Merginą išprievartavęs ir nužudęs M. Šerpenskas prabilo apie pavojų, kuris jam gresia Pravieniškėse

Devyniolikmetę merginą išprievartavęs ir nužudęs Alytaus gyventojas Mantas Šerpenskas (gim. 1993 m.), pakliuvęs į Pravieniškių pataisos namus, susirūpino savo saugumu. Pavojingas žudikas teigia, kad čia jam nesaugu dėl asmenų, norinčių atkeršyti, o administracija nepasirūpina kalinio saugumu.

Apie tokias gyvenimo pataisos namuose aplinkybes M. Šerpenskas prabilo Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) teisėjams, prašydamas, kad šie pasirūpintų jo saugumu, jeigu to nepadaro Kalėjimų departamentas ir Pravieniškių pataisos namų administracija.

Ironiška – laisvėje pats skriaudėju buvęs M. Šerpenskas, vien iš neturėjimo ką veikti nužudęs ir išniekinęs Senosios Varėnos gyventoją, už grotų pasijuto nuskriaustas.

Baiminasi nedraugiškų kalinių keršto

Į VAAT kreipęsis žudikas pateikė neįprastą prašymą – M. Šerpenskas panoro ne tik būti perkeltas iš Pravieniškių į jau neveikiantį Lukiškių kalėjimą, gauti 2 tūkst. eurų padarytai žalai atlyginti, bet ir prašė teisėjų įpareigoti Kalėjimų departamentą patraukti atsakomybėn Pravieniškių pataisos namų darbuotojus, kurie esą tyčia sukėlė pavojų jo gyvybei ir sveikatai.

Anot M. Šerpensko, jis dar 2018 m. balandį buvo perkeltas iš vieno būrio į kitą be jokio pagrindo – taip būrio vadas jam esą atkeršijo už jo rašytus skundus. Pats būrio vadas bylos metu teigė, kad M. Šerpenskas į kitą būrį buvo perkeltas ne šiaip sau, o senojo būrio kalinių prašymu – jiems kliuvo tai, kad pavojingas žudikas neidavo laiku miegoti ir triukšmaudavo naktimis.

Žudikas taip pat teigė, kad jau šių metų vasarį, atlikęs baudą izoliatoriuje, buvo perkeltas dar į kitą būrį, kuriame turėjo priešų. Anot M. Šerpensko, Pravieniškių pataisos namų administracija nereagavo į jo skundus, kad teks kalėti su asmenimis, kurie su juo turi asmeninių sąskaitų, o baimę dėl gresiančio pavojaus jis jaučia net būdamas izoliuotas nuo kitų kalinių.

Kas tie asmenys, keliantys pavojų ir galintys su juo susidoroti, M. Šerpenskas nenurodė – esą juos įvardijęs tik užsitrauktų dar didesnį pavojų, o šie kaliniai su juo neva gali susidoroti bet kuriuose pataisos namuose.

Tačiau atsisakymas nurodyti, kas gi kelia pavojų, tapo viena iš priežasčių, kodėl teisėjai nepatenkino M. Šerpensko skundo. Teismo sprendimu nėra priežasčių, dėl kurių kalinys turėtų būti perkeltas į Vilniaus pataisos namus, perėmusius uždaryto Lukiškių kalėjimo „regalijas“.

M. Šerpenskui nepalankų sprendimą VAAT paskelbė gruodžio 12 d., tačiau pavojingas žudikas dar gali jį apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Pagrobė ir išprievartavo devyniolikmetę

20 metų laisvės atėmimo bausme pavojingas žudikas buvo nuteistas už vieną šiurpiausių pastarųjų metų nusikaltimų – 2013 m. M. Šerpenskas itin žiauriai išprievartavo ir nužudė devyniolikmetę merginą. Tragiškas įvykis nutiko, kai 2013 m. gegužės 16-osios vakarą Senojoje Varėnoje į namus negrįžo pabėgioti išėjusi devyniolikmetė Sandra Naujūnaitė. Jaunos merginos paieškai buvo mestos gausios pajėgos, tačiau jos kūnas, užkastas netoli Vilniaus, šalia Senųjų Trakų, buvo rastas tik tuomet, kai po intensyvaus tyrimo galimo nusikaltimo gijos nuvedė į tuomet vos 20 metų turėjusio alytiškio M. Šerpensko kiemą.

Kai jaunas vaikinas prabilo, pradėjo aiškėti, kad tai, ką jis padarė, yra sunkiai suvokiama protu – ilgą laiką neviešai nagrinėtos bylos duomenimis, M. Šerpenskas, pagavęs nusižiūrėtą auką, nusitempė ją į mišką ir panaudojo prieš ją smurtą – sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius, po to surišo. Tačiau S. Naujūnaitei buvo sužibusi viltis – mergina sugebėjo pabėgti nuo užpuoliko. Bet lemtis permaininga – tai šypsosi, tai ne: darsyk pagavęs bėgusią merginą, užpuolikas vėl panaudojo smurtą, dėl to auka neteko sąmonės, o tuomet su ja patenkino savo lytinę aistrą.

Galiausiai M. Šerpenskas jauną merginą, kuriai visas gyvenimas buvo prieš akis, pasmaugė elektros laidu.

Kai pareigūnai jauną alytiškį patupdė už grotų, o šalia pasodino kitu suimtuoju apsimetusį pareigūną, M. Šerpenskas prabilo apie dalykus, nuo kurių net ir labiausiai patyrusiam policininkui ar tyrėjui turėjo stingti kraujas. Iki tol neteistas jaunuolis ne tik prisipažino padaręs ir daugiau nusikaltimų – iš slapta darytų įrašų ir kitų bylos duomenų matyti, kad M. Šerpenskas sunkiai suvokiamą nusikaltimą suplanavo dėl to, kad neturėjo ką veikti, norėjo pakenkti kitiems, o mintis kažką išžaginti jam buvo gimusi dar 2013 m. balandį.

Kruviną nusikaltimą padaręs jaunuolis aukos kūną paslėpti vežė pats per daug nesislėpdamas – lavonas buvo vežamas ant galinės automobilio sėdynės, tad, jei tik nusikaltėlį būtų sustabdžiusi policija, nusikaltimas būtų išaiškėjęs gerokai greičiau.

Dar daugiau – kaip paaiškėjo, tragiškos lemties sulaukusios S. Naujūnaitės vietoje galėjo būti kita mergina: nusikaltimą planavęs ir po kitus miestus dažnai važinėjęs M. Šerpenskas vienos apklausos metu prisipažino, kad prieš tai jau buvo nusižiūrėjęs vieną auką, greičiausiai Druskininkuose, tačiau ši nuo potencialaus užpuoliko spėjo pabėgti į savo namų kiemą.

Šiurpios aplinkybės buvo ėmusios aiškėti ir tuomet, kai M. Šerpensko bylą antrąkart atvertė Lietuvos apeliacinis teismas. Jaunuolis bandė įtikinti teisėjus, kad lytiškai santykiavo ne su gyva mergina, bet su jos lavonu, todėl turėtų būti nuteistas ne už išžaginimą, bet už mirusiojo palaikų išniekinimą.

Nors nužudytos merginos artimieji prašė M. Šerpenskui skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, teisėjai jaunam vaikinui suteikė progą pasitaisyti – tai reiškia, kad į laisvę žudikas, bylos duomenimis, sunkų nusikaltimą padaręs dėl to, kad neturėjo ką veikti, išeis sulaukęs vos šiek tiek daugiau nei 40 metų.

Alfa.lt