Kvadratas | 9 MIN.

Meno bienalėje Zagrebe – ir lietuvių tapybos paroda

Elena Monkutė
2023 m. lapkričio 26 d. 13:09
IMG_6077

Nuo spalio 25 d. iki sausio 26 d. Kroatijoje, Zagrebe, vyksta meno bienalė, o joje – ir lietuvių menininkų paroda „Išplaukęs tapatumas: tarp atpažįstamo atvaizdo ir abstrakcijos“. Parodos kuratorius prof. dr. Remigijus Venckus įsitikinęs, kad pirmiausia savo krašto, Lietuvos, menininkus turime vertinti patys.

– Esate meno kritikas ir menininkas. Kas lengviau – kritikuoti ar būti kritikuojamam?

– Vargu ar šio klausimo du poliai yra lygiaverčiai. Priimti kritiką reikia mokėti, kritikuoti – taip pat. Tik kritikuojantysis turi labai gerai pasverti savo žodžius, gerai įsigilinti į situaciją, kūrinį, kūrėjo stilistiką, jį veikiantį kultūrinį foną ir net pažinti pasaulį, esantį už menininką ribojančio horizonto.

Atsakyti galima klausimu: o kada tampama geru kritiku? Kritiko darbas panašus į filosofo. Tenka daug mąstyti ir skaityti. Kad gerai suvoktum kraštovaizdį, reikia stebėti daug meno kūrinių, lankytis muziejuose bei galerijose. Bet ir to neužtenka. Protas turi būti budrus ir nuolat aktyviai veikti. Kritikas negali atmesti temų, sakydamas, jog tai jam neįdomu.

Kai užsiimu kūryba, kurios metu, atrodo, ilsiuosi, mano studijoje ūžia kompiuteris. Jis praneša politines, kultūrines, ekonomines naujienas. Klausausi diskusijų, mokslininkų pasisakymų, audioknygų, kitų dokumentinių įrašų. Aš visada dirbu.

Ką noriu tuo pasakyti? Kritikas net pietaudamas turi gyventi tam tikroje įtempto ir imlaus, nuolatos analizuojančio proto stadijoje. Kai taip gyveni ir tikrovę patiri nuolatinėje analizėje, tuomet gal ir tampi geru kritiku – nesvarbu, kokio dalyko.

Būti kritikuojamam,
t. y. būti menininku, kartais net lengviau. Menininkas gali būti subjektyvus, nenorintis girdėti ir suprasti, gali užsispyrusiai tvirtinti savo poziciją. Jo ribotumas yra daug labiau leistinas nei kritiko. Galiausiai – jis gali būti ir privalumas, leidžiantis gerai susikoncentruoti ties atitinkama veikla, tapti tikru meistru siauroje srityje.

Tad aš manau, kad būti kritiku tikrai nėra lengvas ir labai jau romantiškas darbas. Būti kritiku – tai, pirmiausia, mėgti mąstyti.

 

– Šiuo metu kuruojate parodą meno bienalėje Zagrebe. Kaip, pagal kokius kriterijus, į ką atsižvelgiant atrinkti Lietuvos atstovai?

– Kroatijoje vyksta septintoji tapybos bienalė. Tai yra vienas stambiausių ir prestižiškiausių renginių Balkanų šalyse. Kiekvieną kartą yra rengiama kviestinio miesto arba šalies tapybos kraštovaizdį nusakanti paroda. Prieš porą metų į mane kreipėsi Kroatijos dailininkų sąjunga (HDLU) ir pasiūlė kuruoti parodą, kurioje būtų pristatyti lietuvių menininkai.

Pirmiausia ėmiau svarstyti apie tai, kas būdinga lietuvių tapybai. Parodos koncepciją diktavo įkyri mintis apie tai, kad kintanti ir nevienalytė tikrovė dažnai mus skatina klausinėti ne tik apie ją, bet ir apie save. Kasdienė kalba negali visiškai demaskuoti tikrovės ir žmogaus tapatumo. Todėl menininkai bando užpildyti komunikacijos metu atsirandančius prasminius tarpus.

Paroda – lyg klausimas apie tai, kas yra tapatybė ir su ja susijusi individuali tikrovė. Individuali tikrovės ir savęs pažinimo programa realizuojama per regimų ir įsivaizduojamų pavidalų stebėjimą, figūrų fragmentavimą arba vaizduotės išlaisvinimą abstrakcijoje. Kad ir kiek meninė kalba būtų tobulinama, o meno kūrinyje meistriškai dekonstruojamas pasaulis, vis tik tiesos apie tapatumą įminimas lieka gerokai atidėtas į ateitį.

Kuriančiam žmogui dažnai sudėtinga suvokti save kaip vientisą ir su konkrečia aplinka susietą individą. Jį nuolatos atakuoja gamtinė aplinka, technologinė įvairovė, komunikacinis triukšmas, globalų pagreitį įgavę virtualios komunikacijos procesai. Atrodo, kad tikrovė nuolatos juokiasi iš menininko ir paklaidina jį nuosavame suvokimo ir savianalizės labirinte.

Realizuojant koncepciją, parodoje pristatomi lietuvių menininkai nevienareikšmiškai ir nevienodai reaguoja į tikrovės pokyčius. Nevienodai regi save ar kitą šioje kaitoje. Viso to priežastis – nevienalytė Lietuvos istorija, kintantys ir nuolat perkonstruojami ryšiai su Vakarų ir Rytų kultūromis.

Siekiant atskleisti neįprastą, nevienalytį lietuvių tapatybės peizažą, buvo pasirinkti šiuolaikiniai kūrėjai. Vieni jų yra atpažįstami kaip gyvieji klasikai, kiti tik pradeda kūrėjo kelią, o dar kiti yra produktyvūs ir tarptautinėje arenoje jau žinomi kūrėjai.

Parodoje pristatyti 18 Lietuvių autorių: Rimantas Plungė, Eglė Velaniškytė, Virgis Ruseckas, Meda Norbutaitė, Aušra Kleizaitė, Adelė Liepa Kaunaitė, Arvydas Kašauskas, Rūta Eidukaitytė, Saulius Dastikas, Alonas Štelmanas, Agnė Jonkutė, Mindaugas Juodis, Vladas Mackevičius, Felicija Dudoit, Viktoras Paukštelis, Julija Skudutytė, Evaldas Jansas, Jolanta Kyzikaitė.

 

– Kas būdinga Lietuvos atstovų darbams?

– Lietuvių tapybos mokyklos tradiciją parodoje ženklina E. Velaniškytės kūrinys. Jis – kaip tiltas tarp klasika tapusios Lietuvos tapybos tradicijos ir šiuolaikinio meno. Atviri, tamsūs ir kontrastingą formą išryškinantys potėpiai pabrėžia subjekto egzistenciją sudrebinančias emocijas. O formą konstruojantys atviri spalviniai potėpiai dominuoja V. Rusecko tapyboje. Šis autoriaus sprendimas padeda kurti dramatišką siužetą, išryškinti įtampą.

M. Norbutaitės kūrinyje dekonstruojamas lietuvių mitologinis siužetas, išryškinamas tragiškiausias žūties momentas. Regimas veido ir kūno fragmentavimas mums byloja ne apie vaizduojamojo išvaizdą, bet apie šiurpo anatomiją. A. Kleizaitės paveikslai taip pat sugestijuoja, kad mitai susipina su dabarties refleksija ir individualiu požiūriu į gyvenimą. Taip kūrinys gali iškelti esminį klausimą apie žmogaus prigimtį, tapatumą, kultūrinę atmintį. A. L. Kaunaitės tapyba ženklina mintį, kad mitai nėra statiški ir vienalyčiai. Jie gyvi, keičiasi ir adaptuojasi, papildo ir perkuria mūsų tapatumą. Autorės tapyba vienu metu yra ir ekspresyvi, audringa, ir labai asmeniška.

A. Kašausko paveikslas – tai peizažo dekonstrukcija. Dėmesį skirdamas formai, kaip užuominai, autorius nusako erdvės ir jos daiktų kintamumą bei neišbaigtumą. Per dekonstruotą peizažą galima suvokti ir savąją vietą pasaulyje. R. Plungė tik užsimena apie geometrines daiktų formas, tačiau jos nieko stabilaus ir aiškaus nereprezentuoja. Tai dialogas su realybe, kuri kinta ir į mus neįsiklauso. O R. Eidukaitytės kūrinyje dominuojančios vingiuotos linijos tampa būties laikinumo ir neapibrėžtumo ženklu. S. Dastiko paveiksluose ekspresyvūs, platūs potėpiai reprezentuoja akimirksniu pamatytą aplinką ir tuo pačiu metu užklumpančią nostalgiją praeities reginiui.

Šiek tiek kitokius būties ir realybės kontūrus galime pastebėti A. Štelmano paveiksluose. Ekspresyvi spalvinė gama realizuoja autoriaus kelionę į vidinį pasaulį. Jis dažnai siekia regėti tikrovę taip, kad mus nustebintų.

A. Jonkutės dėmesio centre – ne objektai ar jų santykiai, bet erdvės kitimas. Paveikslas atrodo kaip stabilią tikrovę suryjantis rūkas. Nėra ženklų, reprezentuojančių subjekto ar jo aplinkos tapatumą. M. Juodis taip pat taiko tirpstančio rūko metodą, paveiksluose dažniausiai analizuoja žmogaus kūną. Parodoje eksponuojamo paveikslo fonas minimalus, be detalių. Jis atrodo lyg vienalytė masė, kuri į save siurbia visus aplinkos pavidalus ir palieka tik galimybę susipažinti su egzistavusiųjų pėdsakais.

V. Mackevičius skatina galvoti apie jausmus, kurie atsiranda ir išnyksta dėl taktilinių potyrių. Jo kūrinys – tai pažeidžiamo žmogaus ženklas, amžinoji dilema, kai susiduriame su noru išsaugoti akimirkas net tuomet, kai aiškiai suvokiame jų laikinumą.

F. Dudoit kūrybos manierą galima vadinti daiktiniu realizmu. Ji stebi aplinkoje vykstančius, iš pirmo žvilgsnio paprastus žmonių ritualus ir daiktus. Autorės kūriniams būdinga fotografinio objektyvumo strategija, t. y. fiksuojama tai, kas regima, bet per daug neperkuriama.

Panašią, bet truputį kitokią fotografinę strategiją regime ir V. Paukštelio kūrinyje: vaizduojama žmogaus figūra ir su ja susijęs destruktyvus veiksmas. Fotografinė strategija gali būti suvokiama kaip į žmogaus sąmonę įvykius įrašęs mechanizmas.

J. Skudutytės ir E. Janso paveikslai taip pat aktualizuoja fotografinę strategiją, tarsi sustabdomas įvykis ir mums leidžiama jį detaliai apžiūrėti. Kūnas ir jo santykis su daiktais atrodo lyg praėjusios dienos nutikimas, kriminalinis įvykis. Kūrinys, kaip vakar dienos įrodymas, vis dar yra aktualus šiandienai ir lieka įrašytas rytojaus dienai.

Kasdienybės daiktai, jų santykis lemia J. Kyzikaitės kūrinio formą. Paveiksle dera kasdienybės daiktų poezija ir kritika. Išskirtinį braižą lemia plakato formą primenanti tapymo maniera. Kadangi skirtingos daiktų formos išskiriamos ryškiu kontūru, kompozicija primena objektų dėlionę plokštumoje. Tokiu būdu žiūrovui leidžiama suvokti, kad tikrovė, o ir jo paties tapatumas, priklauso nuo objektų ir subjektų santykio, judėjimo erdvėje, naujų tarpusavio ryšių steigimo ir padalijimo.

Reziumuojant galima sakyti, kad ši paroda rodo, kaip autoriai, darbai ir temos keičiasi.

 

– Kas bienalėje jums įsiminė, patiko arba – atvirkščiai – nepatiko labiausiai? Kokie darbai jums pačiam dažniausiai palieka įspūdį?

– Bienalę lydėjo puiki darbinė nuotaika. Vis tik septintą kartą rengiama bienalė – tai jau aiškus įdirbis, gerai atidirbta strategija. Man tikrai gerą įspūdį paliko, kaip toks renginys nepalieka abejingų. Atidaryme buvo gausu užsienio diplomatų ir kultūros atstovybių. Dėmesį meno kūrėjams parodė ir šalies kultūros institucijos. Mane nustebino nepaprastas susidomėjimas renginiu, sklidęs iš medijų kanalų. Aš jau net nebeatmenu, kiek kartų teko duoti interviu.

Bienalėje surengta kita paroda reprezentavo Kroatijos dailės kraštovaizdį. Tikrai gera paroda, gausu puikių kūrinių, šviežių idėjų, puikios meninės raiškos. Su kolegomis, aptarinėdami renginį, net padarėme išvadą: jei nors pusė Kroatijos dailininkų parodos būtų buvę eksponuota šių metų „Art Vilnius“, vaizdelis būtų buvęs gerokai kokybiškesnis.

– Ar vis dar gajus stereotipas, kad sėkmingas menininkas – tas, kuris išvyksta į užsienį?

– Šis stereotipas rodo mūsų šalies, tautos nepilnavertiškumą. Vis tik laukiame, kol kažkas kitas neva objektyviai, iš kitos šalies įvertintų mūsų kūrėjus. Bet juk tai absurdiška. Viena iš mūsų kultūros politikos esmių turėtų būti tai, kad pirmiausia patys turėtume vertinti savo kūrėjus, džiaugtis puikiais kūriniais, juos populiarinti, apie juos kalbėti. O dabar neretai susidaro įspūdis, kad menininkas turi išlaikyti kažkieno kito sugalvotą egzaminą, kažkaip būti įvertintas ne namie, o tada jau jį priimsime kaip pasididžiavimo vertą genijų. Niekas nesukurs mūsų kultūros, neišpuoselės, neįvertins, nepastebės, nenorės jos vartoti, jei patys to nedarysime!

 


Šiauliai
5 teminiai maršrutai Šiaulių apskrityje: ką veikti pagal nuotaiką, o ne pagal orą
Kartais sunkiausia ne sugalvoti, kur važiuoti, o nuspręsti – ko iš tikrųjų norisi. Ramybės? Nuotykių? Laiko su šeima? Šiaulių apskritis turi viską, tik svarbu pasirinkti tinkamą kryptį. Pateikiame penkis skirtingus maršrutus pagal nuotaiką – kad planuoti laisvalaikį būtų paprasčiau.
Laisvalaikis | 3 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Šiaulių rajono gyventojai kviečiami į jaukią ir bendruomenišką šeimų šventę, kuri vyks gegužės 16 dieną Kuršėnuose, Lauryno Ivinskio aikštėje.
Laisvalaikis | 2 MIN.
0
Sekmadienis – keisčiausia savaitės diena. Vieni dar mėgaujasi poilsiu, kiti jau skaičiuoja valandas iki pirmadienio, o dar kiti… apsimeta, kad rytojus neegzistuoja. Astrologija juokauja: Zodiako ženklai sekmadienį išgyvena labai skirtingai – nuo visiško „relakso“ iki lengvos panikos.
Lietuva | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Balandžio 5-oji – šv. Velykų pirmoji diena.
Horoskopai | 5 MIN.
0
Šios savaitės jaunimo laidoje „O tai kaip?“ gvildenama tema, kuri paliečia kiekvieną – net jei dar neturite didelių pajamų. Tai – finansinis raštingumas. Kaip tvarkyti savo pinigus? Kaip neįklimpti į skolas? Ir ar tikrai taupyti verta jau nuo pirmo euro? Į šiuos klausimus padės atsakyti mūsų viešnia – Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto dekanė Erika Jonuškienė, kuri ne tik dirba su studentais, bet ir puikiai mato, su kokiais finansiniais iššūkiais šiandien susiduria jaunimas.
Jaunimas | 5 MIN.
0



Lietuva
Lietuva
Stand-up komedijos žanrui Lietuvoje sparčiai augant, kartu keičiasi ir komedijos scena bei publikos lūkesčiai. Komikas Evaldas Jasaitis neslepia – šiandien nebeužtenka vien gero humoro jausmo – vis svarbesnė tampa drąsa kalbėti temomis, kurios nėra itin patogios. Jis atvirai dalijasi apie savo santykį su humoru, pokyčius asmeniniame gyvenime ir laisvę scenoje.
Lietuva | 4 MIN.
0
Kaip vaikams suprasti pinigų vertę, kada su jais pradėti kalbėti apie finansus ir kiek kišenpinigių duoti vaikui? Į šiuos klausimus atsakymų ieškota vaiko teisių gynėjų diskusijoje, kurioje dalyvavo vaiko teisių gynėja Augustė Šidlovskė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir ekonomikos mokytojas Aldas Uzdila.
Lietuva | 4 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Šiaulių miesto savivaldybės taryba šiandien, balandžio 2 d., vykusiame posėdyje priėmė sprendimą didinti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pokyčiai palies tiek individualių namų, tiek daugiabučių gyventojus. Daliai jų metinės išlaidos už atliekų tvarkymą didės dešimtimis eurų.
Politika | 4 MIN.
0
Kovo 26 dieną vykusiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas, kuriuo siekiama užtikrinti saugesnę aplinką vaikams. Tarybos nariai pritarė tam, kad ankstyvo ryto valandomis šalia Radviliškio Vaižganto progimnazijos nebūtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose.
Politika | 4 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Reaguojant į dar vieną Rusijos oro smūgių bangą Ukrainoje, penktadienį ryte į dangų buvo pakelti Lenkijos naikintuvai, pranešė Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ).
Pasaulis | 2 MIN.
0
Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 2021 m. buvo pasirengęs su Rusija aptarti Aljanso pajėgų išvedimą iš Rytų Europos ir „buferinės zonos“, apimančios Baltijos valstybes, sukūrimą, rašo Latvijos leidinys „Baltic Sentinel“.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Šiauliai
Kelmė
Šiauliai šiandien vis dažniau minimi kaip miestas, kuriame gimsta naujos idėjos ir drąsiai auga jaunas verslas. Čia savo vietą atranda kūrybiški, iniciatyvūs žmonės, o pirmuosius žingsnius verslo pasaulyje žengiantys verslininkai sulaukia kryptingo palaikymo ir praktinės pagalbos.
Verslas | 6 MIN.
0
Pirmoji elektros energijos kaupiklių sistemos (EEKS) komponentų siunta pasiekė „Ignitis renewables“ Kelmės kaupiklių parko statybų aikštelę. Tai svarbus žingsnis įgyvendinant vieną didžiausių ir moderniausių energijos kaupimo projektų Lietuvoje, kurio galia sieks 147 megavatus (MW), o talpa – 295 megavatvalandes (MWh).
Verslas | 3 MIN.
0

Kelmė
Akmenė
Prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Kelmės rajono gyventojas S. G, kaltinamas apgaule įgijęs didelės vertės svetimą turtą – daugiau kaip 27 tūkst. eurų.
Kriminalai | 3 MIN.
0
Vakar Naujojoje Akmenėje nuostolių pridarė mikroautobuse kilęs gaisras.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Pakruojis
Šiauliai
„Via Lietuva“, įvertinusi kelio dangos kokybę, informuoja, kad planuoja įgyvendinti valstybinės reikšmės kelio Nr. 2903 Rimšoniai–Klovainiai–Rozalimas paprastojo remonto darbus.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiauliuose įrengtus dviračių takus įvertino Susisiekimo ministerijos dviračių skatinimo darbo komisija. Dvi dešimtys žmonių dviračiais pravažiavo Šiaulių dviračių takais 19 kilometrų ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje aptarė kelionės metu užfiksuotus pastebėjimus. 2026 – 2028 metais Šiauliuose bus ypač intensyviai tęsiami dviračių infrastruktūros plėtros darbai. Šiuo metu mieste yra apie 70 kilometrų geros būklės takų. Planuojama, kad per keletą metų šis skaičius beveik padvigubės.
Gatvė | 4 MIN.
0
Klaipėda
Lietuva
Danės skvero fontaną netrukus planuojama pradėti remontuoti. Grojantis ir šviečiantis fontanas nuolat traukė praeivius, o ypač jaunų šeimų dėmesį – tai buvo viena labiausiai vaikų pamėgtų vietų mieste. Po ilgesnio derybų laikotarpio pagaliau pasiektas susitarimas su rangovais dėl būtinų darbų, kurie leis šią erdvę atgaivinti.
Gatvė | 3 MIN.
0
Pavasarį Lietuvoje prasideda aktyvus kelių infrastruktūros darbų sezonas, kuris šiemet startuoja po permainingos ir vietomis šaltesnės nei įprasta žiemos – dėl to daugelyje ruožų išryškėjo išdaužos, dangos pažeidimai ir deformacijos. Tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ atstovo teigimu, jau nuo kovo vidurio įsibėgėja paruošiamieji darbai, o visas sezonas, priklausomai nuo oro sąlygų, gali tęstis iki gruodžio.
Gatvė | 4 MIN.
0

Šiauliai
Kelmė
Šiaulių savivaldybėje meras Artūras Visockas priėmė Lietuvos čempione tapusios miesto vyrų tinklinio komandos „Elga-Grafaitė-S-Sportas“ atstovus – trenerius, vadovus, žaidėjus bei rėmėjus.
Sportas | 2 MIN.
0
Lietuvos paralimpinis komitetas kartu su Kelmės švietimo pagalbos tarnyba surengė seminarą „Vaikų su negalia įtrauktis į fizinio lavinimo pamokas“. Seminaras, kuris buvo skirtas fizinio ugdymo mokytojams, vyko Kelmės „Kražantės“ progimnazijoje.
Sportas | 3 MIN.
0


Šiauliai
Kelmė
Šiaulietę Audrą Radavičienę, ko gero, atpažįsta kiekviena moteris. Anksčiau puoselėjusi salono „Merci Merci“ veiklą moteris pasinėrė į kūrybą ir nebe fizinę, o emocinę moterų grožio ir spindėjimo vedlystę. A. Radavičienė – Etaplius televizijos laidos „Moterims 45+“ vedėja. Taip pat Audra veda tokio paties pavadinimo socialinių tinklų paskyras, dalijasi mintimis, patarimais, kalbina įvairių sričių profesionales, o jau visai netrukus dienos šviesą išvys ir jos pirmoji knyga „Aš esu. Moteris 45+“, kurioje sugulė brandžių, sėkmingų moterų portretai ir vertingos mintys. Kaip prasidėjo A. Radavičienė kūrybinis kelias, šis projektas ir kur link jis veda pačią kūrėją?
Veidai | 4 MIN.
0
Šiemet jau 16 kartą vyksiantis Nacionalinis diktantas – tai tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. 2026 m. balandžio 16 d. 11 val. Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje (Vytauto Didžiojo g. 73, II a.)
Kultūra | 2 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Trylikametė iš nedidelio Gruzdžių miestelio savo piešiniais jau šiandien stebina ne tik artimuosius, bet ir visą bendruomenę. Militos Ruškutės kūrybos kelias – tai ne tik spalvos ir linijos, bet ir stiprybės, atkaklumo bei šeimos tikėjimo istorija. Nuo pirmųjų piešinių iki parodos „Spalvų nuotykiai“ – mergaitės talentas skleidžiasi nepaisant iššūkių, kuriuos teko patirti dar visai mažai.
Veidai | 4 MIN.
0
Penkiasdešimt metų vienoje darbovietėje šiandien skamba beveik neįtikėtinai, todėl Šiaulių „Aušros“ muziejus gali didžiuotis tokiais lojaliais darbuotojais. Viktorija Lozaitienė į muziejaus bendruomenę įsiliejo 1975 metais ir nuo to laiko nepertraukiamai dirbo muziejuje, rūpindamasi rinkinių saugojimu, kaupimu ir puoselėjimu – darbu, kuris ilgainiui tapo ne tik profesija, bet ir gyvenimo dalimi. Kalbamės su V. Lozaitiene, kaip per 50-metį pasikeitė muziejus, šiandien skaičiuojantis 103-iuosius gyvavimo metus, ir ką jai reiškia šis darbas.
Veidai | 8 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Lietuvos klimato kaita pastarąjį dešimtmetį pateikia vis daugiau staigmenų, priversdama gyventojus iš esmės peržiūrėti nusistovėjusius būsto šildymo įpročius. Nors tradiciniai šilumos šaltiniai, tokie kaip kietojo kuro katilai ar centrinis šildymas, išlieka dominuojantys, vis dažniau individualių namų ir butų savininkai atsigręžia į technologinius sprendimus, kurie dar prieš dešimtmetį buvo laikomi tik pagalbiniais. Oro kondicionieriai, kurių pirminė paskirtis daugeliui asocijuojasi su gaiva karštomis liepos popietėmis, šiandien tampa rimta alternatyva šilumos gamybai net ir spaudžiant lietuviškam speigui.
Namai | 6 MIN.
0
Artėjant ilgajam Velykų savaitgaliui ir prasidėjus moksleivių atostogoms, nemažai šalies gyventojų planuoja išvykti – lankyti šeimos narius ir artimuosius, keliauti po Lietuvą ar vykti į užsienio šalis. Ilgametė draudikų praktika rodo, kad kelioms dienoms ar ilgesniam laikotarpiui tuščius namus paliekantys gyventojai rizikuoja namų turto saugumu. Be to, naujausias gyventojų tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis išvykstančiųjų nesiima jokių papildomų namų apsaugos priemonių.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Šiauliai
Stand-up komedijos žanrui Lietuvoje sparčiai augant, kartu keičiasi ir komedijos scena bei publikos lūkesčiai. Komikas Evaldas Jasaitis neslepia – šiandien nebeužtenka vien gero humoro jausmo – vis svarbesnė tampa drąsa kalbėti temomis, kurios nėra itin patogios. Jis atvirai dalijasi apie savo santykį su humoru, pokyčius asmeniniame gyvenime ir laisvę scenoje.
Veidai | 4 MIN.
0
Šiaulietę Audrą Radavičienę, ko gero, atpažįsta kiekviena moteris. Anksčiau puoselėjusi salono „Merci Merci“ veiklą moteris pasinėrė į kūrybą ir nebe fizinę, o emocinę moterų grožio ir spindėjimo vedlystę. A. Radavičienė – Etaplius televizijos laidos „Moterims 45+“ vedėja. Taip pat Audra veda tokio paties pavadinimo socialinių tinklų paskyras, dalijasi mintimis, patarimais, kalbina įvairių sričių profesionales, o jau visai netrukus dienos šviesą išvys ir jos pirmoji knyga „Aš esu. Moteris 45+“, kurioje sugulė brandžių, sėkmingų moterų portretai ir vertingos mintys. Kaip prasidėjo A. Radavičienė kūrybinis kelias, šis projektas ir kur link jis veda pačią kūrėją?
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sekmadienis – keisčiausia savaitės diena. Vieni dar mėgaujasi poilsiu, kiti jau skaičiuoja valandas iki pirmadienio, o dar kiti… apsimeta, kad rytojus neegzistuoja. Astrologija juokauja: Zodiako ženklai sekmadienį išgyvena labai skirtingai – nuo visiško „relakso“ iki lengvos panikos.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Velykos – viena gražiausių pavasario švenčių, simbolizuojanti atgimimą, naują pradžią ir bendrystę. Nors šiandien šventę dažnai siejame su margučiais, šokoladiniais zuikiais ir šventiniu stalu, daugelis senųjų lietuviškų papročių vis dar gyvi – jie ne tik suartina šeimą, bet ir suteikia šventei ypatingo jaukumo.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sekmadienis – keisčiausia savaitės diena. Vieni dar mėgaujasi poilsiu, kiti jau skaičiuoja valandas iki pirmadienio, o dar kiti… apsimeta, kad rytojus neegzistuoja. Astrologija juokauja: Zodiako ženklai sekmadienį išgyvena labai skirtingai – nuo visiško „relakso“ iki lengvos panikos.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Balandžio 5-oji – šv. Velykų pirmoji diena.
Horoskopai | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Krevetės – vienas paprasčiausių būdų palepinti artimuosius. Jos nebrangios, paruošiamos vos per kelias minutes, o rezultatas – restorano lygio patiekalas su minimaliomis pastangomis. Prie prekybos tinklo „Iki“ komandos prisijungęs šefas Dainius Špakauskas kviečia tuo įsitikinti su paprastu receptu – jis dalijasi savo krevečių grietinėlės ir parmezano padaže idėja, kuri tiks ir šventiniam Velykų stalui, ir tiesiog vakarienei po ilgos dienos.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Artėjant Velykoms daugelis jau ima rūpintis šventinių pusryčių idėjomis, stalo dekoru ir, žinoma, margučiais. Nors parduotuvėse esantys kiaušinių dažai gali kainuoti ir kelis eurus, šiais metais prekybos tinklo „Iki“ atlikta lojalių pirkėjų apklausa atskleidė, kad net 63 proc. pirkėjų kiaušinius renkasi marginti natūraliais dažais, panaudojant, pavyzdžiui, svogūnų lukštus, burokėlius, arbatas ar net prieskonius. Tokie metodai margintojams leidžia sutaupyti. Tarp populiariausių pasirinkimų taip pat minima marginimas naudojant vašką, šilką, vyną. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė atskleidžia, kad pigesni dažymo ingredientai prieš Velykas greitai dingsta iš lentynų, tad norintiems margučius spalvinti natūraliai, verta apsipirkti iš anksto.
Virtuvė | 6 MIN.
0