Meras M. Sinkevičius: turime įveikti virusą ir susigrąžinti savo gyvenimus

Jonavoje, kaip ir visame likusiame pasaulyje, pastaruoju metu dažniausiai girdimas žodis – korona. Virusas, dėl kurio šalyje įvestas karantinas, kone per vieną naktį apvertė aukštyn kojomis įprastą gyvenimą. Dar prieš mėnesį šių dienų kasdienybė būtų atrodžiusi kaip fantastinio filmo scena. Deja, dabar tai - įtempta realybė. Apie tai, kaip sekasi joje gyventi mūsų rajonui, klausiame mero Mindaugo Sinkevičiaus.

Išgyvename neįprastą – karantino – laikotarpį. Kaip pasikeitė miesto gyvenimas?

Nors karantinas tęsiasi tik ketvirtą savaitę, bet atrodo, kad jau visą amžinybę. Sunku nesusitikti su savo tėvais, draugais ir bičiuliais. Neturėti galimybės savaitgalius leisti ne namie. Pasikeitė ir Jonava. Miestas atrodo ištuštėjęs. Nebelikę įprastų rytinių ir vakarinių eismo srautų. Sumažėjo viešojo eismo maršrutų, ribotai veikia kavinės, nėra galimybės įsigyti asmeninių grožio paslaugų ar statybinių reikmenų namams. Vaikams ir jaunimui nebereikia nei į darželius, nei į mokyklas ar universitetus. Karantinas pakoregavo daugelio darbo režimą. Pasikeitė ir mano paties įprastas darbo ritmas, pavyzdžiui, nebėra tikslo vykti į susitikimus Vilniuje, nes jie nebevyksta, atšauktos darbinės komandiruotės į užsienį, posėdžiaujam ir klausimus sprendžiam kalbėdami į ekranus, o ne gyvai, kaip buvo įprasta. Darbo dienos neatskiriami palydovai – kompiuteris, mobilusis telefonas. Ar būtume kas šiuos pokyčius įsivaizdavę dar vasarį? O viskas vyksta beveik kaip fantastikos filme. Nauja tikrovė sukūrė naujų iššūkių. Pvz., kaip deramai apsaugoti sveikatos priežiūros darbuotojus, kai net ir turint pinigų neįmanoma įsigyti apsaugos priemonių čia ir dabar? Kaip karantinuoti namo sugrįžusius asmenis? Kaip apsaugoti žmones, kurie turi kontaktų su jonaviečiais, nes atlieka socialinį darbą, lanko vienišus ar pažeidžiamus asmenis? Kaip organizuoti mokinių nuotolinį mokymą? Kaip organizuoti savivaldybės įmonių nepertraukiamą darbą ir veiklą. Tokių ir panašių klausimų ratas didėja. Atsiranda situacijos ir problemos, su kuriomis praeityje nesame susidūrę, todėl į viską žiūrime kūrybiškai, domimės, kaip panašias problemas sprendžia kitos savivaldybės.

Norisi, kad net ir karantino laikotarpiu gyvenimas vyktų, nesustotų darbai tiek mieste, tiek rajone. Džiaugiuosi, kad turime jau kelis atliktus darbus, kuriais galime pasididžiuoti: baigiamas sutvarkyti Chemikų akligatvis link Užimtumo tarnybos, jau funkcionuoja nauja automobilių stovėjimo aikštelė A. Kulviečio gatvėje, finišo tiesiojoje - Kosmonautų dviračių ir pėsčiųjų tako akcentai. Netrukus matysime daugiau veiksmo mieste – prasidės dar aktyvesni statybos, asfaltavimo darbai.

Ar mūsų rajono medikams užtikrinta apsauga? Kai kurios Lietuvos ligoninės išgyvena viruso protrūkį. Ar esame nuo to apsaugoti?

Vyriausybei kovo 16-ąją paskelbus karantiną, situacija su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų – tiek medicinos personalo, tiek kitų darbuotojų – Jonavoje nebuvo gera. Kol kova su virusu dar nebaigta, ne laikas svarstyti, ką valstybė galėjo padaryti geriau, bet manau, kad pradžioje sugaišome šiek tiek brangaus laiko. Ką turiu omenyje? Dar kovo pradžioje atsakydami į ministerijų užklausas pildėme įstaigų apsauginių priemonių poreikio lenteles tikėdami, kad poreikį teikiam tam, jog jis būtų patenkintas. Deja, vėliau tapo aišku, kad visas apsauginių priemonių valstybės rezervas skiriamas penkioms didžiosioms respublikinėms Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėms. Dar šiek tiek, bet nepadoriai kukliai priemonių buvo skiriama greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigadoms apsaugoti. Todėl viruso išplitimo pradžioje pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC), rajoninės ir regioninės ligoninės buvo labai menkai apsaugotos, nes turėjo nuo kelių iki keliasdešimt apsaugos priemonių. Net ir priekaištai centrinei valdžiai dėl situacijos buvo priimami vangiai aiškinant, kad nei PSPC, nei žemesnio lygio gydymo įstaigų darbas su potencialiai Covid-19 infekuotais nenumatomas. Tokie asmenys pagal simptomus, lankymosi užsienyje vietas turėjo būti GMP automobiliais transportuojami tiesiai į artimiausią respublikinio lygio įstaigą. Turbūt tokia veikimo logika turi paaiškinimus – gal trūko apsaugos priemonių, o gal tai buvo strateginis sprendimas, bet faktas tas, kad pradžioje rajoninio lygio įstaigos buvo pažeidžiamiausia grandis. Matome, ką tokia centrinės valdžios strategija atnešė į Ukmergės rajoninę ligoninę.

Šiandien situacija Jonavos, o ir visos Lietuvos įstaigose nepalyginamai geresnė. Gal net sakyčiau, kad situacija gera. Kad to pasiektume, tiek pačios įstaigos, tiek savivaldybė dėjo nemažai pastangų įsigyjant apsaugos priemonių. Tą pavyko padaryti per kelias savaites. Tiesa, prie aprūpinimo apsaugos priemonėmis prisidėjo ir nacionalinės visuomenininkų kampanijos, vietos verslai. Esu asmeniškai visiems labai dėkingas. Noriu tikėti, kad ir mūsų įstaigų darbuotojai šiandien jaučiasi daug saugiau nei karantino pradžioje. Taip, sveikatos specialistų darbas šiuo metu kelia papildomų rizikų ir įtampų, kai net ir respiratoriai nėra šimtaprocentinė garantija nuo galimos infekcijos, bet galiu tik patikinti, kad tiek įstaigų vadovai, tiek savivaldybė ir toliau daro viską, kad užtikrintų maksimalų saugumą. Išdalinti tūkstančiai kaukių, respiratorių, pirštinių, antbačių ir t.t. Savivaldybė, pasitarusi su Jonavos ligonine, nusprendė įsigyti papildomus 6 dirbtinius plaučių ventiliavimo įrenginius. Netaupome nei laiko, nei pinigų apsaugai, nes būtent tai yra vienas didžiausių prioritetų.

Beje, apsaugos priemonėmis savivaldybės administracija pagelbsti ir socialines paslaugas teikiančioms, globos įstaigoms, maisto paketus mokiniams dalinantiems darbuotojams, savivaldybės įmonių kolektyvams.

Iš viešosios erdvės vis girdime daug nerimo dėl ekonominės situacijos, dėl didėjančio bedarbių bei prašančių socialinės paramos skaičiaus. Kokia padėtis Jonavoje? Ar rajono biudžetui išgyvenamas laikotarpis taps našta?

Taip, koronavirusas tikrai smogs dviguba jėga. Tai jau yra ir dar bus didžiulis išbandymas mūsų sveikatos apsaugos sistemai. Deja, bet tai bus išbandymas ir mūsų šalies ekonomikai. Europą ir pasaulį apėmęs virusas suardė tradicines tiekimo grandines ir logistiką. Galų gale prekyba, sutarčių ir įsipareigojimų laikymasis tapo antraplaniai dalykai. Lietuvos ekonomiką gan stipriai veikia eksporto apimtys. Jeigu mūsų prekių nebepirks mūsų užsienio partneriai, turėsime didelių problemų. Vien vidaus vartojimas atsiversiančių mokesčių nesurinkimo skylių neužlopys. O ir didesniam vidaus vartojimui kažin ar turim pagrįstų prielaidų. Juk kai nesi tikras dėl ateities, savo darbo, šeimos pajamų nepuoli išlaidauti, nors ir gali sau tai leisti.

Pasikeitę lūkesčiai ateičiai ir neapibrėžtumas keis ir vartotojų elgseną. Net ir suvaldžius epidemiją dar ilgą laiką mus persekios netikrumo jausmas, ir turbūt retas kuris pirmą pasibaigusio karantino dieną lėksime švęsti į artimiausią kavinę, nes jau bus galima. Ši situacija turės ne tik momentinių karantino būklės, bet ir ilgalaikių šalutinių pasekmių.

Kalbant apie Jonavą reiktų pasakyti, kad Užimtumo tarnyba kol kas nefiksuoja masinių atleidimų ar ženkliai išaugusio nedarbo lygio. Bet situacija labai dinamiška, ir nebegali žinoti, ką atneš rytojus. Bendrauju su didžiausiais Jonavos verslo darbdaviais ir kol kas nėra dėl ko nerimauti. Su didesniais sunkumais nesusiduria ir mūsų pagrindinis rajono darbdavys AB „Achema". Todėl, bent kol kas, nereiktų itin gąsdintis. Tiesa, tenka girdėti visokiausių gandų apie taupymus viešajame sektoriuje kultūros, švietimo darbuotojų sąskaita – visa tai mūsų rajono atveju yra blefas.

Neplanuojami jokie viešojo sektoriaus dirbančiųjų pajamų mažinimai. Priešingai, savivaldybė ieško būdų, kaip padėti tiek gyventojams, tiek verslui, tiek eiliniams namų ūkiams (šeimoms). Artimiausiame tarybos posėdyje priimsime sprendimus, kurie bus bent minimali pagalba šios krizės akivaizdoje.

Susidariusi situacija tikrai neeilinė, ar mūsų miestas jos suvaldymui tinkamai pasiruošęs ir turi viziją ateičiai?

Ne kartą žurnalistai manęs prašė įvertinti, ar mes, kaip valstybė, kaip savivaldybės buvome pasiruošę šiai pandemijos ir karantino situacijai. Ir beveik visuomet aš atsakau retoriniu klausimu: o ar įmanoma tokioms situacijoms absoliučiai pasiruošti? Juk net kai žinai, kad neišvengiamai kažkas įvyks, kad ir tavo paties mirtis, kasdien negyveni kaip paskutinę dieną. Tad pasiruošimas negali būti absoliutus. Ar yra pasaulyje šalių, kur nėra nustatyta koronaviruso atvejų? Gal nebent Šiaurės Korėjoje, čia tiems, kas nori tuo tikėti. Virusas nepaiso sienų, ekonomikų, politinių režimų.

Objektyviai galime pagirti Vyriausybę, kad ėmėsi griežtų karantino priemonių, draudimų ir įpareigojimų, sumažinusių socialinį kontaktą. Operatyviai visai lygiais pirktos apsaugos priemonės ir, nors pradžioje negalėjome jaustis saugiai, dabar situacija akivaizdžiai pasikeitusi į teigiamą pusę.

Savivaldybės komanda, operacijų centras, ekstremalių situacijų komisija daro viską, kas jų galioje ir atsakomybėje, kad suvaldytų situaciją mūsų krašte. Nežiūrim ir nelaukiam, ką Vilniuje pasakys Premjeras ar ministras – veikiame patys. Nuo daugiabučių dezinfekcijos iki vaikų žaidimų aikštelių aptvėrimo, nuo maisto davinių išvežiojimo iki nuotolinio ugdymo organizavimo. Dirba labai daug atsakingų žmonių visose įstaigose – nuo ligoninės, savivaldybės įmonės ar mokyklos. Prisideda ir verslo bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos ir pavieniai savanoriai. Kiekvieno indėlis ir pastangos yra labai reikalingi. Noriu visiems padėkoti ir pasakyti ačiū, bet kova dar nebaigta. Turime įveikti virusą ir susigrąžinti savo gyvenimus. Nesustokime.

Kiti rajonai atsisako suplanuotų švenčių, renginių, ar ir mes neturėsime šiais metais planuotų Joninių ir Miesto 270-ojo gimtadienio?

Matau, kad skirtingų savivaldybių kolegos jau informuoja savo bendruomenes, jog nebus vykdomos įvairios kultūrinės veiklos, koncertai, festivaliai ir t.t. Mes Jonavoje vertinsim situaciją ir, jeigu bus nors menka grėsmė sveikatai vykdant suplanuotus didžiuosius renginius, jų neabejotinai atsisakysime. Bet kol kas nereikia nuskubėti visko atsisakant. Taip "uoliai" elgiantis galime imt atšaukinėt ir Kalėdų eglės įžiebimą. Juk reikia turėti viltį ir tikėjimą, kad viskas susitvarkys. Jeigu kaip politikai kreipiamės į visuomenę sakydami „būkit kantrūs, situacija bus suvaldyta ir susitvarkys", bet šalia to imam atšaukinėti po 3-5 mėnesių suplanuotus renginius, tai žodžiai ir veiksmai, švelniai tariant, nesutampa, o tik įneša papildomos įtampos.

Mere, artėja viena gražiausių švenčių – Šv. Velykos. Paprastai tai šeimą, giminę, artimuosius sutelkianti proga. Šiemet Šv. Velykos bus kitokios. Vis dėlto – ko palinkėtumėte jonaviečiams?

Šios Šv. Velykos bus kitokios. Nežinau, kiek jonaviečių prisimena savo 2019, 2018 ar dar ankstesnių metų Velykas, bet esu tikras, kad 2020 metų Velykas tikrai prisiminsime visi. Atsiminimai apie šių metų šventę bus slogūs, kupini nerimo ir nežinomybės. Bet tai dar pakeliama. Būtų siaubinga, jeigu neatsakingu savo elgesiu per šias Šv. Velykas mes leistume plisti virusui – užsikrėstume patys ar užkrėstume savo artimuosius. Nepapildykime niūrios šio viruso gyvybių skaičių nusinešusios statistikos. Nepaverskime šios 2020 metų Priskėlimo šventės prisiminimo iš slogaus į tragišką. Viskas mūsų pačių rankose. Dar pakentėkime. Viskas praeis greičiau ir su mažesnėmis pasekmėmis, jeigu tik būsime atsakingi. Juk norint neleisti plisti virusui, taip saugant savo, artimųjų ir visos visuomenės sveikatą ir gyvybę, tereikia sėdėti namie. Gal prie knygos, gal prie televizoriaus ar interneto. Buvimas namuose gelbsti. Ar galima prašyti dar mažiau nei tik likti namuose? Visiems jonaviečiams linkiu gražių, jaukių Šv. Velykų, sutiktų, žinoma, savo namuose. Sveikatos ir vienybės visiems!