daug nuoskaudų, daug nuoširdumo. Matosi, kad Mindaugas Žukauskas tikrai tikėjo Artūru Visocku. Ir kai eina tokios žinutės, šiauliečiai mato vieną po kito pasitraukiantį Visocko tiek partnerį, tiek sąjungininką, tiek žmones iš artimiausios aplinkos, galima sakyti, kad Visocko komanda byra ir paskui jo komandą byra ir jo galimybės laimėti, kur atrodė dar prieš metus visai kitaip“, – sako Arūnas Armalis.

Pats Mindaugas Žukauskas portalui „Etaplius“ savo įrašo komentuoti nepanoro.

Flirtas su maršiečiais

Pasak eksperto, Šiaulių meras galimai mato, kad tapatinimasis su šeimų maršo dalyviais ir kitais marginalais galėjo neduoti norimo rezultato. Juo labiau, kai neseniai ėmė aiškėti, kad su šeimų maršu siejami asmenys nėra geranoriškai nusiteikę prieš Lietuvos valstybę. Todėl, Arūno Armalio teigimu, meras imasi gerai išbandytos retorikos – kalbėti apie trinkeles.

„Tai investicijos į infrastruktūrą, vadinkim kaip norim. Kandidatuodamas antrą kartą jis galėjo kartoti tą patį, nes tęsė savo darbus. Bet pandemija viską sujaukė, Visockas, manau, pradeda suprasti, kad žaidimas su šeimų maršu ir gustuko picerijomis nebuvo geriausias statymas. Todėl merui reikia pradėti mobilizuoti savo rinkėjus, nes juos pradeda traukti taip pat kairieji socialdemokratai, valstiečiai ir Skvernelis“, – sako ekspertas.

Strateginės klaidos

Ekspertui nesuvokiama, kaip trumparegiškai žiūri meras. Neatsiriboja nuo savo patarėjo, kuris beveik necenzūriniais žodžiais galimai išvadino Premjerę, bet po mažiau nei pusmečio meras kreipiasi raštu ir prašo tos pačios premjerės paramos. Tuo tarpu kitos savivaldybės dirba su Vyriausybe ranka rankon ir pasiekia aukštų rezultatų – pritraukia investicijas, neišleisdamos lėšų iš savo biudžeto.

„Tai rodo mero strateginio mąstymo trūkumą. Matome, kad kitos savivaldybės, kaip Tauragė, perkasi naujus elektrobusus nesumokėdamos nei euro iš savo kišenės. Nes jos žino, kad su Vyriausybe reikia elgtis kaip su sąjungininku, ne kaip su varžovu“, – teigia specialistas.

„Niekas nesako, kad reikia Vyriausybei pataikauti. Savivalda turi būti savarankiška ir kovoti dėl savo tikslų. Turi kritikuoti Vyriausybę, jeigu yra dėl ko. Minimo patarėjo atveju tai nėra konstruktyvi ir pagrįsta kritika. Tai pilnaties minčių pliūpsnis“, – mano Arūnas Armalis.

Pasak pašnekovo, meras nėra iki galo atviras.

„Jis nepadarė savo darbų tuo metu, kai turėjo padaryti namų darbus, ir dabar mėgina suversti kaltę ant kitų. Bet kokiu atveju jis pradeda žaisti savo rinkėjams. Žaidžia ta korta, kad savivalda daro viską, bet blogoji Vyriausybė neleidžia. Tai matyt jam ir jo strateginei fantazijai atrodo kaip vienintelis kelias eiti ir kovoti.

Nemanau, kad jis pakovos, kai atvažiuos koks Saulius Skvernelis į Šiaulius ir pasakys, kad mes planuojam 2024 m. laimėti ir kai mes laimėsime, bus taip, kaip aš būdamas premjeru padariau ten arba ten“, – teigė ekspertas.

Sulaukė pastabų

Dabartinėje konservatorių Vyriausybėje viceministru dirbantis ir mandatą Šiaulių miesto taryboje turintis konservatorius Martynas Šiurkus jau ne kartą sulaukė pastabų iš artimiausių mero bendražygių už tai, kad turėdamas artimą kontaktą su Vyriausybe nieko nedaro dėl Šiaulių.

Gintautas Lukošaitis net Tarybos posėdžio metu ne kartą reiškė pastabas kolegai, kad jis galėtų pakviesti Premjerę ir konservatorių ministrus į Šiaulius dėl geležinkelio vėžės ir kitų projektų.

Portalui „Etaplius“ Martynas Šiurkus taip pat aiškino, kad meras laiku nepadaro namų darbų ir po to reikalauja iš Vyriausybės, jog ši duotų pinigų.

Juo labiau, pasak politiko, pastaruosius metus miesto biudžetas surenkamas didesnis nei planuojamas, tad tik prioritetų klausimas, kur viršplanines lėšas panaudoti.

„Praėjusiame posėdyje daugiau nei vieną milijoną viršplaninių lėšų išdalinom, tuo tarpu meras raštais Vyriausybei prašo pusės milijono koncertinei salei. Praėjusiais metais jau panašus raštas iš mero buvo, gavo atsakymą iš Finansų ministerijos, kad biudžete surinkta 11 milijonų viršplaninių lėšų, todėl turėtų jomis disponuoti, be visų kitų galimybių kaip projektai ir panašiai“, – komentavo Martynas Šiurkus.

Siekia bendradarbiavimo

Po Tauragės rajono mero įrašu apie Tauragės tapimą žaliuoju miestu ir kartu su Vilniumi atrinktais vieninteliais Lietuvos miestais dalyvauti Europos žaliojo kurso projektuose, Šiaulių meras socialiniame tinkle komentavo: „reikės atvykti pasisemti patirties“.

Portalas „Etaplius“ teiravosi Artūro Visocko, kaip šiam sekasi bendradarbiauti su Vyriausybe, ypač po to, kai rinkimuose buvo palaikomi kiti kandidatai, dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės varžovai. Atsakymuose raštu Artūras Visockas aiškino, kad tokie klausimai nėra korektiški.

„Šiaulių miestas aktyviai bendradarbiauja su dabartine Vyriausybe – savo rašte taip pat esu pakvietęs Ministrę Pirmininkę atvykti į Šiaulius. Esu tikras, kas Ministrė Pirmininkė galvoja strategiškai ir tokie objektai, kurie neša naudą ne tik miestui, regionui, bet ir visai Lietuvai, būtų ir suprasti ir palaikomi“, – nurodė meras.

Į klausimą dėl Tauragės pasiekimų – juk Tauragės rajono meras ir Seimo pirmininkė yra vienos iš valdančiųjų partijų nariai, todėl neatmestina, kad savivaldai lengviau rasti užtarimą Vyriausybėje, – Artūras Visockas reagavo, kad Tauragės ir Šiaulių situacija yra nelygintina.

„Vis dėlto, sveikinu Tauragę su reikšmingais pasiekimais ir linkiu sėkmės sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, – teigė Šiaulių meras.

Teiravomės ir to, kaip meras vertina savo patarėjų ir kolegų viešus pasisakymus prieš Vyriausybę, prieš Premjerę ir konservatorius ir ar tokie pasisakymai nekenkia bendradarbiavimui su Vyriausybe? Pasak mero, nėra jokio skirtumo, koks partijos pavadinimas, svarbu žmonės, kurie nusiteikę dirbti Lietuvos naudai.

„Su tais žmonėmis aktyviai bendraujame ir siekiame, kad tikslai būtų įgyvendinti. Svarbus ne partijos pavadinimas, o ką ta partija konkrečiai daro. Aukščiausio lygio tikslus galima pasiekti tik bendradarbiaujant Vyriausybei, Seimui, savivaldai, mokslui ir verslui. Nuolat siekiu tokio bendradarbiavimo“, – teigė Artūras Visockas.