Menininkė Asha Har: karantinas yra puikus laikas tobulėti

Ne visi karantiną laiko Žemę apgaubusiu prakeiksmu. Kai kuriems tai – pats žydėjimo metas, kuomet pagaliau atsiranda laiko gilintis į savo vidų ir grįžti prie pamirštų pomėgių. Savo požiūriu sutiko pasidalinti menininkė, būrėja Asha Har.

Ne visi karantiną laiko Žemę apgaubusiu prakeiksmu. Kai kuriems tai – pats žydėjimo metas, kuomet pagaliau atsiranda laiko gilintis į savo vidų ir grįžti prie pamirštų pomėgių. Savo požiūriu sutiko pasidalinti menininkė, būrėja Asha Har.

Kaip nusprendėte pasirinkti tokį slapyvardį – Asha Har? Ar jis turi kokią nors ypatingą reikšmę, kuri atspindi jūsų, kaip menininkės, viziją?

Slapyvardis keliauja su manimi nuo viduramžių muzikos grupės „Hansanova“ laikų. Ir koncertuojant lengviau prisistatyti scenoje buvo, ir tuo pačiu jis tapo durimis, įrankiu patekti į kitas sritis, arčiau savęs. Oficialus vardas liko tai asmenybės daliai, kuri dar nešiojo kostiumėlius ir aukštakulnius, o Asha Har – tai kitai, iš rėmelių išeinančiai.

Pats slapyvardis tuo pačiu man yra ir kodas, yra ten ir ezoterinių reikšmių, numerologijos. Ir jis nuolat kintantis – kaip ir vizija, kurią neša – nes nuolat kažko mokausi, bandau naujas sritis, nuolat keičiuosi ir pati nežinau, kokia bus galutinė mano versija.

Aptarkime jūsų gyvenimo tarpsnį iki tapimo Asha. Studijavote psichologiją Vytauto Didžiojo universitete. Kokias studijų metu įgytas žinias pritaikėte savo gyvenime? Ar psichologija vis dar jus domina?

Pritaikiau beveik visas žinias – tiek dirbant įmonėse personalo atrankoje, tiek savo komandos formavime, kuriant savo verslą, pardavimuose, kasdienybėje. Netgi statistikos žinių prireikė dirbant su duomenų bazėmis. Kaip ir ne psichologo darbas atrodytų, bet prireikė būtent psichologiją studijuojant įgytų žinių. Na ir vis dar taikau, tai ką gavau – darbas su jaunimu priminė ir pedagogiką, ir bendravimo psichologiją, ir terapinius reikalus. Renginių organizavime, ypač dirbant su didesnėmis – 100-200 žmonių komandomis prireikia visų žinių.

Tuo pačiu studijos atvėrė duris ir į tuos įdomesnius pasaulius. Studijuojant psichologiją mokėmės ir apie rytų civilizacijas, religijas, antropologiją, tada ir prasidėjo gilesnis domėjimasis ne kasdienybe. Pasinėriau į senąsias kultūras, dvasines praktikas, sąmonės, pasąmonės, sapnų reikalus ir vieną dieną atsibudau su Taro kortomis rankose.

Esate itin veikli. Užsiimate keramika, sodininkyste, renginių organizavimu, viską net sudėtinga išvardinti. Kyla klausimas – koks jūsų santykis su rutina?

Pati mėgstu pajuokaut, kad „devyni amatai, ogi dešimtas – badas“. Bet bent man nebegalioja šitas posakis, nes užsidarius vienai veiklai, visada lieka dar kelios. Daugiausiai laiko ir fizinių jėgų skiriu didiesiems renginiams su „MUHA“ komanda ir fakyrų treniruotėms bei pasirodymams. Tapyba, amuletai, maisto gaminimas ir sodininkystė atsigauna laisvesniu laiku – žiemą, arba kaip dabar – karantino metu.

Tos veiklos nėra naujos – piešiu, dainuoju, groju nuo vaikystės. Nuo mažens žinau kaip pasigauti žuvį ir čia pat ant laužo ją pagaminti, arba koks pomidoras yra skanus – augau labai spalvingoje giminėje, ir į suaugusių gyvenimą atsinešiau gerą bagažą. Jau kelis metus augintis maistą stengiuosi pagal galimybes – nes jo ne tik skonis, kvapas skiriasi, bet ir savijauta, o man tai labai svarbu. Viskas mano gyvenime turi būti gyva.

Tai su rutina santykių neturiu, baigėsi jie prieš kokius 10 metų. Nuolat mokantis naujų dalykų ar tobulinant senus, vyksta augimas, tikras gyvenimas. Kiekvienas iš mūsų turi tuos neišsemtus klodus, tik kūrybiškumą naudoja skirtingai. Vieni jį marinuoja, kiti lipa į kalnus, braunasi per džiungles, rašo knygas, moko kitus, o aš jį įdarbinau.

Prieš kelis metus kūrėte ir muziką. Esate kelias dainas perdainavusi bei įrašiusi vieną autorinę, šiai nufilmavote ir vaizdo klipą. Kūrinio „Shadow“ klipas pasižymi misticizmu, jame šmėžuoja raganas įkūnijančios merginos. Ar tai – jums artima tematika?

Muzika su manimi nuo vaikystės – tėtis grojo gitara ir šiaip, visa giminė tokia padainuojanti. Muzikos mokykloje mokiausi groti kanklėmis, fortepijonu, nuo tada vis kokį motyvą sukurdavau pati. Vienas iš jų ir panaudotas „Shadow“. Kadangi vaizdo klipe nėra nieko, ko pati nedarau, o ir amuletus gaminant būna dar ne to, tai taip, tematika man artima.

„Būrimai“ Taro kortomis, runomis, kaulais, iš smėlio, akmenų, žolininkystė – dar viena „mano“ sritis. Ją labai mėgstame mistifikuoti, bet mistikos ten yra daug mažiau negu galvojame. Nes, na atrodytų šuolis nuo duomenų bazių valdymo ir pardavimų prognozių iki ateities spėjimo – toks kardinalus posūkis karjeroje.. Bet ir ten, ir ten turi mokėti stebėti, fiksuoti, analizuoti duomenis ir daryti išvadas, taip pat ir atitinkami „įrankiai“ reikalingi. Viskas yra daug paprasčiau, kai žinai taisykles, atrandi tam tikrus dėsnius. Koreguojant savo mintis, dėmesį, kvėpavimą galima ir pačiam į daugumą klausimų atsakyti ir situacijų išsispręsti, be būrėjų, be psichologų, be patarėjų. Tik čia – vėl gi, reikia padirbėti pačiam. Verta.

Ar norėtumėte grįžti prie muzikos kūrimo? Kodėl ši veikla nutrūko?

Įtampa gesina kūrybiškumą, todėl aktyviuoju renginių ir pasirodymų sezonu dainos man gimsta retai. Arba tiesiog nespėju jų užsirašyti, išsisklaido ore, kol bėgu laukais su racija arba suku kokį degantį pagalį.

Bet tai, kas gyva, nenutrūksta. Ir kai ateina laikas, apsireiškia visu gražumu. Ypač dabar – pasaulis sustojo ir nebetrukdo būti savimi, nebėra tempo, lėkimo, esi pats sau. Tai kol kas guldau į skrynią naujus kūrinius, kad „išbręstų“ – kiekvienas turi būti pilnas, su mintimi ir jos išpildymu. Viskam savas laikas. Dabar laikas yra piešti rečiau naudojamomis spalvomis – man tai muzika, tapyba, amuletai, sodas. Keičiantis ritmui, keisis ir spalvos į įprastesnes – renginiai, ugnis, kiti darbai. Visos veiklos man yra kaip judančios spalvos – tai atsiranda naujų, tai persipina senosios, kurdamos naujas, tai dar kokių blizgučių įbyra. Tikriausiai tai ir yra Asha Har.

Kviečiame pažiūrėti Asha Har dainos „Shadow“ vaizdo klipą.

Nuotraukos iš Asha Har archyvo