Merkinės piliakalnis suspindėjo „žvaigždėmis“

Gruodžio septintąją, karalių miesto ir istorinės Dainavos sostinės Merkinės gimimo dieną, unikali Lietuvos vieta – Nemuno, Merkio ir Stangės upių santakoje stūksantis Merkinės piliakalnis – nušvito „žvaigždėmis“. Istorinėje vietoje sukurta jaunų menininkų Margirio Buržinsko ir Godos Lukaitės instaliacija „Piliakalnis žvaigždėse“ kerinčiu vaizdu visą šventinį laikotarpį iki sausio 6–osios  nušvis kiekvienam, kuris aplankys Merkinės piliakalnį sutemus ir turės žibintuvėlį. Įspūdingas vaizdas iš tolo atsivers ir pro šalį važiuojantiems, kurių automobilių šviesos apšvies šią vietą.

Savo idėją piliakalnį „nusagstyti žvaigždėmis“, kad jis simboliškai susilietų su Vienaragio žvaigždynu ir begalybe paslaptingų dangaus kūnų, atkartojančių istoriją ir pasaulio dvasią, puikiai įgyvendinę menininkai Goda Lukaitė ir Margiris Buržinskas sakė, jog šią magišką Lietuvos vietą norėjosi papuošti kažkaip ypatingai. „Kai mus pakvietė prisidėti prie miestelio šventinio papuošimo, iš karto nusprendėme, kad puošime piliakalnį. Esame sukūrę ne vieną meninę instaliaciją kitose vietovėse, pagalvojom, kad būtų smagu magiškos dvasios įpūst Merkinės piliakalniui. Svajojom šiam ypatingam kalnui sukurt žvaigdžių efektą. Iš pradžių galvojom apie šviesas, tačiau tai kainuotų nemažai pinigų ir būtų kenksminga gamtai. Saulės baterijos šiuo metu irgi nelabai pasikrautų. Kaip idėją įgyvendinti, sugalvojom važiuodami mašina. Juk puikiausiai šviečia atšvaitai! Mūsų sukurta instaliacija yra ekologiška ir draugiška gamtai,  ją prieš tai reikėjo suderinti ir leidimą gauti iš Kultūros paveldo departamento“.

Originaliam sumanymui pritarė ir jį finansavo šalia piliakalnio esančios Merkinės dvarvietės vystytojas, UAB „Merkinės muilo fabrikas“ („Pasaulio puodai“) vadovas, žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius.  Buvo nupirkti mediniai kuoliukai, prie jų pritvirtinti atšvaitai. „Kad apšviestume visą kalną, jį nusmaigstėme trimis šimtais penkiasdešimt atšvaitų. Prie organizavimo darbų prisidėjo ir mums talkino Merkinės krašto muziejininkai Evelina Buržinskienė ir Deividas Priešegalavičius“. Abu menininkai didžiuojasi, kad galėjo prisidėti prie Merkinės papuošimo, nes šiai vietovei jaučia ypatingus sentimentus. Margiris Buržinskas, šiuo metu studijuojantis Vilniaus dailės akademijoje skulptūrą, netoliese esančiame kaime gimė ir augo, o dabar su drauge Goda, Vilniaus dailės akademijoje baigusia monumentaliąją tapybą, dažnai apsilanko ne tik tėviškėje, bet ir Merkinėje. Idėjos autoriai sako, jog tai tarsi patyriminė ekskursija, kviečianti žmones ateiti ir pažvelgti į instaliaciją savo akimis. „Instaliacija nėra matoma visą laiką. Mes kviečiame patirti paslaptį. Kalno paslaptis atsiskleis tik tuomet, jei atsinešite šviesą – žibintuvėlį. Instaliacija pasirodys, kai šviesos blyksnį nukreipsite į kalną. Paliesta šviesos, ji matysis iš bet kurio taško.  Kviečiame, laikantis saugumo rekomendacijų, patirti piliakalnio susiliejimą su stichijomis ir žvaigždėmis. Su savimi, draugais, artimaisiais ir savo atsinešta šviesa“, – pasakojo iš pradžių į piliakalnį užlipę, o paskui jo papėdėję  su žibintuvėliais instaliaciją demonstravę menininkai. Jie kviečia kalne surasti ir iš atšvaitų sudėliotą Vienaragio žvaigždyną. Mat Vienaragis yra Merkinės herbe, kurį Merkinė gavo 1569 m. gruodžio 7 dieną, kai Žygimantas Augustas miestui suteikė Magdeburgo teisę, kuri žymėjo miesto aukso amžiaus pradžią.

Istorine praeitimi garsi ir turtinga Merkinė kaskart nustebina prasmingai ir originaliai atverdama simbolines miestelio istorijos ir kultūros duris. Čia yra žmonių, kuriems rūpi ir miestelio praeitį įamžinti, ir ateitį kurti. Jie, išnaudodami unikalų Merkinės istorinį kontekstą, kuria bei įgyvendina gražias idėjas. Prieš Šv. Kalėdas miestelis pasipuošė gražiais šventiniais akcentais. Merkinės miesto dieną istorinio Vazos namo balkone Merkinės krašto muziejaus mokslinio darbuotojo Žygimanto Buržinsko iniciatyva viešai išstatyta stebuklinguoju laikomo Merkinės Šv. Roko paveikslo kopija šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu miesto globai ir apsaugai sustiprinti. Visais laikais tikėta, kad Šv. Rokas Dievo apdovanotas gydymo dovana. Šio šventojo ypatingas garbinimas Merkinėje vyksta jau nuo XVIII a. pr. maro metų. Jos originalas iki šiol yra Merkinės bažnyčioje.

Istorikai Merkinę vadina karalių ir kunigaikščių miestu, kuriame glūdi Lietuvos valstybės šaknys. 1648 metais čia mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza IV, prieš mirtį prisakęs jį išnešti į miestelio aikštę, kad visi žmonės matytų, kaip valdovas užgęs. Merkinės pilyje Vytautas Didysis rašė laišką į Vakarus. Merkinės herbas – vienaragis – nuo XVI pradžios buvo naudojamas Lietuvos valstybės herbe skydininku. Pagal to meto sampratą baltas vienragis buvo mėnulio ir kunigaikščių atributas… Merkinė praeityje buvo vadinama viena svarbiausių tvirtovių. Jos iki šių dienų neišlikusį didingumą liudija Merkinės krašto muziejuje saugomas gaisre apsilydęs neišlikusios rotušės varpas su jame įspaustu herbiniu vienaragiu.

Gerdos Giedraitytės-Gudjurgienės knygelėje „Atmintis yra rojus. Pasivaikščiojimai po senąją ir dabartinę Merkinę“ rašoma, kad „karai ir gaisrai nušlavė senovės didybės paminklus: bažnyčias, vienuolynus, rotušę, miesto vartų ženklus. Išliko karališkas gamtos grožis, senos tradicijos ir nuoširdūs žmonės, kuriems rūpi, kad senoji Merkinė džiugintų savųjų ir svečių širdis“.  Prieš dešimtmetį šalia seniūnijos pastatytas skulptoriaus Antano Česnulio sukurtas koplytstulpis žymi vietą, kurioje stovėjo Domininkonų vienuolynas. Netoli bažnyčios pastatytas skulptoriaus Tado Gutausko koplytstulpis žymi vietą, kurioje XVII-XVIII a. stovėjo Jėzuitų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia. Skulptorius Juozas Videika sukūrė koplytstulpį, kuris pastatytas XVII-XIX a. stovėjusios Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vietoje. Ant namo, kuriame mirė Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, yra skulptoriaus Antano Balkės sukurta granitinė lenta. Vilniaus ir K. Jagmino gatvių sankryžoje, kur senovėje buvo septynių gatvių susikirtimo vieta, pastatyta skulptoriaus Kęstučio Lanausko jubiliejinė skulptūra iš akmens, kurioje iškaltos svarbiausios Merkinės istorijos datos ir miesto antspaudas, simbolizuojantis Vilniaus miesto ir Merkinės istorinį ryšį – 1387 metais Jogaila Merkinėje Vilniaus miestui suteikė Magdeburgo teises. Merkinės krašto muziejuje galima pamatyti prieš pora metų atidengtą skulptoriaus Daliaus Drėgvos sukurtą Vladislovo Vazos biustą.

Visi šie akcentai liudija, jog Merkinė praeityje buvo klestintis miestas. Juk kadais jame skambėjo keturių bažnyčių ir cerkvės varpai, miesto rotušėje posėdžiavo magistratas, dviejuose vienuolynuose vienuoliai mokė lotynų kalbos, poetikos ir retorikos, o rūmų menėse šoko gražiausios Europos moterys. Miestelio centre esančiame viename seniausių išlikusių istorinių Merkinės pastatų – Vazos name – lankėsi ne tik Vladislovas Vaza IV, bet  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais apsistodavo didikai ir karaliai – Vytautas Didysis ir Jogaila, Švedijos karalius Karolis XII-asis, Rusijos caras Petras I-asis ir kiti. Su Vladislovo Vazos vardu susijusi ir vaizdingoje vietoje šalia piliakalnio stovinti dvarvietė.

Jeigu sugalvotumėte aplankyti Merkinę, kiekvienas merkiniškis–savo miestelio patriotas apie ją papasakos su ypatinga pagarba ir meile šiam Lietuvos kampeliui, kad ir kiekvienas apsilankęs pajustų ir įtikėtų, jog visa tai, kas čia gyva ir tai, kas vyksta, verta įamžinimo.