Meno asociacija ir S. Nėries anūkė apskundė sprendimą nukelti poetės paminklą sostinėje

Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir poetės Salomėjos Nėries anūkė Salomėja Bučaitė antradienį apskundė teismui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą nukelti sostinėje esantį paminklą poetei.

Vadinamoji Desovietizacijos komisija nukelti S. Nėriai skirtą paminklą Vilniuje rekomendavo rugpjūčio pradžioje, o vėliau tą numatantį sprendimą priėmė centro vadovas Arūnas Bubnys.

Kaip nurodoma asociacijos ketvirtadienį išplatintame pranešime, LGGRTC vadovas, priimdamas sprendimą dėl S. Nėries paminklo, nesilaikė veiklos nuostatų.

„Centras, gavęs minėtos komisijos išvadą, privalo ją nukreipti analizuoti centro struktūriniam padaliniui pagal kompetenciją. Struktūrinis padalinys per tris darbo dienas turi pateikti centro generaliniam direktoriui vieną iš sprendimo variantų. Mūsų žiniomis – šuo atveju šių nuostatų buvo nesilaikoma, tad centro darbuotojų ekspertinės nuomonės buvo išvengta ir rengiant komisijos išvadą, ir priimant centro generalinio direktoriaus  sprendimą“, – teigiama pranešime.

Taip pat asociacija ir poetės anūkė prašo Vilniaus savivaldybės neskubėti vykdyti centro sprendimo.

„O jei jau taip nutiks, kad (kol vyks teismo procesas) paminklas būtų nukeltas – teismui priėmus sprendimą panaikinti centro sprendimą – prašome paminklą ir visą architektūrinį kompleksą atstatyti į pradinę būseną, išlaikant buvusią formą, mastelį ir kitus kūrinio (S. Nėries skulptūros) bei visus kitus šiam architektūriniam kompleksui būdingus bruožus“, – nurodoma pranešime.

Kritikuoja ir išvadą dėl S. Nėries

Asociacijos nuomone, išvada dėl poetės parengta mokslinio laipsnio neturinčio asmens, o ekspertizė atlikta nesiremiant moksliniais tyrimais. Apie tai asociacija sako dar kovo pradžioje informavusi Desovietizacijos komisijos pirmininką Vitą Karčiauską ir A. Bubnį.

Tuo metu V. Karčiauskas žurnalistams ketvirtadienį sakė nežinojęs apie asociacijos kreipimąsi ir pridūrė, kad mokslinio laipsnio turėjimas ar neturėjimas neapibrėžia žmogaus kvalifikacijos, tik parodo jo kai kurias galimybes.

„Manau, kad trys turimos pažymos S. Nėries atveju paruoštos remiantis moksliniais principais“, – teigė jis.

Anot Desovietizacijos komisijos pirmininko, kol vyks teismo procesai, nukėlimo procesas turėtų būti sustabdytas, kaip tą numato vadinamasis Desovietizacijos įstatymas.

Pasak asociacijos, komisijos rekomendacija „visa savo esme prieštarauja prieš daugiau kaip 15 metų priimtam kitokiam poetės S. Nėries vertinimui“.

„Įgyvendinus sprendimą pašalinti S. Nėries skulptūrą būtų pažeistos ne tik autorinės disidento skulptoriaus Vlado Vildžiūno bei architektų Gedimino Baravyko ir Gyčio Ramunio teisės, bet ir po mirties jiems pareikštas gėdingas priekaištas, kad jų bendras kūrinys po daugelio metų yra pripažintas „totalitarinio režimo ženklu“ Vilniuje, taip lengvabūdiškai ir šiuos kūrėjus paverčiant totalitarinio režimo bendrininkais“, – rašoma pranešime.

Žada grįžti prie klausimo

Asociacijos teigimu, desovietizacijos procesas kartais labiau primena sovietizaciją „kuomet viskas beatodairiškai ir be skrupulų buvo griaunama ir naikinama, skelbiant kas yra „teisinga“, o kas „neteisinga“, o iš tikrųjų buvo griaunama tautos kultūra“.

Kritikos Desovietizacijos komisijai yra išsakęs ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, komisija „vadovaujasi kažkokiais žurnalistės rašinėliais, kuri tikrai negali pretenduoti į gilų dalyko išmanymą ir tuo vadovaujantis priimami sprendimai“.

V. Karčiauskas sakė, kad kitame posėdyje komisija numato grįžti prie visuomenės reakcijos į išvadas dėl S. Nėries paminklo.

Desovietizacijos komisija yra konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.