Merkinės šventėje „Priesaika“ pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Istorine praeitimi garsi ir turtinga Merkinė kaskart moka maloniai nustebinti. Čia gyvenantys žmonės savo miestelio istoriją pasakoja ir šventes bei įvairius renginius organizuoja su ypatinga pagarba ir taip, kad kiekvienas apsilankęs pajunta, jog visa tai, kas Merkinėje buvo, kas gyva ir tai, kas vyksta, verta įamžinimo.

Šių metų miestelio šventėje „Priesaika“ simboliškai nusilenkta partizanams ir visiems kovotojams už Lietuvos laisvę. Jiems skirtą renginį nuo pat ryto papuošė miestelio aikštėje vykę  koncertai, amatų mugė, prasmingas pėsčiųjų ir dviračių žygis ,,Vanago kovų takais” bei  jautriai nuskambėjusi roko opera „Priesaika“. Joje tikras, tragiškas pokario istorijas apie partizanus, kurie paliko savo gimtuosius namus ir pasitraukė į mišką, kad galėtų kovoti už tai, kas brangiausia, dainavimu ir grojimu jaudinančiai ,,pasakojo” operos ,,perlai” Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, Sandra Lebrikaitė  ir charizmatiškieji patriotinio roko muzikantai ,,Thundertale”! Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bačnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už parapijos žmones bei geradarius, kurie prisidėjo prie bažnyčios fasado atnaujinimo.

Nuo pat ryto iki vėlumos Merkinė buvo pilna gyvybės. Miestelio aikštėje šurmuliavo tautodailės mugė, skirta tautodailės metams. Čia buvo galima įsigyti kalvystės, medžio drožybos, keramikos darbų, odos siuvinių ir rankdarbių.

Patriotines dainas atliko Albertas Antanavičius ir Merkinės folkloro ansamblis „Kukalis“. Į Merkinės krašto muziejaus darbuotojų surengtą pėsčiųjų ir dviračių žygį „Vanago kovų takais“ dviem maršrutais – dvidešimt aštuonių kilometrų maršrutu „Merkinė–Kasčiūnai–Merkinė“ ir keturiolikos kilometrų maršrutu „Kasčiūnai–Bingeliai–Kasčiūnai“ – iškeliavo penkiasdešimt vienas žygeivis iš visos Lietuvos. Merkinės muziejininkų sukurtas maršrutas yra aiškus, su rodyklėm, su visa reikalinga infrastruktūra,  kuriame kiekvienas norintis gali eiti ir pažinti Lietuvos laisvės kovų istoriją. Jame galima pamatyti tas vietas, kur partizanai davė priesaikas, kur planavo Merkinės puolimą. Žygeivius ir renginio svečius pasveikino Adolfo Ramanausko dukra Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė. Žygio dalyviai tvirtino, jog šiuo maršrutu, kuris liudija čia vykusias laisvės kovas, verta praeiti.

Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bačnyčioje tąvakar vyko iškilmingos Šv. Mišios, kurias aukojo J.E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir Merkinės parapijos klebonas dr. Robertas Rumšas. Po Šv. Mišių dvasininkai dėkojo visiems prisidėjusiems prie bažnyčios išorės atnaujinimo. Klebonas R. Rumšas priminė, jog ir klasikas Vincas Krėvė rašė, kokia graži Merkinės bažnyčia. „Ši šventovė svarbi visai Lietuvai. Joje meldėsi ir abiejų tautų valdovas Vladislovas Vaza. Merkinės bažnyčia per savo ilgą amžių mačiusi daugybę svarbių dalykų, jei ji galėtų kalbėt, daug istorijų papasakotų. Šias Šv. Mišias aukojome už laisvės kovų dalyvius, už mūsų parapiją, už tuos žmones, kurie prisidėjo prie bažnyčios atnaujinimo savo aukomis ir patarimais“. Padėka ir Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio atminimo medalis įteiktas Varėnos rajono savivaldybės merui Algiu Kašėtai už tai, kad savivaldybė skyrė aštuoniolikos tūkstančių eurų finansinę paramą  bažnyčiai atnaujinti. Meras, atsiimdamas medalį, pažymėjo, jog ši padėka skirta savivaldybės tarybai ir administracijai. „Merkinės bažnyčia kaip kultūros paveldo objektas svarbi visai Lietuvai. Tai vienas didžiausių ir gražiausių praeityje klestėjusio miesto simbolių, tikėjimo ir dvasingumo tvirtovė. Bažnyčia praeityje buvo ne tik tikėjimo, bet ir švietimo bei kultūros židinys“.

Padėkos bei atminimo medaliai taip pat buvo įteikti ir kitiems daugiausia prisidėjusiems.

J.E. Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas sakė, jog bažnyčios išvaizda yra labai svarbu, bet labai svarbu ir tai, ką joje gauname. Jis dėkojo visiems ieškojusiems galimybių, dėjusiems pastangas ir prisidėjusiems prie šventovės atnaujinimo. „Jūsų aukos ir rūpestis, kurių dėka Merkinės bažnyčia nušvito naujai,  tai ir yra liudijimas, kad šventovė jums yra svarbi. Dėkoju už jūsų tikėjimą ir geranoriškumą, telaimina jus Dievas“.

Merkinės šventę vainikavo ir abejingų nepaliko jautriai miestelio aikštėje nuskambėjusi „Priesaika“.

Prieš ją visus susirinkusius sveikinusi Merkinės kultūros centro direktorė Jurgita Keršienė priminė, jog Merkinėje daug istorijos klodų. Vienas iš jos išskirtinumų yra tai, kad čia aktyviai vyko partizaninės kovos, todėl ir šių metų miestelio šventė skirta partizanams ir kovotojams už Lietuvos laisvę pagerbti.  Šio krašto miškuose veikė partizanų vadai Juozas Vitkus–Kazimieraitis, Lionginas Baliukevičius–Dzūkas, Adolfas Ramanauskas–Vanagas, kuris savo atsiminimuose rašė: „Visi esame lygūs kovos broliai ir tarp mūsų nėra nei pono, nei tarno, nei buožės, nei berno, nes kovojame ne dėl dvaro ar aukštos ir pelningos vietos. Mes visi teturime vieną troškimą – iškovoti Lietuvai laisvę…“.

Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas sakė: „Šis mūsų susibūrimas man primena 1936 metų Merkinę, kai šioje aikštėje susirinkę dzūkai davė priesaiką Vilnių atkovoti iš lenkų. Kovoti teko su kitu priešu, gerokai stipresniu, gerokai žiauresniu. Šioje aikštėje taip pat  gulėjo išniekinti partizanų kūnai, girdėjosi motinų ir seserų raudos. Šiandieną yra  puiki  proga pagerbti visus, kurie kovojo už Lietuvos laisvę. Prisiminkime juos, neužmirškime. Tai mūsų šventa pareiga. Ačiū kultūros centro direktorei Jurgitai ir visai komandai, be kurios šio renginio nebūtų. Muziejus, prisidėdamas prie renginio, organizavo žygį „Adolfo Ramanausko–Vanago laisvės kovų takais“. Jis pristatė naują leidinį „Adolfo Ramanausko–Vanago laisvės kovų takais“ bei pagarsino idėją Merkinėje sukurti skulptūrą Vanagui. „Kodėl Merkinėje? Vanagas buvo Merkinės bataliono vadas. Jo atsiminimų knygoje Merkinė paminėta net šimtą trisdešimt kartų. Merkiniškių pareiga prisidėti prie šio projekto. Trumpasis numeris dešimties eurų aukai –1410. Kviečiu visus pagal galimybes prisidėti. Galbūt kitąmet jau galėsime šia skulptūra Merkinę papuošti “.

Su švente merkiniškius pasveikinęs Seimo narys Juozas Baublys sakė,  kad Merkinėje gerbiami ir kaskart prisimenami kovotojai. „Ši tema skaudi, ypatingai tiems, kurių artimieji kovojo ir buvo išniekinti… Merkinė gražėja. Dėl to, kad prisimenat praeitį, taip puikiai sekasi dabartis. Linkiu gražios šventės“.

Miestelio aikštėje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Po jo itin jautria ir įtaigia  gaida Merkinėje nuskambėjo „Priesaika“. Atlikėjas Liudas Ramanauskas sakė, jog su šia opera jie apkeliavo bene visą Lietuvą, du kartus ją parodė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, kur stovi paminklas Vanagui. „Bet šiandien „Priesaika“  skambėjo ir nuskambėjo jautriausiai ten, kur ir turėjo nuskambėt. Nes šiose apylinkėse vyko aršiausios laisvės kovos, čia partizanai aukojo savo gyvenimus, kad mes turėtume tokią Lietuvą, kokią galėtume turėti“.

Šventėje dalyvavo ypatingas svečias – partizanas Juozas Jakavonis–Tigras. Šiemet garbingą devyniasdešimt penkerių metų jubiliejų švenčiančiam partizanui atlikėjai sugiedojo „Ilgiausių metų“. Pokario metais dvidešimtmečiui jaunuoliui buvo lemta būti legendinių Pietų Lietuvos partizanų vadų – Juozo Vitkaus – Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko – Vanago ryšininku, o jo tėvų sodyboje buvo įrengtas bunkeris – partizanų vadavietė. Čia buvo įrengta spaustuvėlė, rengiami ir spausdinami štabo dokumentai, leidžiamas partizanų pogrindinis laikraštis „Laisvės varpas“. 1997 metais bunkeris jo sodyboje buvo atstatytas. Jį nuolat lanko svečiai iš Lietuvos ir užsienio, buvę partizanai, tie, kurie neabejingi skaudžiai Dzūkijos praeičiai.

Neslėpdamas jaudulio, virpančiu balsu Juozas Jakavonis–Tigras dėkojo  visiems susirinkusiems pagerbti laisvės kovų dalyvių. „Čia mano dvasia. Čia Kryžių kalnelyje guli pokariu apie penki šimtai nužudytų partizanų, ryšininkų, mano bendražygių. Šiose apylinkėse kovojo Vanagas. Ačiū už idėją pastatyt jam paminklą. Pastačius tokį paminklą, Merkinė dar labiau praturtėtų savo istorija. Ačiū, kad susirinkot ir kad pagerbėt kovotojus už laisvę“.

Šventės metu pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę tarsi paliudijo Merkinės kryžių kalnelyje  stovinčiame šviesaus atminimo skulptoriaus ir poeto Alberto Belevičiaus žuvusiam tėvui partizanui sukurtame kryžiuje išraižytus žodžius. „Mylėk mus, Lietuva! Dar skaudūs lietūs dulkia, dar aidi žemėj tų dienų audra. Mes čia gyvi, mes nepavirsim dulkėm. Už laisvę žuvusiems mirties nėra“.